- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- 2-329-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00887-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Marius Bajoras (pirm.)
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Velorsa“, uždarajai akcinei bendrovei „Paskola Verslui“
- Trečiasis asmuo
- M. R., T. T., notarė Loreta Rastauskienė, Š. B., AIG Europe Limited
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, civilinėje byloje pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Velorsa“, uždarajai akcinei bendrovei „Paskola Verslui“ dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia ir vykdomojo įrašo panaikinimo,tretieji asmenys M. R., T. T., notarė Loreta Rastauskienė, Š. B., AIG Europe Limited,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio14 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Velorsa“, UAB „Paskola Verslui“ dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia, vykdomojo įrašo panaikinimo ir ieškovės ieškinį atmetė.
2. Ieškovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriameprašė atidėti 3 374 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Atsakovė nurodė, kad pagal jos turimas finansines galimybes už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį ir 50 Eur dydžio žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Paaiškino, kad jos finansinė padėtis yra prasta: ji negauna jokių pajamų, šiuo metu yra depresinėje būsenoje dėl gyvenime susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. Ieškovės butas, kuriame ji gyvena, areštuotas ir parduotas varžytynių metu, ieškovė taip pat neturi jokių santaupų. Ieškovė netgi buvo priversta skolintis pinigų 150 Eur žyminio mokesčio sumokėjimui, todėl likusio žyminio mokesčio sumokėjimas jai būtų nepakeliama finansinė našta. Nurodė, kad neatidėjus žyminio mokesčio sumokėjimo, jai būtų apribota teisė paduoti apeliacinį skundą dėl akivaizdžiai neteisėto ir neteisingo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 17 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.
4. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė savo sunkios materialinės padėties. Nors ieškovė ir teikė duomenis apie tai, kad ji nedirba ir negauna jokių pajamų nuo 2018 m. sausio 1 d., tačiau, teismo vertinimu, tai savaime nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovė neturi jokių kitų pajamų, kadangi ji nepateikė duomenų apie santaupas, turimas lėšas, esančias kituose bankuose ar kitose kredito įstaigose, turto ir pajamų deklaracijų ar kitų dokumentų, kurie teismų praktikoje pripažįstami svarbiais, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo.Teismui yra pateiktas tik akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko sąskaitos išrašas, kuris neatskleidžia informacijos apie ieškovės gaunamas ir disponuojamas pajamas. Teismas sprendė, kad ieškovė, reikšdama prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pilnai neatskleidė savo turtinės padėties, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra tokia bloga, jog ji šiuo metu negalėtų sumokėti 3 374 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas taip pat pažymėjo, kad net ir darant prielaidą, jog ieškovės finansinė padėtis yra sunki, pateikti duomenys niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog dabartinė turtinė padėtis yra trumpalaikė, ir ji ateityje turės finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį esant ieškoveinepalankiam procesiniam sprendimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad nuo 2018 metų niekur nedirba, pajamų negauna. Ieškovės teigimu, ji jokios kitos veiklos nevykdo. Deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) neteikė, nes tokios prievolės neturėjo, todėl jų negali pateikti ir teismui.Iš vienintelės savo banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, likučio matyti, kad jos banko sąskaita yra areštuota. Papildomai su atskiruoju skundu ieškovė teikia šios banko sąskaitos išrašą už 2019 metus, iš kurio matyti, kad jokie piniginių lėšų judėjimai areštuotoje banko sąskaitoje nevyksta. Kitų sąskaitų bankuose ieškovė neturi, o net jeigu ir būtų turėjusi, akivaizdu, jog visos banko sąskaitos būtų areštuotos.
6.2. Ieškovė teikia teismui papildomus dokumentus, pagrindžiančius, kad šiuo metu visas ieškovės vardu registruotas turtas yra areštuotas. Teismas turėjo galimybę patikrinti viešuosius registrus ir matyti, koks turtas yra registruotas ieškovės vardu ir kad visas jis yra areštuotas. Šiuo metu jau yra įvykusios ieškovei priklausančio buto varžytynės, todėl paskirsčius išieškotojams pinigines lėšas, bus panaikinti areštai nuo banko sąskaitų irkito nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ir transporto priemonių, o tai patvirtina, jog artimiausiu metu ieškovės turtinė padėtis pagerės, ji turės galimybę sumokėti atidėto žyminio mokesčio sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus.
8. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui AB SEB banko sąskaitos išrašą,valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Turto arešto aktų registro išrašą. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad, teikdama šiuos įrodymus, ieškovė siekia įrodyti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes.Teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai yra susiję su atskirajame skunde keliamais klausimais ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai. Kadangi priėmus naujai teikiamus įrodymus bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, teismas priima ieškovės pateiktus dokumentus ir vertins juos kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ir įpareigojo jį sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
11. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Tuo tarpu žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį turės galimybę sumokėti.
12. Kiekvienu atveju nagrinėdamas prašymą atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį, visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, kitas aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Turtinę asmens padėtį gali įrodyti registrų, bankų, valstybinio socialinio draudimo duomenys, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
13. Ieškovė, teikdama prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimoatidėjimo, nurodė, kad jos finansinė padėtis yra prasta – ji negauna jokių pajamų, o butas, kuriame ji gyvena, areštuotas ir parduodamas iš varžytinių. Kartu su prašymu ieškovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 20 d. pažymas, išrašus iš AB SEB banke esančių sąskaitų. Ieškovė daugiau jokių duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė.
14. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo, konstatavęs, kad ieškovėteismui neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties – ji nepateikė duomenų apie kitas gaunamas pajamas (turto ir pajamų deklaracijų), taip pat duomenų apie turimas lėšas kituose bankuose ar kredito įstaigose bei kitų dokumentų, kurie teismų praktikoje pripažįstami svarbiais sprendžiant dėl atidėjimo nuo žyminio mokesčio. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi, jos teigimu, ji nevykdo jokios veiklos, neturi prievolės teikti deklaracijų VMI, neturi sąskaitų kituose bankuose. Ieškovė nurodo teikianti apeliacinės instancijos teismui duomenis, kad visas jos turtas areštuotas. Ieškovės teigimu, yra įvykę jai priklausančio buto varžytynės, todėl paskirsčius išieškotojams pinigines lėšas, bus panaikinti areštai nuo banko sąskaitų ir likusio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonių), ieškovės turtinė padėtis pagerės.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai, jos pateikti įrodymaiir teismo surinkti duomenys iš informacinių sistemų bei viešų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.
16. Pagal byloje surinktus įrodymus matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikto turto arešto aktų registro išrašo, šis turtas buvo įkeistas, o vėliau areštuotas vykdant 135 598 Eur išieškojimąpagal notarės išduotą vykdomąjį įrašą bei kitus išieškojimus – 415 Eur skolos UAB „Vilniaus vandenys“ išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, 1 474 Eur skolos išieškojimą pagal VMI sprendimą. Minėtas butas buvo parduotas iš varžytynių, 2019 m. gruodžio 17 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas ir vykdomoji byla užbaigta. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad už butą varžytynėse pasiūlyta didžiausia suma buvo 184 003 Eur (bylos elektroninės versijos l. 27, 47). Be to, ieškovei nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalis buvo areštuotavykdant jau minėtus išieškojimus – 415 Eur skolos UAB „Vilniaus vandenys“ išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą ir 1 474 Eur skolos išieškojimą pagal VMI sprendimą. Vykdant pastaruosius išieškojimus buvo areštuotas ir ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis „Porsche Cayenne“.
17. Iš antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad šiuo metu visos vykdomosios bylos ieškovės atžvilgiu užbaigtos, išieškojimai įvykdyti. Kaip galima spręsti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, ieškovei nuosavybės teise priklausęs gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 3 d. dovanojimo sutartimi buvo perleistas Danutei Lavrenovienei. Tuo tarpu, kaip matyti iš Kelių transporto priemonių registro duomenų, ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis „Porsche Cayenne“ šiuo metu nėra areštuotas.
18. Taigi iš aptartų duomenų apie ieškovės turtinę padėtį galima spręsti, kad nors ieškovė šiuo metu nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, tačiaupardavus varžytynėse jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir gautą sumą paskirsčius išieškotojams, ieškovė padengė turimus įsiskolinimus ir jai dar liko piniginių lėšų suma, kuri gali būti panaudota žyminiam mokesčiui sumokėti. Pastebėtina, kad ieškovė atskirajame skunde savo galimybes sumokėti žyminį mokestį taip pat siejo su piniginių lėšų, gautų buto varžytynėse, paskirstymu išieškotojams.
19. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pateikė nepakankamai duomenų, kad būtų galima spręsti, jog ji negauna jokių pajamų. Ieškovė į bylą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 20 d. pažymas,patvirtinančias, kad ji nėra apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. Tačiau byloje yra duomenys, kad ieškovė yra valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų bei mokesčių mokėtoja. Tiek iš sąskaitos AB SEB banke išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d., tiek iš sąskaitos AB SEB banke išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra davusi nurodymą nurašyti nuo ieškovės sąskaitos įvairias pinigų sumas (2019 m. lapkričio 28 d. – 82,02 Eur, 2019 m. vasario 27 d. – 110,74 Eur, 2019 m. rugpjūčio 27 d. – 77,48 Eur, 2018 m. liepos 12 d. – 180 Eur ir kt.). Ieškovė neatskleidžiaduomenų, kokiu pagrindu nuo jos sąskaitų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nuskaito minėtas sumas. Be to, matyti, kad VMI 2019 m. gegužės 15 d. taip pat davė nurodymą ir nuskaitė 1 216,56 Eur nuo ieškovės sąskaitos. Ieškovė prievolės mokėti mokesčius atsiradimo teisinio pagrindo nenurodė.Minėti duomenys įgalina daryti prielaidą, kad ieškovė galbūt vykdo tam tikrą veiklą ir gauna iš jos pajamų. Kartu teismui kyla abejonių, ar, esant duomenims, kad ieškovė yra mokesčių mokėtoja, jai iš tiesų nekyla prievolė teikti deklaracijų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir VMI, atitinkamai, ar ieškovė šių deklaracijų duomenų negali pateikti teismui.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie kitus savo turtinės padėties aspektus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ji neturi piniginių lėšų kituose bankuose ir kredito įstaigose (tokių duomenų ieškovė nepateikė ir su atskiruoju skundu). Taip pat teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kad ieškovė nėra juridinių asmenų dalyve, negauna dividendų, ar jai nepriklauso vertybinių popierių ir kt. Kaip minėta, ieškovė teismui turto ir pajamų deklaracijų nepateikė.
21. Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė neįrodė, jog dėl turtinės padėties ji šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir būtina atidėti jo sumokėjimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovei nustatytinas naujas terminas – iki2020 m. balandžio 14 d. sumokėti 3 374 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei S. L. (asmens kodas47902230774) terminą iki 2020 m. balandžio 14 d. pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti3 374 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą.