Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gintarei Mačiulaitytei, nedalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės LESTO atstovei, dalyvaujant atsakovei I. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovei I. Ž. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovas tiekia elektros energiją žemės sklypui ir sodo nameliui, adresu Šaltinio g.5, Gervėnupio k., Samylų sen., Garliavos apyl., Kauno r.sav., asmeninės nuosavybės teise priklausančiam atsakovei I. Ž. (10-16 b.l. ). Tarp šalių 2010-08-11 sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 10-12). 2014-01-29, nedalyvaujant I. Ž., ieškovo darbuotojai surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr.11002590, kuriame nurodė, kad pažeistas taisyklių 79 punktas, darbuotojai rado pažeistą įvadinį kabelį, nuo jo prieš apskaitą padarytą atšaką į vartotojo vidaus tinklą, atjungtą automatinį jungiklį (b.l. 17-19). Akte išvardinti priedai: fotografijos, pajungimo schema priedas Nr.1 (b.l. 17). 2014-01-31 surašytas elektros energijos suvartojimo apskaičiavimas per neapskaitinį laikotarpį prie akto Nr.11002590 (b.l. 20). 2014-02-18 priimtas Komisijos nutarimas, kuriame nurodoma, kad akto nagrinėimo metu savininkė negalėjo paaiškinti kas ir kada pajungė kabelį, teigė, kad namas šildomas kietu kurui, pati savininkė gyvena Varėnoje (b.l. 22). Iš minėto nutarimo matyti, kad komisija ištyrė akte nurodytas aplinkybes, išklausė vartotojo I. Ž. paaiškinimų ir padarė išvadą, kad 2014-01-29 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas surašytas pagrįstai, nes vartotojas pažeidė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 79 punktą, to pagrindu nutarė atlikti suvartotos elektros energijos perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2013-06-07 iki 2014-01-29, suvartotos energijos kiekį perskaičiuojant pagal leistiną naudoti galią ir 24 valandų trukmę ir nustatant padarytos žalos dydį- 14006,69 Lt bei remonto darbų kainą- 503,89 Lt (b.l. 22). Iš pateiktos ieškinio pripažinimo raštiškos formos ir atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė su žalos padarymo faktu sutinka, bet ginčija žalos dydį, todėl konstatuotina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Šalis sieja elektros energijos pirkimo (vartojimo) – pardavimo (tiekimo) teisiniai santykiai. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta vartotojo abonento (vartotojo) pareiga už pateiktą energiją sumokėti ir laikytis vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos teikimo tinklų eksploatavimo saugumą ir naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.387 straipsnio 1 dalyje numatyta abonento pareiga užtikrinti tinkamą jam priklausančių tinklų, įrenginių ir prietaisų būklę, o apie jų gedimus ar kitokius pažeidimus - nedelsiant pranešti tiekėjui. Šių pareigų nevykdymas reiškia neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir lemia pareigą atlyginti neteisėtų veiksmų pasekoje atsiradusią žalą (nuostolius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-29 sprendimas administracinėje byloje Nr.1¹⁶-21/2007).

2014-01-29 elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 11002590 (toliau – EEVVA aktas) surašymo metu galiojo Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės). Taisyklių Bendrosiose nuostatose apibrėžta neteisėto elektros energijos vartojimo sąvoka - tai toks atvejis, kai pateikiami įrodymai, kad: 1) asmuo savavališkai prijungė elektros energijos įrenginius ar imtuvus prie operatoriaus elektros tinklo ir vartoja elektros energiją; 2) elektros apskaitos prietaisai ar apskaitos schemos elementai sugadinti taip, kad sugadinimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas, korpusas, gnybtų trinkelė ar pan., sugadintas matavimo transformatorius, bandymo gnybtynas, laidininkai ar kita; pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, elektros apskaitos spintos ar kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, klastotos elektros energijos apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elementų gamyklinės, metrologinės patikros ir (arba) operatoriaus uždėtos plombos, naudotos mechaninės priemonės skaitiklio diskui stabdyti; pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema ar pan.) ir tas sugadinimas turėjo įtakos tinkamo patiektos elektros energijos kiekio užfiksavimui; 3) kitaip paveiktas elektros apskaitos prietaisas, elektros apskaitos schemos ir per patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio ar sąmoningo gadinimo negalima pamatyti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas, elektros imtuvai prijungti prieš apskaitą arba be jos įrengiant paslėptą atvadą, ar pan.) ir tas sugadinimas turėjo įtakos tinkamo patiektos elektros energijos kiekio užfiksavimui. Jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei plombų periodinį stebėjimą ir Taisyklėse nustatytais atvejais operatoriaus informavimą apie pastebėtus šių prietaisų, įrangos gedimus ir plombų pažeidimus atsako vartotojo objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai (Taisyklių 76 p.).

Iš 2010-08-11 tarp šalių sudarytos Elektros energijos tiekimo vartojimo sutarties 5.5 punkto matyti, kad vartotojas įsipareigojo užtikrinti elektros įrenginių, plombų saugumą bei priežiūrą, nekeisti elektros energijos apskaitos prietaisų pajungimo schemos, apie jų pažeidimus pranešti tiekėjui (b/l/ 10). Taigi, tiek tarp šalių sudarytos sutarties tiek Taisyklių nuostatos preziumuoja vartotojo kaltę, kai nustatytas elektros apskaitos schemos keitimo pažeidimas, ir toks pažeidimas laikomas neteisėtu elektros energijos naudojimu. Atsakovė paaiškinimuose Komisijai teigė, kad ji minėtu adresu negyveno, tačiau atsakovė yra minėto objekto savininkė, pagrįstų įrodymais aplinkybių apie buvusią sudarytą nuomą atsakovė nenurodė, todėl konstatuotina, kad jai tenka prievolė atsakyti.

Teismas pažymi, kad nustatytas elektros apskaitos schemos pažeidimas yra užfiksuotas EEVVA akte, atsakovė minėto pažeidimo fakto neginčija, todėl konstatuotina, kad EEVVA akte nurodytą elektros apskaitos schemos pažeidimą apima Taisyklių 79 punkte aprašyti elektros apskaitos prietaiso matomi sugadinimo atvejai, kurie laikomi neteisėtu elektros energijos vartojimu , neteisėtais atsakovės veiksmais, pasireiškusiais neteisėtu neveikimu netinkamai vykdžius Taisyklėse nustatytą pareigą užtikrinti elektros apskaitos prietaisų saugumą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovės neveikimas buvo priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu (CK 6.247 straipsnis).

Dėl žalos dydžio

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.252 straipsnis draudžia šalims susitarti dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principą, ir numato galimybę nustatyti šio principo išimtį. Tokią išimtį nustato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tai ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.

Visiško nuostolių atlyginim principo išimtis numatyta būtent CK 6.282 straipsnio 3 dalyje, kuri suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Ieškovas žalos dydį (14510,58 Lt) paskaičiavo už laikotarpį nuo 2013-06-07 iki 2014-01-29, suvartotos energijos kiekį perskaičiuojant pagal leistiną naudoti galią ir 24 valandų trukmę (b.l. 22).

Atsakovės prašymas sumažinti prašomą priteisti iš jos žalos atlyginimą grindžia iš esmės faktinėmis aplinkybėmis dėl jos šeimos padėties, sunkios materialinės padėties. Atsakovės prašymas sumažinti žalos dydį grindžiamas tuo, kad ji viena išlaiko turimą sodo namelį su žemės sklypu. Be to nurodo, kad ji yra našlė, viena rūpinasi savo neįgalia motina ir seserimi. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės vyras yra miręs, jos motina turi specialiųjų poreikių, kadangi jai neterminuotai nustatytas neįgalumas. Be to, atsakovė pateikė rašytinius duomenis susijusius su jos nurodyta aplinkybe, kad ji rūpinasi ir neįgalia savo seserimi, kuriai neįgalumas nustatytas taip pat neterminuotai. Teismas surinko duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, iš kurių matyti, kad atsakovė turi vieną transporto priemonę, dirba, tačiau jos gaunamas darbo užmokestis yra labai nedidelis- neviršijantis vidutinio darbo užmokesčio. Atsakovės turimas vienintelis nekilnojamasis turtas yra sodo namelis su žemės sklypu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo sąžiningumo principais, konstatuotina, kad atsakovės turtinė padėtis yra itin sunki, todėl dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Be to, teismas pažymi, kad Taisyklėse nustatytas padarytos žalos dydžio apskaičiavimo principas apima pilnutinės – realiai padarytos žalos atlyginimą ir papildomai nustato ir baudinio pobūdžio sankciją (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2001-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-930/2001). Tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementas sugadintas) ar savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje 3K-3-348/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008 yra pažymėjusi, kad energijos vartotojui, kuris elgiasi neteisėtai, tenka neigiami neteisėto elgesio padariniai. Tačiau šioje kasacinio teismo nutartyje yra pažymėta ir tai, jog tiekėjo nerūpestingas elgesys gali būti pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį.

Atsižvelgus į šias kasacinio teismo nuostatas ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovo prašomos priteisti žalos dydį 50 procentų, remiantis žemiau nurodytais argumentais.

Pirma, Taisyklių 126.11 punkte nustatyta operatoriaus teisė, radus pažeidimus, perskaičiuoti suvartoto elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį nei vieneri metai; galutinį perskaičiuojamo laikotarpio terminą nustato operatoriaus sudaryta komisija. Taigi, maksimalus perskaičiavimo laikotarpis yra vieneri metai. Ieškovas nurodo, kad laikotarpis už kurį paskaičiuota žala yra nuo 2013-06-07 iki 2014-01-29. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad sutartis tarp šalių sudaryta 2010 m., duomenų apie atliktus ankstesnius patikrinimus laikotarpyje nuo sutarties sudarymo, skaitiklio pastatymo iki 2014-01-29 patikrinimo ieškovas nepateikė.

Antra, atsakovės atsakomybė dėl schemų pažeidimų preziumuojama pagal Taisyklių nuostatas, tačiau neįmanoma nustatyti, kuriuo laikotarpiu buvo pažeistos plombos ir ar šie pažeidimai sąlygojo realų neteisingą suvartotos elektros energijos apskaitymą. Atsižvelgtina į tai, kad tiek svarstant Komisijai akto teisėtumą ir pagrįstuma, tiek teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad minėtu adresu negyveno nuo 2011 metų iki 2014 m. balandžio mėnesio, kadangi tuo laikotarpiu gyveno ir dirbo Varėnoje. Minėta aplinkybė pagrįsta byloje esančiu rašytiniu įrodymu- UAB „Revilis“ raštu dėl darbuotojos I. Ž., kuriame nurodoma, kad darbuotoja gyveno Varėnos rajone esančioje sodyboje šalia darbo vietos. Tikėtina atsakovės nurodymu, kad jei ji būtų gyvenusi ji būtų leidusi ieškovės darbuotojams nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią ir tokiu būdu būtų galimai paskaičiuota mažesnė žala už be apskaitos suvartotą elektros energiją. Atsižvelgus į tai ir į tai, kad pakankamai ilgą laikotarpį nuo sutarties sudarymo nebuvo atliekami apskaitos prietaiso tikrinimai, paties ieškovo elgesio negalima laikyti pakankamai apdairiu, atsakingu ir rūpestingu, nes ieškovui elgiantis apdairiai, schemos pažeidimas galėjo būti pastebėtas ir anksčiau.

Remiantis nurodytais argumentais, susijusiais su paties ieškovo nerūpestingumu, atsakovės ir ieškovo tarpusavio santykiais, atsakovės sunkia turtine ir šeimynine padėtimi, ieškovo prašomos priteisti žalos dydį sumažinus 50 procentų, iš atsakovės ieškovui priteistina 7255,29 Lt žalos atlyginimo suma (CK 6.282 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo prašymu, iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas patyrė 326 Lt bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio. Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimo, iš atsakovės ieškovui priteistina ½ dalis bylinėjimosi išlaidų - 163 Lt.

Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 11,37 Lt, kurios valstybei iš abiejų šalių turėtų būti priteistinos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad priteistina pašto išlaidų suma mažesnė už priteistiną pagal įstatymus sumą, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB LESTO (juridinio asmens kodas 302577612, buveinė Žvejų g. 14, Vilniuje) iš atsakovės I. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) 7255,29 Lt (septynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis Lt 29 ct) (arba 2101.28 eur) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 163 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt tris litus 00 ct) Lt (arba 47,21 eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.