Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui, kurio buvimo vieta pareiškus ieškinį tapo nežinoma, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 18, 19), t. y. viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalį, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. kovo 25 d. A. B. V. K. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 3 000,00 Lt sumai, kuriuo atsakovas 2014 m. kovo 29 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui šią sumą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs vekselyje nurodytą sumą ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ).

Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Nagrinėjamu atveju atsakovas išdavė paprastąjį vekselį. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 punktai). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Pagal ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalį vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

Kadangi paprastojo vekselio išdavimas vekselio davėjui (atsakovui) reiškia savarankišką ir besąlyginę vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą teisėtam vekselio turėtojui (ieškovui) (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs, iš atsakovo priteistina 3 000,00 Lt skola ieškovo naudai (CPK 178 straipsnis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-02 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos šios ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 90,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 9) ir 726,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 6-8, 10), iš viso 816,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 10,00 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu ir minėtomis teisės normomis bei CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprend ž i a:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 000,00 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) skolos, 5 (penkis) proc. metinių palūkanų nuo priteistos 3 000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-02 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 816,00 Lt (aštuonis šimtus šešiolika litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.