Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimo G. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs G. C. skundą, panaikino Institucijos pareigūno 2009 m. birželio 15 d. nutarimą ir 2009 m. lapkričio 5 d. priėmė naują nutarimą, kuriuo G. C. veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) litų baudą. Teismas nurodė, kad darbdavio pareiga įstatymų nustatyta tvarka atsiskaityti su iš jo vadovaujamos bendrovės atleistais darbuotojais yra įtvirtinta imperatyviomis teisės normomis ir negali išnykti pablogėjus įmonės finansinei padėčiai. G. C., būdamas už įmonės veiklą atsakingu asmeniu ir socialiniu bei ekonominiu aspektu nepalyginamai stipresne darbo santykių šalimi nei darbuotojai, veikė neatsargiai, t. y. turėdamas pareigą organizuoti įmonės veiklą taip, kad įmonė galėtų tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, taip pat ir galėtų laiku atsiskaityti su atleistais darbuotojais, neužtikrino darbo užmokesčio savalaikio mokėjimo, neskundė teismo nutarties areštuoti įmonės turtą ir antstolio procesinių veiksmų, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kad tokiu būdu būtų apsaugoti teisėti darbuotojų interesai ir užtikrintos visos jiems priklausančios socialinės garantijos. Be to, pateiktos teismų nutartys areštuoti bendrovės pinigines lėšas nepatvirtina, kad buvo areštuotos visos įmonės turimos lėšos, duomenų apie įmonės veiklos sustabdymą 2009 m. sausio – balandžio mėnesiais nėra. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad įmonės sunki finansinė padėtis turėtų eliminuoti jo kaip darbdavio kaltę, atmesti kaip nepagrįsti, nes bankroto byla bendrovei iškelta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį tik 2009 m. liepos 13 d., t. y. praėjus keliems mėnesiams nuo to laiko, kai buvo nutraukti darbo santykiai su konkrečiais asmenimis (b. l. 79-81).

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

G. C. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nors apeliaciniame skunde apeliantas pripažįsta patį faktą, kad neatsiskaitė su atleistais iš darbo darbuotojais, tačiau, įvertinus skundo turinį, matyti, kad jis iš esmės ginčija savo kaltę – teigia, kad pažeidimas buvo padarytas dėl sunkios UAB „Utenos agrochemija“ finansinės padėties.

Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, kurios pagrindinis požymis – kaltė. Norint taikyti teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes.

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų reikiamų, pažeidėjo kaltę galinčių patvirtinti ar paneigti, įrodymų. Iš G. C. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme (b. l. 2, 76-77) matyti, kad jis nuosekliai teigė, jog atsiskaityti su atleistais iš darbo asmenimis negalėjo dėl UAB „Utenos agrochemija“ finansinių išteklių trūkumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiai aplinkybei neskyrė pakankamai dėmesio. UAB „Utenos agrochemija“ sunki finansinė padėtis buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe parenkant G. C. administracinę nuobaudą, tačiau neištirta kaip faktas, galintis paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl padarytos veikos. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar G. C. objektyviai turėjo galimybę darbo įstatymų nustatytais terminais ir tvarka atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais, ar bendrovės finansinė padėtis galėjo turėti įtakos jo veiksmams (neveikimui). Šioms aplinkybėms išaiškinti būtina atlikti papildomą tyrimą, t. y. surinkti įrodymus apie įmonės faktinę padėtį pažeidimo padarymui aktualiu laikotarpiu – išsireikalauti UAB „Utenos agrochemija“ balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, piniginių srautų ataskaitą, informaciją apie atliktas kasos operacijas ir kt. Nors bankrutuojančios įmonės statusą UAB „Utenos agrochemija“ įgijo tik 2009 m. liepos mėnesį, t. y. po paminėtų darbuotojų atleidimo, šis faktas, įvertinus jį kitų aplinkybių visumoje, gali būti reikšmingas sprendžiant apie įmonės mokumą ir G. C., kaip UAB „Utenos agrochemija“ direktoriaus, galimybę vykdyti savo įsipareigojimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra vieno pagrindinių procesinių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriuo asmeniui suformuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos ir fiksuojami bylai reikšmingi faktiniai duomenys.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Panevėžio apygardos administraciniame teisme, nebuvo tinkamai surinkti, ištirti ir įvertinti visi įrodymai, tuo pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis neskundžiama.