- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-54-350/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16523-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Civilinis ieškovas
- V. L., L. L.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L. ir L. L. atstovės advokatės A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. A. paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda. Baudą nustatyta sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų terminui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L. ir L. L. civiliniai ieškiniai atmesti.
Iš V. A. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. L. ir L. L. priteista po 300 Eur advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. A. nuteista už tai, kad neblaivi vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2019 m. balandžio 22 d., apie 11.50 val., Molėtų rajone, kelio Vilnius-Utena 80-ame kilometre, vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 101 punkto reikalavimus, t. y., būdama neblaivi, 0,75 promilės, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko sukdama į kairę pusę išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu L. L., dėl ko L. L. dėl L2 slankstelio kompresinio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, V. L. dėl dešinio žastikaulio išnirimo iš peties sąnario su žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžiu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovė prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. L. ir V. L. civiliniai ieškiniai atmesti ir pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą. Skunde atstovė nurodo:
2.1. Nukentėjusieji L. L. ir V. L. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintus civilinius ieškinius, kuriuose prašė iš eismo įvykio kaltininkės V. A., be draudimo bendrovės AAS „B“ filialo Lietuvoje (toliau – draudimo bendrovė) jau pastariesiems išmokėtų sumų, priteisti jų papildomai patirtas išlaidas bei neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, gavęs patikslintus civilinius ieškinius, priėmė nutartį į bylą civiliniu atsakovu įtraukti draudimo bendrovę. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusieji prašomo priteisti turtinės žalos dydžio pagrindimui nusprendė draudimo bendrovei teikti papildomus dokumentus, todėl per baigiamąsias kalbas teismo prašė palikti jų pareikštus civilinius ieškinius nenagrinėtais (spręstinus civilinio proceso tvarka, pripažinus nukentėjusiesiems teisę į žalos atlyginimą) abiejų civilinių atsakovų atžvilgiu, to paties prašė ir prokuroras.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius atmesti pasisakydamas, kad jie turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę su pretenzija dėl išmokų sumokėjimo. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio nuostata draudžia pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, jeigu ieškinys buvo atmestas baudžiamojoje byloje. Tokiu sprendimu sukurtos prieštaringos teisinės pasekmės – viena vertus, teismas ieškinių pagrįstumo nenagrinėjo, nes tuomet privalėjo pasisakyti dėl nukentėjusiųjų papildomai prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo iš V. A., kadangi draudimo bendrovė pagal įstatymą didesnės sumos nei 5 000 Eur neatlygina, o kita vertus, teismas civilinius ieškinius atmetė lyg nukentėjusiųjų reikalavimai būtų buvę nepagrįsti, taip užkirsdamas jiems kelią reikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.
2.3. BPK 113 straipsnio nuostatos numato, jog nagrinėjant civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, jeigu tai neprieštarauja BPK nuostatoms. Kadangi CPK normos leidžia ieškovui prašyti teismo palikti ieškinį nenagrinėtą, kas iš esmės atitinka BPK nuostatas, jog pritrūkus dokumentų, teismas gali civilinių ieškinių nespręsti, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nukentėjusiųjų civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, pripažinus jiems teisę į žalos atlyginimą, kaip numatyta BPK 115 straipsnyje.
2.4. Atmesti ieškinį teismas gali BPK 115 straipsnio 1 dalies pagrindu tik tuo atveju, jeigu nagrinėja pareikštus reikalavimus iš esmės ir nustato, kad jie yra nepagrįsti. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinių ieškinių pagrįstumo nevertino, dėl jų dydžio nepasisakė. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir naikintinas.
2.5 Jeigu pirmosios instancijos teismas manė, kad negali tenkinti nukentėjusiųjų, jų atstovės ir prokuroro prašymo pripažinti nukentėjusiesiems teisę į žalos atlyginimą, tada privalėjo vertinti ieškinių reikalavimus ir juos išspręsti. Draudimo bendrovei nukentėjusiesiems atlyginus maksimalų įstatyme numatytą neturtinės žalos dydį, pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos dalis, kurios dydis viršija įstatyme nustatytą ir atlygintą draudimo bendrovės, gali būti priteisiama tiesiogiai iš kaltininko baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pareikštus V. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, V. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija, paskirta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nesutinkama su patikslintų civilinių ieškinių išsprendimu.
6. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. A., kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodama transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 14 ir 101 punkto reikalavimus, t. y. būdama neblaivi, 0,75 prom. girtumo, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko sukdama į kairę pusę išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu L. L., dėl ko L. L. dėl L2 slankstelio kompresinio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio keleiviui V. L. dėl dešinio žastikaulio išnirimo iš peties sąnario su žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžiu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
7. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius V. A. dėl jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 57, 70) bei buvo pripažinti civiliniais ieškovais (t. 1, b. l. 58, 71).
8. Byloje yra duomenys apie tai, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo V. A., buvo draustas AAS „B“ filialo Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (t. 1, b. l. 115).
9. Prieš pradedant nagrinėti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, V. L. atstovė advokatė A. M. pateikė patikslintus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius bei dokumentus, iš kurių matyti, kad AAS „B“ filialas Lietuvoje V. L. išmokėjo 2 220 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 3), L. L. – 2 220 Eur neturtinei žalai bei 182,42 Eur turtinei žala (už ramentą ir įtvarą) atlyginti (t. 2, b. l. 14).
9.1. V. L. patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad draudimo bendrovė atlygino tik dalį žalos, tačiau nukentėjusysis teigia, jog iki šio ieškinio surašymo dienos (2019 m. spalio 28 d.) buvo nedarbingas, tęsėsi jo gydymas, negalėjo dirbti sunkaus fizinio darbo, todėl teko atsisakyti UAB „A“ pasiūlyto sezoninio darbo, dėl ko neteko 2153 Eur (3 mėn. x 615 Eur užmokestis). Atsižvelgiant į užsitęsusį nedarbingumo laikotarpį bei patiriamas traumos pasekmes, patikslintu civiliniu ieškiniu iš V. A. prašoma priteisti 2 153 Eur nuostolių ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 1-2). Kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu V. L. atstovė pateikė medicininius ir su darbu UAB „A“ susijusius dokumentus, kurie patvirtina patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes (t. 2, b. l. 4-11).
9.2. L. L. patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad draudimo bendrovė atlygino dalį žalos, tačiau iki patikslinto civilinio ieškinio surašymo dienos (2019 m. spalio 28 d.) L. L. buvo nedarbingas, dėl stuburo traumos buvo gydomas ligoninėje, autoįvykio metu buvo nepataisomai sugadinta jo transporto priemonė, todėl, atsižvelgiant į užsitęsusį nedarbingumo laikotarpį ir patiriamas stuburo traumos pasekmes (skausmus nešiojant įtvarą ir kitus nepatogumus), patikslintu civiliniu ieškiniu iš V. A. prašoma priteisti 7 934 Eur nuostolių (4 680 Eur negautą darbo užmokestį pagal kontraktą, sudarytą dėl darbo Norvegijoje; 2 274 Eur už 6 mėn. negautą minimalią algą Lietuvoje; 980 Eur už sugadintą automobilį, nes turėjo mokėti įmokas lizingo bendrovei už nebeegzistuojantį automobilį) ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 12-13). Kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu L. L. atstovė pateikė rašytinius dokumentus – medicinos dokumentų išrašus/siuntimus ir kitas medicinines pažymas, standartinę darbo sutartį, sudarytą su Norvegijos įmone, pažymą iš lizingo bendrovės, duomenis iš Užimtumo tarnybos (t. 2, b. l. 15-34).
10. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, teismo protokoline nutartimi AAS „B“ filialas Lietuvoje buvo pripažintas civiliniu atsakovu, teisiamajame posėdyje dalyvavo jo atstovė.
10.1. 2019 m. lapkričio 26 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad teisiamajame posėdyje buvo padaryta pertrauka, suteikiant proceso dalyviams galimybę geranoriškai susitarti dėl žalos atlyginimo (sudaryti taikos sutartį), po ko nukentėjusiųjų atstovė paprašė teismo palikti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius šiame procese nenagrinėtus. Šią poziciją baigiamųjų kalbų metu taip pat palaikė prokuroras, civilinio atsakovo atstovė bei kaltinamosios gynėjas ir prašė civilinius ieškinius perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi draudimo bendrovė po dalies žalos nukentėjusiesiems išmokėjimo neturėjo galimybių įvertinti patikslintuose ieškiniuose nurodytų naujų aplinkybių ir pagal jas išmokėti visą žalos atlyginimą, nes nukentėjusieji į draudimo bendrovę dėl to nesikreipė.
11. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusiesiems V. L. ir L. L. nusikalstama V. A. veika, dėl kurios ji skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta (ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama), padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, kuri iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo atlyginta tik iš dalies. Iš proceso dalyvių pozicijos, išreikštos teisiamajame posėdyje, matyti, kad žalos atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas geranorišku šalių susitarimu, pirmiausia nukentėjusiesiems kreipiantis į draudimo bendrovę, kuri yra atsakinga už V. A. autoįvykio metu padarytą žalą.
12. Iš to akivaizdu, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nagrinėjamu atveju negalėjo teisingai išspręsti žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimo neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Proceso dalyvių išreikštas noras žalos atlyginimo klausimą spręsti geranoriškai, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog nukentėjusiesiems nusikaltimu padaryta žala gali būti atlyginama apskritai be ginčo arba ieškinių dydis gali kisti ir nuosprendžio priėmimo metu žalos dydžio apskaičiuoti nebuvo galima.
13. BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo teisė gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Šios teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuoja BPK 109 straipsnis, kuriame nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Nukentėjusieji V. L. ir L. L. savo teise gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą pasinaudojo, įstatymo nustatyta tvarka pareiškę baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius įstatyme nurodytam asmeniui – autoįvykio kaltininkei V. A..
14. Teismui, priimančiam apkaltinamąjį nuosprendį, įstatyme yra nustatyta pareiga išspręsti civilinį ieškinį – BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį privalo, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, priimti vieną iš sprendimų – civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad sprendimą atmesti civilinį ieškinį teismas gali priimti tik įvertinęs byloje esančius įrodymus ir padaręs motyvuotą išvadą, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas, t. y. kad nusikalstama veika, dėl kurios nagrinėjama byla, nukentėjusiajam nebuvo padaryta žala, kurią atlyginti reikalaujama pareikštame civiliniame ieškinyje.
15. Nagrinėjamu atveju tokia išvada nepadaryta, o priešingai – iš nuosprendyje dėl civilinio ieškinio išdėstytų motyvų galima suprasti, kad teismas pripažino, jog nukentėjusiesiems nagrinėjama nusikalstama veika žala buvo padaryta ir iki nuosprendžio priėmimo nebuvo atlyginta, tačiau teismas priėmė sprendimą atmesti civilinius ieškinius ir šį sprendimą motyvavo tuo, jog nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo nesikreipė į V. A. draudiką, todėl šioje bylos stadijoje V. A. negali būti atsakovu pagal ieškovų pateiktus ieškinius. Taip pat teismas pripažino, kad V. A. galėtų būti atsakovė tik tuo atveju, jei nukentėjusiųjų patirta žala būtų didesnė nei Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta maksimali suma ir tokiu atveju nukentėjusieji galėtų pareikšti ieškinį.
16. Taigi, teismas nenustatė, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai yra nepagrįsti, taip pat nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusieji, draudimo bendrovei neatlyginus visos dėl autoįvykio jų patirtos žalos, galės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
16.1. Pastaroji išvada aiškiai prieštarauja įstatymui, nes BPK 112 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nurodyta, jog jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Tai reiškia, jog teismas, priimdamas sprendimą civilinius ieškinius atmesti, iš nukentėjusiųjų atėmė galimybę gauti teisingą žalos atlyginimą, nes esant šiam sprendimui nukentėjusieji, jei jiems nepavyks geranoriškai susitarti su civiliniais atsakovais dėl jiems nusikaltimu padarytos žalos dydžio, neturės galimybės savo teisės į teisingą žalos atlyginimą ginti teisme.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teisme išaiškėjusioms aplinkybėms, susijusioms su patikslintais civiliniais ieškiniais, teismas privalėjo taikyti BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovas teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
18. Kadangi pirmos instancijos teismas aiškiai neteisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiųjų V. L. ir L. L. patikslinti civiliniai ieškiniai atmesti, keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
19. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Molėtai) prokurorės 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą, buvo laikinai apribota V. A. nuosavybės teisė į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Skundžiamu nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
19.1. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų patikslinti civiliniai ieškiniai buvo atmesti nepagrįstai, o V. L. ir L. L. turi teisę į šių ieškinių patenkinimą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas maksimaliam BPK 151 straipsnyje nustatytam terminui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. L. ir L. L. civiliniai ieškiniai atmesti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti V. L. ir L. L. teisę į jų civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl šių ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Molėtai) prokurorės 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. A. priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pratęsti 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos.