Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė

dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus atstovui prokurorui S. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. S. (P.), Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarei G. K. dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nepilnamečio E. L. (L.) tėvas S. L. (L.) mirė (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 19 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarės 2019 m. birželio 17 d. prašymas Nr. S-98 (reg. Nr. AP-16865) dėl nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisių įgyvendinimo po tėvo S. L. (S. L.) mirties. Nustatyta, kad mirusiojo S. L. turtą sudaro Swedbank, AB banko pensijų fondo kaupimo vienetai, kurių likutis 2018-08-01 buvo 82.001 ( vertė 43,33 Eur). Antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje yra vykdomosios bylos: Nr. 0010/14/00008 pradėta vykdyti pagal 2013 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-12767-704/2013 dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. L. po 145,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2013 m. rugsėjo 17 d. iki vaiko pilnametystes išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (buvęs skolininkas S. L.) 1-os eilės išieškotojo E. L. naudai; Nr. 0010/07/04122 pradėta vykdyti pagal 2007 m. gegužės 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisino išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2906-613/2007 dėl 725,12 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (buvęs skolininkas (S. L.), išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai; Nr. 0010/09/04908 pradėta vykdyti pagal 2009 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10668-796/2009 dėl 346,08 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (buvęs skolininkas S. L.), išieškotojo UAB „Sergel“ naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/00008 iš viso išieškoma 10 402,66 Eur (iš jų 9 557,46 Eur skola bei 845,20 Eur vykdymo išlaidos antstoliui), vykdomojoje byloje Nr. 0010/07/04122 išieškoma 1013,66 Eur (iš jų 725,12 Eur skola bei 288,54 Eur vykdymo išlaidos antstoliui), vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/04908 išieškoma 611,33 Eur (iš jų 518,56 Eur skola (palūkanos paskaičiuotos iki 2019 m. birželio 28 d.) bei 92,77 Eur vykdymo išlaidos antstoliui). Antstolio Jono Petriko kontoroje vykdoma byla Nr. 0172/08/00603, kurioje skolos likutis yra 202,73 Eur ir vykdymo išlaidos antstoliui 735, 37 Eur. Antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0004/07/0877 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2906-613/2007 dėl 21,75 Eur žyminio mokesčio išieškojimo valstybės naudai. Skola neišieškota, 2018 m. kovo 26 d. byla nutraukta vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, vykdomasis dokumentas grąžintas išdavusiai institucijai - Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Vadovaujantis sprendimų vykdymo instrukcija ir CPK 611 straipsniu vykdomojoje byloje liko neišieškotos vykdymo išlaidos - 22,08 Eur (vykdomosios bylos būtinos išlaidos) ir 22,08 Eur (papildomos išlaidos). VĮ „Registrų centras“ duomenimis S. L. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis S. L. vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, kurie privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai. Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 d. yra taikoma įstatymo analogija. CPK XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą, kai nustatomas teisės pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Suinteresuotam asmeniui K. S. neįvykdžius pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūros, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nesikreipus į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tokį prašymą teismui pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras.

Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio E. L. (L.) vardu atsisakyti priimti po jo tėvo S. L. (L.) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi 2019 m. sausio 5 d. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečio E. L. (L.) įstatyminė atstovė K. S. per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų vaiko teisių įgyvendinimą, o pareiškėjui Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui šis faktas tapo žinomas tik 2019 m. birželio 19 d. gavus Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarės pranešimą apie neįgyvendintą nepilnamečio vaiko E. L. (L.) teisę paveldėti mirusio S. L. (L.) turtą. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnamečio vaiko motina K. S. savo pareigos įstatymo nustatytu terminu neįgyvendino. Pareiškėjui teisinis pagrindas kreiptis į teismą atsirado 2019 m. birželio 19 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po S. L. (L.) mirties (duomenys neskelbtini), būtina atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad palikėjo skolinių įsipareigojimų suma viršija paveldimo turto vertę. Spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, teismas atsižvelgia išimtinai į vaikų interesus (LR CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju būtina atsižvelgti į LR CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog palikėjo skolos viršija dešimt tūkstančių, o pensijų fonde sukauptų lėšų suma nesiekia ir 50 Eur, laikytina, jog kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, todėl pareiškėjo prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 d. 13 p., 579-582 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atnaujinti įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo.

Išduoti pareiškėjui Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui teismo leidimą nepilnamečio vaiko E. L. (L.), gimusio (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo S. L. (S. L.) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dalis nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.