Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. J. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2011 m. gruodžio 8 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d., už tai, kad jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, direktoriumi, savo vadovaujamoje įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką, t.y. 2011 m. keturi Ukrainos piliečiai UAB „duomenys neskelbtini“ dirbo be leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje - A. S. nuo 2011-06-07 iki 2011-10-24, I. K. nuo 2011-05-31 iki 2011-12-08, A. B. nuo 2011-05-04 iki 2011-12-08, V. K. nuo 2011-06-05 iki 201-12-08. Tokiu būdu A. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas A. Džiugas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarimą ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog Ukrainos piliečiai, teigdami, kad yra komandiruoti darbuotojai, pateikė darbo sutartis su Estijos Respublikos įmone OU „duomenys neskelbtini” bei 2011 m. rugsėjo 1 d. sutartį dėl darbų atlikimo tarp UAB „duomenys neskelbtini” ir Ukrainos įmonės LTD „duomenys neskelbtini”. Sutarties tarp LTD „duomenys neskelbtini” ir OU „duomenys neskelbtini” nepateikė (teisme nustatyta, kad rangos sutartis UAB „duomenys neskelbtini” ir OU „duomenys neskelbtini” buvo sudaryta 2011 m. gruodžio mėn. t.y. po to, kai darbuotojai jau buvo atidirbę Lietuvos įmonėje po keletą mėnesių). VDI tyrimo metu buvo nustatyta, kad minimi asmenys Lietuvos įmonėje buvo atidirbę jau keletą mėnesių. VDI tyrimo metu buvo nustatyta, kad šie asmenys OU „duomenys neskelbtini” niekada nedirbo, todėl negalėjo būti komandiruoti iš šios Estijos Respublikos įmonės. Pasak Institucijos, A. S., I. K. ir V. K. darbo sutartys su LTD „duomenys neskelbtini” datuotos 2011 m. kovo 1 d., A. B. 2011 m. rugpjūčio 1 d. Institucijos teigimu, 2011 m. gruodžio 8 d. patikrinimo metu visi keturi Ukrainos piliečiai teigė, kad jie yra LTD „duomenys neskelbtini” darbuotojai, tačiau pateikė darbo sutartis su Estijos Respublikos įmone OU „duomenys neskelbtini”. Taigi, laikinai atsiųstus dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius, kurių nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, šiuo atveju, Ukrainoje, priimanti įmonė UAB „duomenys neskelbtini” privalėjo Klaipėdos teritorinei darbo biržai pateikti nustatytos formos prašymą su atitinkamais dokumentais dėl leidimų dirbti Lietuvos Respublikos gavimo ir užsieniečių darbo pradžios Lietuvos Respublikos įmonėje. A. J., UAB „duomenys neskelbtini” vadovas, nepateikęs tokio prašymo, pažeidė Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. A1-500, 13 punktą. Tokiu būdu Institucijos nuomone, visi keturi užsieniečiai UAB „duomenys neskelbtini” dirbę be leidimų Lietuvos Respublikoje, dirbo nelegaliai, o A. J., UAB „duomenys neskelbtini” direktorius, prašymų išduoti leidimus dirbti ir leidęs jiems dirbti savo vadovaujamoje įmonėje be leidimų dirbti, pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p.

A. I., teismas konstatuodamas, kad A. J. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, argumentavo, jog siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p. būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Institucija atkreipia dėmesį, jog A. J. ATP protokole kaltinamas pažeidęs LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p., o ne 1 p.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismo nutarimas paremtas įrodinėjant, jog tarp A. J. ir keturių Ukrainos piliečių nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, o civiliniai teisiniai santykiai. Šiuo atveju, Institucijos manymu, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo sudėtis aiškintina plačiau nei vien tik kai darbdavys darbuotojus neįdarbina savo įmonėje tiesiogiai pagal darbo sutartis ir nepraneša apie įdarbinimą Sodrai. Plačiau aiškinti šią sudėtį leidžia eilė norminių teisės aktų, o visų pirma LR Užsieniečių teisinės padėties įstatymas bei Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas bei kt., iš kurių matyti, kad šie norminiai aktai nenumato išimčių dėl netiesioginio įdarbinimo, o pvz., per rangos sutartį. Apraše akcentuota, kad būtent priimančios įmonės darbdavys (įmonė, fizinis asmuo) turi užtikrinti kreipimąsi į Lietuvos darbo biržą dėl leidimo dirbti išdavimo užsieniečiui, kurio darbo jis pageidauja savo įmonėje. Tokiu atveju, neteisinga ir nepagrįsta teigti, kad priimančios įmonės vadovui, šiuo atveju, A. J., neįdomu ir nerūpi, kokie asmenys/darbuotojai dirba įmonėje su kuria jis turi sudaręs rangos sutartį. Tačiau, pasak apelianto, rangos sutartys tiek su LTD „duomenys neskelbtini” tiek su OU „duomenys neskelbtini” sudarytos tik 2011 m. pabaigoje, o ne pradžioje, kai A. J. vadovaujamoje įmonėje pradėjo dirbti ATP protokole įrašyti keturi Ukrainos piliečiai. Apelianto nuomone, teismas ignoravo faktą, kada buvo sudarytos rangos sutartys tarp UAB „duomenys neskelbtini” ir LTD „duomenys neskelbtini” bei UAB „duomenys neskelbtini” ir OU „duomenys neskelbtini”. Todėl, užsieniečiams negali būti taikoma Aprašo išimtis, numatyta 8 p., tarp jų ir 8.5 papunktis, kai asmenims, ne Europos Sąjungos šalies piliečiams, teisėtai ir nuolat dirbantiems Europos Sąjungos valstybės narės įmonėje nereikalingas leidimas dirbti.

Be to, teismas neteisingai traktavo sąvoką - „Užsienietis privalo įsigyti leidimą dirbti“. Tai nereiškia, kad jis pats asmeniškai jį turi įsigyti. Tai reiškia, kad tam tikro asmens - užsieniečio - vardu išduodamas dokumentas, o dokumento - leidimo dirbti išdavimo tvarka yra išdėstyta Aprašo 11 punkte. O dokumentą užsako priimanti įmonė. Šiame punkte įvardytas darbdavys reiškia ne tik juridinį ar fizinį asmenį, kuris darbuotoją įdarbina tiesiogiai pas save, bet ir visus kitus atvejus, kai įdarbinamas užsienietis. Tarp jų ir atvejis, kai tarp įmonių yra rangos sutartis. Tai teismui išaiškino specialistė - Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovė - liudytoja Rima Ambrozaitė. Būtent priimanti įmonė (šiuo atveju UAB „duomenys neskelbtini“) privalėjo pateikti Lietuvos darbo biržai nustatytos formos prašymą su atitinkamais dokumentais (Aprašo 13 punktas), kad darbuotojų vardu būtų išrašyti leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje, nes jie yra atvykę iš trečiosios šalies Ukrainos ir negali dirbti Lietuvos Respublikoje be leidimų dirbti, nors ir turi leidimus laikinai gyventi, išskyrus A. B., Estijos Respublikoje. Todėl Institucijos įsitikinimu, teismo nutarimas yra nepagrįstas ir todėl turėtų būti panaikintas, kadangi teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl padarytos išvados dėl pažeidimo sudėties A. J. veiksmuose nebuvimo negali būti laikomos pagrįstomis.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu yra laikoma situacija, kai darbas dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. A1-500 patvirtinto „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo“, 10 punkte nustatyta, kad leidimą dirbti užsieniečiui išduoda Lietuvos darbo birža, 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, įstaiga, organizacija ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas užsienio juridinio asmens filialas ar atstovybė priimanti atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, kurio nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, turi pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą, todėl darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi užregistruoti laisvą darbo vietą ir pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui (11 punktas). Pažymėtina, jog užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (ar) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.

Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymais ir poįstatyminiais aktais, siekiant, kad užsieniečiai būtų įdarbinti, suteikiant prioritetą ieškantiems darbo Europos Sąjungos piliečiams bei atsižvelgiant į darbo rinkos konkrečioje teritorijoje poreikius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-82/2010). Be leidimo įdarbinančios įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo įstatymų ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos, todėl jis privalo nepriimti dirbti užsieniečių, kuriems nebuvo išduoti leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje, o leidęs dirbti užsieniečiams savo vadovaujamojoje įmonėje jis pažeidžia norminių teisės aktų nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką.

Byloje nustatytos tokios aplinkybės: 2011-12-08 Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinė atliko patikrinimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto AB „duomenys neskelbtini“ teritorijoje dėl užsienio piliečių buvimo Lietuvos Respublikos teisėtumo. Patikrinimo metu buvo aptikti keturi Ukrainos piliečiai, kurie UAB „duomenys neskelbtini“ dirbo be leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje. Tai A. S., dirbo be leidimo dirbti nuo 2011-06-07 iki 2011-10-24, I. K. nuo 2011-05-31 iki 2011-12-08, A. B. nuo 2011-05-04 iki 2011-12-08, V. K. nuo 2011-06-05 iki 2011-12-08. Ukrainos piliečiai, teigdami, kad yra komandiruoti darbuotojai, pateikė darbo sutartis su Estijos Respublikos įmone OU „duomenys neskelbtini“ bei 2011-09-01 sutartį dėl darbų atlikimo tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir Ukrainos įmonės LTD „duomenys neskelbtini“. Patikrinimo metu visi keturi Ukrainos piliečiai teigė, kad jie yra LTD „duomenys neskelbtini“ darbuotojai, tačiau pateikė darbo sutartis su Estijos Respublikos įmone OU „duomenys neskelbtini“.

Pirmosios instancijos teismas tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir Estijos įmonės OU „duomenys neskelbtini“, susiklosčiusius santykius nevertino kaip darbo teisinius santykius, o pripažino juos kaip civilinius teisinius santykius, kilusius tarp bendrovių sudarytos rangos sutarties pagrindu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimo A. J. veikoje.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Ukrainos pilietis A. B. (leidimas UK-102 b. l. 37), pagal Lietuvos darbo biržos išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, turėjo nuo 2011-10-24 iki 2012-10-23, Ukrainos pilietis A. S. (leidimas UK-26 b. l. 38), pagal Lietuvos darbo biržos išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, turėjo nuo 2012-02-06 iki 2012-12-31, Ukrainos pilietis I. K. (leidimas UK-22 b. l. 39), pagal Lietuvos darbo biržos išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, turėjo nuo 2012-02-06 iki 2012-12-31. Ukrainos pilietis V. K. buvo tik sudaręs 2011-03-01 darbo sutartį su Ukrainos įmone LTD „S. M.“.

Tačiau Valstybinei darbo inspekcijai atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog minėti užsieniečiai, aukščiau minėtais laikotarpiais, apskritai dirbo be leidimų Lietuvos Respublikos įmonėje UAB „duomenys neskelbtini“. Tokiu būdu UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius A. J. priimdamas į savo vadovaujamą įmonę užsienio piliečius, kurie neturi leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką. Nors UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius A. J. neigdamas šiuos nustatytus pažeidimus, paaiškino, jog su Ukrainos piliečiais darbo sutarčių nesudarė, nes jie UAB „duomenys neskelbtini“ niekada nedirbo, o UAB „duomenys neskelbtini“ yra sudariusi rangos darbų sutartį su Estijos įmone OU „duomenys neskelbtini“ ir jis neprivalo kontroliuoti Estijos Respublikos įmonėje dirbančių asmenų, tačiau pažymėtina, kad tokia tarp dviejų juridinių asmenų sudaryta tarpusavio sutartis negali turėti aukštesnės galios už valstybėje galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytą užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarką. A. J. būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, privalėjo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo įstatymų ir tuo pačiu užsieniečių įdarbinimo tvarkos, taigi jis privalėjo į savo įmonę nepriimti dirbti užsieniečių, kuriems nebuvo išduoti leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje. Leidęs dirbti minėtiems užsieniečiams savo vadovaujamojoje įmonėje, A. J. pažeidė norminių teisės aktų nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką, todėl jo padaryta veika teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog ginčo klausimu yra suformuota teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-7/2010, N-444-2845/2010).

Be to, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde teigia Institucija, pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą, neįvertino to, jog rangos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir Estijos įmonės OU „duomenys neskelbtini“ buvo sudaryta tik 2011 m. gruodžio mėn., t.y. po to, kai darbuotojai jau buvo pradirbę Lietuvos įmonėje po keletą mėnesių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija, siekdama išsiaiškinti tam tikras faktines aplinkybes, kreipėsi į Estijos Respublikos institucijas dėl informacijos suteikimo apie A. B., I. K., A. S., V. K. galimą įdarbinimą Estijos įmonėje OU „duomenys neskelbtini“. Tačiau per vidaus rinkos informacinę sistemą buvo gautas atsakymas, jog nei vienas iš paminėtų asmenų nėra ir nebuvo OU „duomenys neskelbtini“ darbuotojai, kas reiškia, jog jie nebuvo komandiruoti iš šios įmonės į Lietuvos Respubliką teikti paslaugų UAB „duomenys neskelbtini“ (b. l. 36). Taip pat nustatyta ir tai, jog prašymo išduoti šiems asmenims E101/A1 formą (dėl taikytinos socialinio draudimo teisės komandiruojamiems darbuotojams) Estijos valstybinio socialinio draudimo įstaigos nėra gavusios ir šios pažymos nebuvo išduotos.

Todėl, Ukrainos piliečiams negali būti taikoma Aprašo išimtis, numatyta 8 punkte, tarp jų ir 8.5 papunktis, kai asmenims, ne Europos Sąjungos šalies piliečiams, teisėtai ir nuolat dirbantiems Europos Sąjungos valstybės narės įmonėje nereikalingas leidimas dirbti. Taigi, atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienio piliečius, kurių nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, šiuo atveju Ukrainoje, priimanti įmonė UAB „duomenys neskelbtini“ privalėjo Klaipėdos teritorinei darbo biržai pateikti nustatytos formos prašymą su atitinkamais dokumentais dėl leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje gavimo iki užsieniečių darbo pradžios Lietuvos Respublikos įmonėje. A. J., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, nepateikęs tokio prašymo, pažeidė Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-14 įsakymo Nr. A1-500, 13 punktą. Visi keturi Ukrainos piliečiai UAB „duomenys neskelbtini“ dirbę be leidimų Lietuvos Respublikoje, dirbo nelegaliai, o UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius nepateikęs prašymų išduoti leidimus dirbti ir leidęs dirbti savo vadovaujamoje įmonėje be leidimų dirbti, pažeidė DK 98 str. 1 d. 2 p.

Dėl išdėstytų argumentų Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarimas panaikinamas. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą ir pripažinus A. J. kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, sprendžiamas nuobaudos paskyrimo klausimas. Skirdamas administracinę nuobaudą A. J. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ATPK 30 str. nuostatomis ir atsižvelgia į tai, kad ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10 000 litų, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto, į pažeidėjo asmenybę, kad byloje nėra duomenų apie jo baustumą administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl A. J. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirtina minimali ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir paskirti jam 12 000 Lt baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.