- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-14
- Bylos Nr.
- I-2391-789/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Petras Viščinis
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Kęstutis Virbickas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjai V. U., pareiškėjos V. U. atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui, atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Julianai Ostrouch, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. U. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti LR teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymą Nr. 7P-91 ir LR teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymą Nr. 7P-118.
Pareiškėja skunde dėl LR teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-91 panaikinimo (b. l. 3–6) nurodė, kad nuo 1990 m. dirba antstole. 2003 m. rugsėjį įstojo į Tarptautinį universitetą Maskvoje Kaliningrado filialą, šiuo metu baigia ketvirto kurso studijas šiame universitete, laikyti valstybinius egzaminus ir gauti aukštojo mokslo diplomą pareiškėja ketina 2008 m. kovo mėn. Pareiškėja mano, kad nebuvo suteiktas protingas terminas įgyvendinti Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. numatyto reikalavimo, nes dėl sunkios finansinės padėties negalėjo nepertraukiamai tęsti studijų aukštojoje mokykloje – studijos buvo sustabdytos vieneriems metams. Pereinamasis laikotarpis turėtų būti ilgesnis nei įprastas minimalus analogiškų reikalavimų įgyvendinimas tikrovėje (5 metai), nes objektyviai galima susidurti su didesnėmis vėlesnių studijų organizavimo ir įsisavinimo problemomis. Studijų metu antstoliai privalo nepertraukiamai vykdyti (tęsti) atsakingą viešą veiklą, reikalaujančią daug laiko sąnaudų. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas nenumatė objektyviai galinčių kilti situacijų, kai universitete studijuojantis antstolis suserga sunkia liga, išeina nėštumo ar tėvystės atostogų, dėl finansinių sunkumų negali sumokėti už studijas. Toks reglamentavimo trūkumas vertintinas antstolio naudai.
Pareiškėja nurodė, kad 2002 m. formuojant naują antstolių rezervą, LR teisingumo ministerijai pateikė minėtos aukštosios mokyklos pažymą. 2002 m. pareiškėja Teisingumo ministerijoje išlaikė kvalifikacinius antstolio egzamino testus. Teisingumo ministerija pareiškėjos profesinį vertinimą ir kvalifikacijos pripažinimą kaip tinkamą jau atliko, kai 2002 m. pareiškėja laikė egzaminą ir laimėjo viešą konkursą ir kai formuojant antstolių rezervą pateikė dokumentus apie studijavimą Tarptautiniame universitete Maskvoje. 2006 m. Teisingumo ministerija atestavo pareiškėją, tokiu būdu dar kartą pripažino, kad jos kvalifikacija, jei iki 2007-10-01 baigs Tarptautinį universitetą Maskvoje, laikytina tinkama.
Pareiškėja nurodė, kad turi būti iš dalies taikomas „valdymo precedentas“. Jei įstatymo be išlygų ar išimčių nustatyto prokurorų aukštesnio (universitetinio teisinio) išsilavinimo įgijimo laikotarpio baigtis besąlygiškai nesukelia numatytų padarinių – išsilavinimo neįgijusių prokurorų atleidimo, tai kiekvienas antstolis, atleistas tiksliai analogiško reformos pereinamojo laikotarpio baigties dieną, turi konstitucinę teisę reikalauti, kad teisinėje valstybėje šios situacijos būtų vertinamos vienodai.
Tiek LR antstolių įstatymas, tiek LR antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų pabaigą. LR antstolių įstatymo 12 str. yra pateikiamas baigtinis antstolio įgaliojimų pasibaigimo atvejų sąrašas, šiame sąraše nėra numatyta tokio atleidimo pagrindo, dėl kurio pareiškėja buvo atleista, t. y. iki 2007-10-01 neįgijus Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo. LR antstolių įstatymas yra laikytinas specialiąja įstatymo norma, reglamentuojančia antstolio įgaliojimų pasibaigimą. Tai reiškia, kad nurodytuose įstatymuose yra įtvirtintos viena kitai prieštaraujančios nuostatos, todėl priimtas Teisingumo ministro įsakymas Nr.7P-91, kuris remiasi tik LR antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, tačiau prieštarauja LR antstolių įstatymui, prieštarauja teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principui, yra nepagrįstas ir naikintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde dėl LR teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymo Nr. 7P-118 panaikinimo (b. l. 112–115) nurodė, kad šis įsakymas yra neteisėtas, nes, 2007-10-10 nutartimi sustabdžius 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-91 galiojimą, pareiškėjos antstolės įgaliojimai turėtų būti nesustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priverstinis 2007-10-02 įsakymo Nr. 7P-118 vykdymas prieštarautų Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
2008-02-01 pareiškėja pateikė teismui 2008-02-01 prašymą „Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į LR Konstitucinį teismą“, kuriame prašė kreiptis su prašymu į Konstitucinį teismą ištirti, ar 2000-10-10 LR teismo antstolių įgyvendinimo įstatymo 2 str. 1 d. ir 2 d., taip pat 2002-05-09 LR antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 1 d. ir 2 d. neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmens teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo principams (b. l. 100–104). Prašyme pareiškėja nurodė, kad 2000-10-10 Teismo antstolių įstatyme (įsigaliojo 2000-10-31) buvo nustatytas reikalavimas asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais, įgyti teisinį išsilavinimą (nereikalaujama universitetinio išsilavinimo), pagal 2000-10-10 Teismo antstolių įgyvendinimo įstatymą minėtą reikalavimą antstoliai turėjo įvykdyti per 7 m. nuo Teismo antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2007-11-01), šiose normose nebuvo numatyta išimčių, kurios suteiktų teisę atitinkamai valdymo institucijai dėl objektyviai pateisinamų priežasčių prailginti 7 m. terminą. Pagal 2002-05-09 Antstolių įstatymą ir 2002-05-09 Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą antstoliams numatytas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį universitetinį reikalavimą, antstoliams, įrašytiems į Lietuvos antstolių sąrašą, šis reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01. Pareiškėjos nuomone, šiose normose numatytas vienu mėnesiu trumpesnis terminas, nei buvo numatytas reformos pradžioje, taip pat nenumatytos išimtys dėl objektyvių priežasčių leidžiančios pratęsti įstatyme nustatytą terminą, 2002 m. normomis nustatytas trumpas ir galimai konstituciškai nepakankamas reformos pereinamasis laikotarpis tų asmenų atžvilgiu, kurie antstolio statusą įgijo (galėjo įgyti) 2001 m. ar 2002 m. sausio-balandžio mėn. kaip teisės studentai.
Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad, kai pradėjo dirbti antstole, teisinio išsilavinimo nereikėjo. Prasidėjus antstolių reformai, nebuvo nurodymo įgyti būtent universitetinį teisinį išsilavinimą. 1995 m. įstojo į Utenos kolegiją įgyti teisinį išsilavinimą. Besimokant kolegijoje atsirado reikalavimas įgyti teisinį universitetinį išsilavinimą. Pareiškėja studijas Utenos kolegijoje nutraukė ir įstojo į Tarptautinio universiteto Maskvoje Kaliningrado filialą. Pradėjus dirbti antstole, buvo sunki materialinė padėtis, dėl to pareiškėja neturėjo pinigų susimokėti už mokslą, studijas teko atidėti metams. Vėliau, kai pagerėjo materialinė padėtis, tęsė studijas, šių metų kovo mėn. įgis diplomą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 36–38) nurodė, kad nesutinka su skundu, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Antstolių įstatymo 4 str.1 d. nustatytas reikalavimas, kad antstoliu gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01. Šio straipsnio 2 d. imperatyviai nustatyta, kad antstolis, iki 2007-10-01 neįgijęs Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių. Kadangi pareiškėja Teisingumo ministerijai iki 2007-10-01 nepateikė nustatytą išsilavinimą patvirtinančio dokumento, ir pareiškėja pripažįsta šią aplinkybę, teisingumo ministras turėjo įstatymo nustatytą pareigą atleisti pareiškėją iš antstolių.
Taikant pagal analogiją administracinių teismų praktikoje dėl tarnybinių ginčų suformuluotas nuostatas netaikomi reikalavimai dėl įspėjimo prieš atleidimą, dėl atestavimo ar kitokių procedūrų, kurių būtina laikytis kitais atleidimo iš pareigų atvejais, kadangi ši norma turi įspėjamąją reikšmę.
Antstolių atleidimo atvejai, nustatyti Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. ir Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d. nėra vienas kitam prieštaraujantys. Aplinkybė, jog specialus antstolių atleidimo iš pareigų pagrindas yra nustatytas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d., nėra aplinkybė, dėl kurios šis atleidimo iš pareigų pagrindas negali būti taikomas ar vertintinas kaip prieštaraujantis Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. Pažymėtina, jog Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. yra nustatyta išimtis antstoliams dėl Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimo taikymo, todėl būtent šiame straipsnyje yra nustatytas specialus išimtinis atleidimo iš antstolių pagrindas. Taigi, nėra teisinio pagrindo manyti, kad teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. 7P-91 prieštarauja Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 daliai.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad aplinkybė, jog asmenys turi teisę mokytis kitose šalyse, neatleidžia jų nuo pareigos įvykdyti teisės aktų reikalavimus dėl užsienio įgytos kvalifikacijos pripažinimo. Kai asmuo įgyja aukštąjį išsilavinimą užsienio aukštojoje mokykloje, jo įgyta kvalifikacija laikoma atitinkančia kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje, tik švietimo ir mokslo ministro įsakymu pripažinus užsienyje įgytą kvalifikaciją. Pažymėtina, kad pareiškėja iki 2007-10-01 nepateikė Teisingumo ministerijai tokio sprendimo, ir iš skundo turinio matyti, kad toks sprendimas dar nėra priimtas. Pasirenkant aukštąją mokyklą ir studijų programą pareiškėja privalėjo pasidomėti ne tik dėl galimybės įgyti teisinį universitetinį išsilavinimą, bet ir dėl diplomo gavimo bei pripažinimo procedūrų ir galimybės įgyti reikalaujamą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Teisinio tikrumo principo tikslas yra užtikrinti, kad administracinė priemonė būtų pritaikyta laikantis galiojančių teisės aktų bei pranešus apie ją suinteresuotam asmeniui. Atleidžiant pareiškėjais antstolės pareigų, šių reikalavimų buvo laikomasi.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas. Konstitucinis Teismas trijų įstatymų atitikimo vienas kitam nesprendžia. Dėl teisės spragos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs 2004-04-16 sprendime, 2004-12-13 nutarime, 2007-10-22 potvarkyje Nr. 2B-93. Atsakovės atstovė nurodė, kad 5 metų terminas atitinka protingą ir būtiną terminą išsilavinimui įgyti. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja dėl sunkios materialinės padėties negalėjo pabaigti studijų. Atsakovės nuomone, antstolio, prokuroro ir valstybės tarnautojo statusai yra visiškai skirtingi, kadangi skiriasi teisės ir pareigos, atliekamos funkcijos, paskirtis, todėl yra skirtingas reguliavimas. Nuo antstolio veiksmų priklauso vykdymo proceso dalyvių interesai, teisės ir pareigos, todėl yra svarbu padidinti reikalavimą išsilavinimui. Dėl diferencijuoto reguliavimo Konstitucinis Teismas pasisakė 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimuose, 2008-01-07 nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog antstolio profesija yra valstybės kontroliuojama profesija ir turi būti taikomas skirtingas teisinis vertinimas antstolio ir kitų asmenų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 1992-12-01 V. U. priimta dirbti antstole Kauno m. apylinkės teisme (b. l. 64–65). 2002-07-26 V. U. pateikė LR teisingumo ministerijai prašymą „Dėl leidimo dalyvauti viešame konkurse antstolių rezervui suformuoti“ (b. l. 62). 2002-10-16 V. U. pateikė LR teisingumo ministerijai prašymą „Dėl leidimo dalyvauti viešame konkurse antstolių rezervui suformuoti“ (b. l. 60). 2002-12-18 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija raštu Nr. 06-0205203 leido V. U. įkurti „Antstolės V. U. kontorą“; antstolei priskyrė antstolio veiklos teritoriją –Jurbarko ir Tauragės rajonų apylinkės teismų veiklos teritoriją (b. l. 71). 2003-01-03 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu „Dėl įrašymo į Lietuvos antstolių sąrašą“ Nr. 4 V. U. įtraukė į Lietuvos antstolių sąrašą (b. l. 74–77). 2006-06-22 antstolio atestacijos metu nuspręsta V. U. atestuoti su sąlyga, kad iki 2007-09-01 pateiks informaciją apie teisės studijų eigą, įrodančią, kad antstoliui nustatytas išsilavinimas pagrįstai gali būti įgytas iki 2007-10-01 (b. l. 93–94).
2002-09-04 Maskvos valstybinio industrinio universiteto pažymoje Nr. 085 nurodyta, kad V. U. studijuoja Maskvos valstybiniame industriniame universitete jurisprudenciją, šiuo metu yra pirmame kurse (b. l. 80). 2006-01-30 Tarptautinio universiteto Maskvoje Kaliningrado filialo pažymoje Nr. 630 nurodyta, kad V. U. yra teisės mokslo (021100) neakivaizdinių studijų 3 kurso studentė (b. l. 91–92). 2006-10-24 Tarptautinio universiteto Maskvoje Kaliningrado filialo pažymoje Nr. 619 nurodyta, kad V. U. nuo 2003-09-01 iki 2007-10-01 pilnai įvykdys lavinimosi programos pagal Jurisprudencijos specialybę 030501 mokymosi planą; V. U. nustatytas priešdiplominės praktikos atlikimo, valstybinių egzaminų laikymo, baigiamojo kvalifikacinio darbo pasiruošimo ir atlikimo terminas iki 2008-03-30 (b. l. 8–10).
2007-09-28 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu „Dėl antstolės V. U. įgaliojimų pasibaigimo“ Nr. 7P-91 atleido antstolę V. U. 2007-10-01 iš antstolių, neįgijus Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, išbraukė iš Lietuvos antstolių sąrašo, įpareigojo perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriui (b. l. 7). 2007-10-01 Teisingumo ministerijoje buvo gautas Vilmos Kazlauskienės 2007-09-28 prašymas, kuriame ji prašė pripažinti jos išsilavinimą tinkamu antstolio veiklai vykdyti (b. l. 25).
2007-10-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolės V. U. įgaliojimams“ Nr. 7P-118 paskyrė antstolę A. T. perimančią V. U. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ar turtą, perimtą bet neperduotą išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolio archyvą (b. l. 99).
2002-05-09 Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 4 str. 1 d. nustatyta, kad antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą.
2002-05-09 Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-877 5 str. 1 d. nustatyta, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007 m. spalio 1 d.; 5 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis, iki 2007 m. spalio 1 d. neįgijęs Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja dar nėra baigusi teisės krypties studijų Tarptautinio universiteto Maskvoje Kaliningrado filiale; studijas ji ketina baigti 2008 m. kovo mėn.
Pagal 2000-03-21 Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo Nr. VIII-1586 2 str. 1 d. aukštasis išsilavinimas apibrėžiamas kaip išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje; pagal 3 str. 3 d. užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka; 4 str. 2 d. (2006-07-18 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, baigusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos programą, aukštoji mokykla išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą, o baigusiam rezidentūros programą, – rezidentūros pažymėjimą. Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 2005-01-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 60 patvirtinti Užsienyje įsigytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai (toliau – Kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai, Nuostatai). Sistemiškai aiškinant minėtas Auukštojo mokslo įstatymo, 2005-01-21 Vyriausybės nutarimo Nr. 60 2.2 p., šiuo nutarimu patvirtintų Nuostatų 10, 21, 22, 23 p. įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad pagrindiniai dokumentai, įrodantys asmens užsienio aukštojoje mokykloje įgytą teisinį universitetinį išsilavinimą, yra diplomas ar kitas pažymėjimas, liudijantis sėkmingai baigtą studijų ar mokymo programą užsienio aukštojoje mokykloje, ir švietimo ir mokslo ministro įsakymas, kuriuo pripažįstama, kad užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d. nustatytos datos (2007-10-01) pareiškėja nepateikė dokumentų, reikalingų pripažinti, kad ji turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, t. y. nepateikė nei užsienio aukštosios mokyklos diplomo, nei švietimo ir moklso ministro įsakymo, kuriuo būtų patvirtinta, kad pareiškėjos užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines, vientisąsias arba antrosios pakopos (magistrantūros) studijas. Taigi pareiškėja iki 2007-10-01 neįvykdė Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto reikalavimo antstoliui turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro). Vadovaudamasis Anstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d., Anstolių įstatymo 12 str. 3 d., teisingumo ministras įsakymu Nr. 7P-91 2007-10-01 atleido antstolę V. U. iš antstolių.
Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. įtvirtinti atvejai, kada asmuo atleidžiamas iš antstolių. Pareiškėja skunde nurodė, kad atleidimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, kad Antstolių įstatymas įtvirtina specialias normas, reglamentuojančias antstolio įgaliojimų pasibaigimą, tokio atleidimo pagrindo, dėl kurio ji buvo atleista, sąraše nėra, todėl, pareiškėjos nuomone, teisingumo ministro įsakymas Nr. 7P-91, kuris remiasi tik Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, tačiau prieštarauja Anstolių įstatymui, yra nepagrįstas ir naikintinas.
Minėta, kad Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyti reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti anstoliu. Vienas iš reikalavimų – aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo (vienpakopio, bakalauro, magistro) turėjimas. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. buvo nustatytos Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimo netaikymo teismo anstoliams terminas ir teisinės pasekmės jam pasibaigus. Šiomis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis asmenims, kurie iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos buvo teismo antstoliai ir kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir Lietuvos antstolių sąrašą. Šių asmenų atžvilgiu buvo nustatyta išlyga – iki 2007-10-01 jie galėjo dirbti antstoliais, neturėdami Anstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo. Jei asmuo iki pereinamojo laikotarpio pasibaigimo neįgijo nustatyto išsilavinimo, laikytina, kad asmuo, dirbantis antstoliu, neatitinka antstolio pareigybei taikomų reikalavimų. Pagal Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d. toks asmuo yra atleidžiamas iš anstolių. Darytina išvada, kad pereinamojo laikotarpio ir teisinių pasekmių jam pasibaigus nustatymas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme neprieštarauja Antstolių įstatymui. Teisingumo ministras, priimdamas įsakymą Nr. 7P-78, vadovavosi tinkamomis teisės normomis, jo naikinti pareiškėjos nurodytu pagrindu (prieštaravimu Antstolių įstatymui) nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėja skunde nurodė, kad jam nebuvo suteiktas protingas terminas įgyti išsilavinimą. Byloje nustatyta, kad 1992-12-01 V. U. priimta dirbti teismo antstole.
2000-10-10 Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo Nr. VIII-1993 7 str. buvo nustatyta, kad asmenys, pretenduojantys tapti teismo antstoliais <...> 3) turi turėti teisės magistro, teisės bakalauro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). 2000-10-10 Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1994 2 str. 1 d. buvo nustatyta, kad per septynerius metus nuo Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įsigaliojimo teismo antstoliai, neturintys tinkamo išsilavinimo, turi įgyti išsilavinimą, numatytą Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo 7 straipsnyje. Šio įstatymo 2 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką asmuo neįgyja tinkamo išsilavinimo, jis laikomas praradusiu karjeros statutinio valstybės tarnautojo statusą ir atleidžiamas iš teismo antstolio tarnybos; 3 d. buvo nustatyta, kad dirbti teismo antstoliais trejus metus nuo Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos gali būti priimami asmenys, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ir studijuoja siekdami įgyti teisės magistro, teisės bakalauro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Taigi teismo antstoliai, įsigaliojus Teismo antstolio įstatymui, žinojo, kad per septynerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo jie turi įgyti reikiamą išsilavinimą. 2002-05-09 Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme buvo nustatyta, kad išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01. Šio pereinamojo laikotarpio trukmė buvo nustatyta atsižvelgiant į ankstesnį teisinį reguliavimą Atsižvelgiant į įprastinę teisės krypties studijų trukmę, septynerių metų terminas laikytinas protingu terminu įgyti nustatytą išsilavinimą.
Konstitucinis Teismas 2008-01-07 nutarime konstatavo, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Pagal Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taigi antstoliui yra patikėta vykdyti itin svarbias viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas. Antstolis padeda užtikrinti teisės į teisminę gynybą realumą, nes tik įvykdžius teismo ar kitos įgaliotos institucijos sprendimą gali būti realiai ir veiksmingai apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgiant į antstolio atliekamų funkcijų pobūdį ir reikšmę, yra pagrįsta tokiam asmeniui nustatyti tam tikrus profesinius, kvalifikacinius ir kitus reikalavimus, tame tarpe ir reikalavimą turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Tiek Teismo antstolių įgyvendinimo įstatyme, tiek Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį antstoliai, neturintys reikiamo antstoliui išsilavinimo, galėjo jį įgyti. Be to, pažymėtina, kad pereinamasis laikotarpis, kurio metu yra taikomos tam tikros išimtys tam tikrai asmenų grupei, negali tęstis nepagrįstai ilgai. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas tų asmenų, kurie jau yra įgiję reikiamą antstoliui aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, atžvilgiu. Tokiems asmenims, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, turi būti suteikiama galimybė užimti tų asmenų, kurie neįgijo reikiamo antstoliams išsilavinimo per įstatymo nustatytą terminą, pareigas. Nepagrįstas pereinamojo laikotarpio prailginimas suponuotų nelygiateisiškumo padėtį tokių asmenų atžvilgiu.
Konstitucinis Teismas 2007-11-22 nutarime konstatavo, kad konstituciškai nepagrįstas būtų toks aiškinimas, kad įstatymų leidėjas, vienąkart nustatęs tam tikrą teisinį reguliavimą, nebegali jo keisti, koreguoti, racionalizuoti, atsižvelgdamas į visuomenės ir valstybės poreikius. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo nustatytos garantijos tam tikriems asmenims (šiuo atveju Konstitucinio Teismo nutarime pasisakyta dėl socialinių garantijų), turi būti numatytas laikotarpis, kurio pakaktų, kad tie asmenys galėtų pasirengti atitinkamiems pasikeitimams. Taigi įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti tam tikrus išsilavinimo reikalavimus tam tikroms pareigybėms, taip pat turi teisę nustatyti terminą, per kurį asmenys, einantys tam tikras pareigas, turi įgyti reikiamą išsilavinimą. 7 metų laikotarpis buvo pakankamas laikas antstoliams pasirengti atitinkamiems pasikeitimams.
Pareiškėja į Maskvos valstybinį industrinį universitetą įstojo 2002 m. Vėliau ji perėjo į Tarptautinį universitetą Maskvoje Kaliningrado filialą. 2006-01-30 Tarptautinio universiteto Maskvoje Kaliningrado filialo pažymoje Nr. 630 nurodyta, kad V. U. yra teisės mokslo (021100) neakivaizdinių studijų 3 kurso studentė. Tai, kad pareiškėja pakeitė aukštąją mokyklą, įstojo į Tarptautinio universiteto Maskvoje Kaliningrado filialą, iš naujo pradėjo teisės krypties studijas kitoje užsienio šalies aukštojoje mokykloje, yra jos pačios apsisprendimas. Be to, Teismo anstolių ir Anstolių įstatymo įsigaliojimo metu galiojo 2000-03-21 Aukštojo mokslo įstatymas, kuriame buvo nustatyta, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Tuo metu galiojusiuose 1999-12-23 Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 1460 patvirtintuose Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo nuostatuose buvo nustatyta užsienio valstybėse suteiktų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo tvarka. Šie teisės aktai buvo paskelbti viešai „Valstybės žiniose“, taigi pareiškėja jau tuo metu privalėjo žinoti, kad jos Tarptautiniame universitete Maskvoje įgytas išsilavinimas turės būti pripažintas teisės aktų nustatyta tvarka. Konstatuotą situaciją sąlygojo pačios pareiškėjos apsisprendimas ir nesiėmimas visų įmanomų priemonių per įstatymo nustatytą terminą įgyti reikiamą antstoliui išsilavinimą.
Pareiškėja, žinojusi, kiek laiko užtrunka studijos užsienio aukštojoje mokykloje, kada ji gaus diplomą, kada ji turi įgyti reikiamą antstoliui išsilavinimą, kad jos išsilavinimui pripažinti reikės atlikti tam tikrą procedūrą, privalėjo atitinkamai veikti, siekdama atlikti tam tikrus veiksmus (baigti studijas laiku, pasidomėti diplomo pripažinimo procedūra, laiku pasirūpinti reikiamais dokumentais ir pan.), kad iki Anstolių įstatyme nustatyto termino (2007-10-01) įgytų reikiamą teisinį išsilavinimą. Pareiškėjos neveikimas ir iš to kilusios jai pasekmės negali būti pateisintos, pasak pareiškėjos, jos teisėtais lūkesčiais, kadangi jokie teisėti lūkesčiai, kad terminas reikiamo antstoliui išsilavinimo įgijimui bus pratęstas ir jis bus ilgesnis nei iki 2007-10-01, jokiais teisės aktais pareiškėjui neatsirado. Jos teisėtas lūkestis, kad neįgijusi reikiamo antstoliui išsilavinimo ji galės dirbti antstole iki 2007-10-01, nebuvo pažeistas.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog jai nebuvo suteiktas protingas terminas įgyti reikiamą išsilavinimą, jog teisingumo ministro įsakymu Nr. 7P-91, kuriuo ji buvo atleista iš antstolio pareigų 2007-10-01, buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, atmestini kaip nepagrįsti.
Antstolių įstatymo 12 str. 5 d. nustatyta, kad, pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams. Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti šioje dalyje nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga. Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ir turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui bei antstolio archyvo perdavimą reglamentuoja 2002-07-08 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 202 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme bei šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme, patvirtinimo“ patvirtinta Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarka (toliau – Tvarka). Tvarka buvo patvirtinta remiantis Antstolių įstatymu, inter alia jo 12 str. 5 d. Antstolių įstatyme nėra nustatyta, kad tokius teisinius santykius reguliuojantys įsakymai turi būti derinami su Finansų ministerija. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad nebaigtų vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ir turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui bei antstolio archyvo perdavimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Antstolių įstatymo 12 str. 5 d., teisingumo ministro įsakymas dėl bylų ir kitų dokumentų, neišieškotų lėšų ir turto, antstolio archyvo perdavimo, yra tiesiogiai susijęs su teisingumo ministro įsakymu, kuriuo antstolis atleidžiamas iš antstolio pareigų. Atleidžiant ar atleidus antstolį pagal Antstolių įstatymo 12 str. 5 d. teisingumo ministras turi priimti įsakymą dėl bylų ir kitų dokumentų, neišieškotų lėšų ir turto, antstolio archyvo perdavimo.
Pagal Tvarkos 8 p. antstolis iki teisingumo ministro įsakymo dėl jo atleidimo iš antstolių priėmimo dienos, o nesant galimybių – per penkias darbo dienas nuo tokio įsakymo priėmimo dienos, privalo pateikti Lietuvos antstolių rūmams bei Teisingumo ministerijai išvardytus inventorizavimo aktus. Tvarkos 9 p. nustatyta, kad jei antstolis nurodytu laiku šių aktų nepateikia ar dėl objektyvių aplinkybių šie aktai negali būti pateikti, antstolio veiklos inventorizavimą atlieka Lietuvos antstolių rūmai kartu su paskirtu perimančiuoju antstoliu. Atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad antstolis, žinodamas, kad bus atleistas iš antstolio pareigų, privalo laiku pasirūpinti inventorizavimo aktų ir kitų dokumentų perdavimu, tai įeina į jo kaip antstolio funkcijas. Be to, atsižvelgus į Tvarkoje įtvirtintą nuostatą, kad jei antstolis nurodytu laiku nurodytų aktų nepateikia ar dėl objektyvių aplinkybių šie aktai negali būti pateikti, antstolio veiklos inventorizavimą atlieka Lietuvos antstolių rūmai kartu su paskirtu perimančiuoju antstoliu, pareiškėjos argumentai dėl priverčiamojo ar privalomojo darbo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Abejones dėl minėtų teisės aktų atitikties Konstitucijai pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jose nebuvo numatyta išimčių, kurios suteiktų teisę atitinkamai valdymo institucijai dėl objektyviai pateisinamų priežasčių (nėštumo, vaiko priežiūros, sunkios ligos ar pan.) prailginti 7 metų terminą; pereinamasis laikotarpis turėjo baigtis 2007-11-01, o jis tapo vienu mėnesiu trumpesnis; nustatytas pereinamasis laikotarpis buvo nepakankamas, kad asmenys, toliau dirbantys specifinį darbą, realiai galėtų (pajėgtų) laiku įvykdyti padidintą išsilavinimo reikalavimą; anksčiau (1999-2000 m.) tokio išsilavinimo nereikėjo, tik vėliau tapo aišku, kad jo reikės (2000-2002 m.). Atsižvelgus į antstolio kaip viešas fukcijas atliekančio asmens pareigybės specifiką, į įstatymų leidėjo diskreciją, šiame teismo sprendime jau pripažinta, kad įstatymuose nustatytas terminas laikytinas protingu terminu įgyti reikiamą išsilavinimą. Tai, kad tam tikras asmuo gali būti nepajėgus dirbti ir kartu mokytis aukštojoje mokykloje, yra subjektyvi aplinkybė, kuria negali būti pateisinamas reikiamo išsilavinimo neįgijimas įstatymo nustatytu laiku. Tai, kad 1999-2000 m. toks išsilavinimo reikalavimas teismo antstoliams nebuvo taikomas, nereiškia, kad, atsižvelgiant į antstolio pareigybės specifiką, vėliau negali būti nustatyti atitinkami išsilavinimo reikalavimai. Tai spręsti, kaip jau minėta, yra įstatymų leidėjo diskrecija. Tai, kad Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme pereinamojo laikotarpio terminas buvo numatytas iki 2007-10-01, o Teismo antstolių įgyvendinimo įstatyme šis laikotarpis buvo susietas su Teismo antstolio įstatymo įsigaliojimo data, t. y. iki 2007-10-31, vertintina kaip įstatymo leidėjo diskrecija patikslinti nustatytus reikalavimus naujai sureguliuojant tam tikrus teisinius santykius. Šio termino pakeitimas ir sutrumpinimas vienu mėnesiu nevertintinas kaip esminė aplinkybė, sutrukdžiusi antstoliams pasirengti atitinkamiems pasikeitimams. Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo doktriną, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas neperžengė savo diskrecijos ribų pakeisdamas terminą, t. y. sutrumpindamas jį vienu mėnesiu. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios laikotarpiu 2007-10-01 – 2007-10-31 būtų esminės pareiškėjo atžvilgiu. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl jo prašyme nurodytų objektyvių priežasčių (nėštumo, vaiko priežiūros, sunkios ligos ar pan.) būtų negalėjusi iki 2007-10-01 įgyti reikiamo antstoliams išsilavinimo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjos nurodytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir atsakingo valdymo principams. Darytina išvada, kad pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundai, kuriuose prašoma panaikinti teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymą Nr. 7P-91 ir teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymą Nr. 7P-118, ir prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestini kaip nepagrįsti.
2007-10-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-91 galiojimą. 2007-11-19 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2007-10-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis palikta nepakeista. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 5 d., priėmus sprendimą atmesti pareiškėjos skundą, reikalavimo užtikrinimo priemonė panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 3 p., 71 str. 5 d., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
Pareiškėjos V. U. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos V. U. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-91 galiojimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.