- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-202-430/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02695-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- D. Č.
- Atsakovas
- asociacijai „E. m. b.“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui asociacijai „E. m. b.“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas D. Č., patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą teismui panaikinti atsakovo vienasmenio valdymo organo – būrelio pirmininko sprendimą ieškovui apriboti medžioklę, apie kurią ieškovas buvo informuotas atsakovo vienasmenio valdymo organo pirmininko A. K. 2015-08-06 atsakymu ieškovui.Teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje Nr. e2-12-9837/2017 bylą nutraukė ir priteisė iš ieškovo D. Č. 1119,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui asociacijai „E. m. b.“ bei 9,14 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. teismo nutartyje nurodė, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.Ieškovui, kaip medžiotojų būrelio nariui teises ir pareigas gali sukurti tik sprendimas, kuris egzistuoja ir yra išreikštas objektyvia forma – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnis numato, kad teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymų, sandorio, teismo sprendimo, administracinio akto, intelektinės veiklos rezultatų, žalos padarymo, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo.Teismo vertinimu ieškovas, tikslinęs ieškinio reikalavimus ir pats nurodė, kad vienasmenio būrelio pirmininko sprendimo apriboti medžioklę nėra ir jis turi teisę medžioti, nes atitinka teisės aktų keliamas sąlygas.
Bylos medžiaga buvo nustatyta, kad nėra atsakovo galiojančio ir priimto vienasmenio valdymo organo sprendimo, kuriuo butų apribota ieškovui teisė medžioti, jam nėra taikomos jokio poveikio priemonės, tai pripažįsta ir pats ieškovas, jis moka nario mokesčius, kurie jam nebuvo gražinti, todėl padaryta išvada, kad civilinėje byloje ieškovo keliami reikalavimai nesukels jam jokių teisių ir (ar) pasekmių – ieškovo reikalavimas negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl civilinė byla nutrauktina remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas D. Č. 2017-10-16 pateikė atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12-983/2017, kuriuo prašo: panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinant atsakovo vienasmenio valdymo organo – būrelio pirmininko sprendimą ieškovui apriboti teisę medžioti, apie kurį ieškovas buvo informuotas atsakovo vienasmenio valdymo organo – būrelio pirmininko A. K. 2015 m. rugpjūčio 6 d. atsakymu ieškovui.priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad buvo priimtas juridinio asmens valdymo organo sprendimas, kuris neteisėtai apribojo Ieškovo teisę medžioti. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo vienasmenio valdymo organo – Būrelio pirmininko sprendimas nesukėlė ieškovui teisinių pasekmių ir nesukels teisinių pasekmių prašomo panaikinti Atsakovo vienasmenio valdymo organo Sprendimo (apriboti Ieškovo teisę medžioti) panaikinimas.Į. T. rajono apylinkės teismo 2017-10-09 nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-12-983/2017 būtų sukurtas precedentas kaip asociacijos narių nepagrįsti ir neteisėti teisių ribojimai būtų įteisinti ir nuo tokių pažeidimų nebūtų teisinių priemonių gintis, t.y. būtų pažeista CPK 5 straipsnyje įtvirtinta Ieškovė teisė kreiptis į teismą.Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą bei palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad ieškovo teisė medžioti nėra apribota, ieškovas, pateikdamas atskirąjį skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dalis įrodinėjamų aplinkybių išeina iš pareikšto ieškinio ribų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nutartis naikintina dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Susipažinus su civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nepadarytas, o 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas yra nepilnas, kas vertintina kaip absoliutus nutarties negaliojimas pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte, byloje neesant teismo posėdžio protokolo. Vadovaujantis CPK 168 straipsniu, kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu <...> teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis <...> dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu <...> kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-314 3 punkte nustatyta, kad teismo posėdžio garso įrašas turi būti daromas taip, kad būtų galima aiškiai identifikuoti pasisakančius proceso dalyvius, būtų užfiksuotas proceso dalyvių pasisakymų eiliškumas, trukmė, pasisakymo pradžia ir pabaiga. Teismo posėdžio garso įrašai turi būti daromi tokiu formatu, kad juos būtų galima perkelti ir išsaugoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) ir juos būtų galima išklausyti susipažįstant su išnagrinėtos bylos medžiaga (10 punktas).Byloje nagrinėjamu atveju į bylą pateikti Trakų rajono apylinkės teismo vyr. specialisto – informatiko K. S. 2015 m. sausio 27 d. ir 2017 m. spalio 13 d. paaiškinimai (e. b. priedo l. 82, 147). 2015 m. sausio 27 d. paaiškinime nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 21 d. garso įrašymo laikmenoje garso įrašas buvo rastas, tačiau failo dydis buvo 0 Mb, įrašas buvo daromas, kadangi failas yra, Mb failas sugadintas jo dydis 0 Mb, todėl negalima perklausyti. Taip nutiko dėl garso įrangos gedimo. 2017 m. spalio 13 d. paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 19 dieną garso įrašymo laikmenoje garso įrašas buvo, tačiau nepilnas, nėra įrašo pabaigos, kadangi garso įrašymo įranga automatiškai kas valandą daro naują garso failą po valandos posėdžio nesuformavo naujo garso failo, tai galėjo nutikti dėl SD kortelės gedimo. Minėti paaiškinimai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį buvo žinoma aplinkybė, kad teismo posėdžių eiga nebuvo užfiksuota civilinio proceso nuostatų nustatyta tvarka.2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio eigos fiksavimas nutrūko po vienos valandos (posėdžio pradžia 13:18 val.) teisminių ginčų metu, šalių atstovams pasisakant dėl ginčo objekto, t. y. ar ginčijamas atsakovės vadovo raštas sukėlė teisines pasekmes ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neįmanoma nustatyti 2015 m. gruodžio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio eigos ir 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio dalies eigos, dalies šalies ginčų, baigiamųjų kalbų, replikų.Įvertinus nurodyta, konstatuotina, jog nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 168 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismui naikinant skundžiamą nutartį dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teismas dėl atskirojo skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
P. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.