- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-2468-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29073-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- P. M.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „NIF Lietuva“, AS „Reverta“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „NIF Lietuva“, AS „Reverta“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio R. V. veiksmų. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio R. V. 2014-08-07 patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo Nr. 0179/13/01074-V. Nurodė, kad notaro 2013-05-09 vykdomojo įrašo pagrindu pagal išieškotojo UAB „NIF Lietuva“ atstovo AS Reverta 2013-11-14 pateiktą prašymą, antstolis R. V. pradėjo vykdomąją bylą ir išieškojimo veiksmus iš skolininko P. M. turto. Antstolis R. V. 2013-11-15 surašė turto arešto aktą ir areštavo skolininkui P. M. priklausantį kreditoriui įkeistą turtą: žemės sklypą, esantį Treniotos, g. 19 Vilniuje, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esantį Treniotos g. 19, unikalus numeris: 1094-0389-1018.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (b.l. 25-26) pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad servitutas gali būti nustatomas, jei tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkais yra skirtingi asmenys. Kadangi įkeisto žemės sklypo (tarnaujančiojo daikto) ir statinių (viešpataujančiųjų daiktų) savininkas yra tas pats asmuo, todėl šiuo metu servitutas į minėtą žemės sklypą negali būti nustatomas. Taip pat negali būti nustatoma naudojimosi tvarka esant vienam turto savininkui. Nurodė, kad pardavus įkeistą turtą, neįkeisto ūkinio pastato savininkas (pareiškėjas) turės teisę susitarti dėl servituto žemės sklypui nustatymo su būsimu parduoto įkeisto turto savininku, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad įkeisto turto pardavimas pažeidžia skolininko ar pirkėjo teises. Taip pat skelbime apie varžytynes pirkėjas yra informuojamas, kad parduodamame žemės sklype yra statinys, kuris kartu su žemės sklypu neparduodamas, todėl pirkėjas pirkdamas įkeistą turtą turi visas galimybes įsivertinti būsimas pasekmes.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. M. atskiruoju skundu (b.l. 31-34) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-36721-535/2014 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio R. V. 2014-08-07 patvarkymą Dėl varžytinių paskelbimo Nr. 0179/13/01074-V. Nurodo, kad paskelbtos varžytynės pažeidžia skolininko teises, o Įkeisto turto pardavimo atveju pažeis ir būsimų pirkėjų teises. Skundžiamas antstolio patvarkymas numato, kad varžytynėse parduodamas visas įkeistas žemės sklypas ((duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), tačiau jame yra kitas neparduodamas objektas — namas, o tai reškia, kad būsimo pirkėjo teisės yra pažeistos, nes jis negalės naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamasis daiktas - neįkeistas neparduodamas namas, be to, negalės naudotis ir ta žemės sklypo dalimi, kuri yra būtina naudotis neįkeisto namo savininkui (o tai net neaišku kiek, nes nėra nustatytos jokios naudojimosi sąlygos ar servitutas) ir dėl to klaidinamas potencialus pirkėjas. Taip pat nurodo, kad yra pažeidžiamos ir savininko (skolininko) teisės, nes nėra nustatomos jokios sąlygos į tą žemės sklypo dalį, kurią užima jo namas, kuriame jis gyvena. Neįkeisto namo pardavimas taip pat bus apsunkintas. Nurodo, kad turi būti aiškiai nustatyta naudojimosi tvarka ir sąlygos, kad pirkėjas galėtų aiškiai identifikuoti ir įvertinti parduodamą turtą o savininkas žinotų, kokia apimtimi jis gali naudotis žemės sklypu.
Atsiliepimas
Antstolis R. V. atsiliepimu (b.l. 38-39) į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad LR CK 6.395 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi ir jos sąlygos neaptartos, tai pardavėjui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jo paskirti. Nurodo, kad servitutas gali būti nustatomas, jei tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkais yra skirtingi asmenys, kitaip servituto nustatymas netektų prasmės. Šiuo metu ir įkeisto žemės sklypo (tarnaujančiojo daikto) ir statinių (viešpataujančiųjų daiktų) savininkas yra tas pats asmuo P. M.. Taigi, šiuo metu servitutas į minėtą žemės sklypą negali būti nustatomas. Taip pat negali būti nustatoma naudojimosi tvarka esant vienam turto savininkui. Todėl pareiškėjo argumentas, kad antstolio skelbtos varžytynės yra neteisėtos ir naikintinos, nes įkeisto turto priverstinis pardavimas negalimas nenustačius turto naudojimosi tvarkos, servituto ar neatidalijus žemės sklypų, yra nepagrįstas. Pardavus įkeistą turtą, neįkeisto ūkinio pastato savininkas P. M. turės teisę susitarti dėl servituto žemės sklypui nustatymo su būsimu parduoto įkeisto turto savininku, todėl negalima sutikti, kad įkeisto turto pardavimas pažeidžia skolininko ar pirkėjo teises. Taip pat skelbime apie varžytynes pirkėjas yra informuojamas, kad parduodamame žemės sklype yra statinys, kuris kartu su žemės sklypu neparduodamas, todėl pirkėjas pirkdamas įkeistą turtą turi visas galimybes įsivertinti būsimas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia motyvu, kad apelianto teisės yra pažeidžiamos, kadangi nėra nustatomos jokios sąlygos į tą žemės sklypo dalį, kurią užima jo namas, kuriame jis gyvena. Nurodo, kad neįkeisto namo pardavimas taip pat bus apsunkintas. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad apeliantas skundžia ne dokumentą, kuriuo yra patvirtinamas turto pardavimas, o antstolio patvarkymą skelbti turto varžytines. Šis dokumentas nėra turto pardavimo iš varžytinių aktas, kas būtų prilyginama notariškai patvirtintai pirkimo – pardavimo sutarčiai. Taigi, minėtu antstolio patvarkymu nėra pažeidžiamos apelianto teisės naudotis turimu ir neįkeistu nekilnojamuoju daiktu – namu kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad civilinio kodekso 6.395 str. 3 d. numato, kad jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi ir jos sąlygos neaptartos, tai pardavėjui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jo paskirtį. CK 4.111 str. 1 d. numato, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad, tiek tarnaujančio tiek viešpataujančio daikto savininkas yra tas pats asmuo – apeliantas, todėl šioje proceso stadijoje nėra jokio teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl servituto nustatymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolio patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo kokiu nors būdu pažeidžia apelianto teises naudotis nekilnojamuoju daiktu – namu kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.