Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1990 m. sausio 30 d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis ūkininko L. Š. ūkyje darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2012-12-19 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 28 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., įpareigojant per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliai žmonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1963 m. gegužės 3 d. Šiaulių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Skardlita“ suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :

1986-10-14 Kelmės rajono teismo pagal LR BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m.; 1998-11-10 Kelmės rajono apylinkės pagal LR BK 310 str. 1 d., 16 str., 310 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m.; 2000-03-13 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 234 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn.;2000-11-06 Šiaulių apygardos teismo, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2001-03-15 nutartimi, pagal LR BK 253 str. 2 d., 187 str. 2 d., 129 str. 6 p., 7 p., 9 p., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 249 str. 2 d. laisvės atėmimu 12 m.; 2010-12-28 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn., teistumas išnykęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. Š. ir V. B. 2014 m. kovo 11 d. apie 12-13 val. (duomenys neskelbtini), panaudodami prieš nukentėjusiuosius A. G. ir V. S. psichinę prievartą – grasindami nužudyti ar kitaip fiziškai susidoroti su jais ir panaudodami fizinę prievartą, t. y. A. Š. A. G. sudavęs 1 smūgį į akį ir 4 smūgius į nugarą ir nukentėjusįjį pririšęs prie medžio, V. B. A. G. sudavęs 3 kartus metaliniu strypu į pilvą, padarydami poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstos ir juosmens srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, A. Š. sudavęs 4 smūgius kastuvu V. S. į pilvą ir 1 kartą į ranką ir V. S. pririšęs prie medžio, V. B. sudavęs V. S. 1 smūgį ranka į veidą ir metaliniu strypu po 3 smūgius į abi rankas, padarydami V. S. muštines žaizdas apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, dešiniame rieše ir kairėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, abiejų alkūnių sąnarių sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, reikalavo nukentėjusiųjų A. G. ir V. S. prisipažinti, kad padegė A. Š. ir V. B. pastatus, taip veikdami A. Š. ir V. B. savavaldžiavo, t. y. savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ginčijamą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiesiems.

Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad įtarę, jog jo tėvų ir V. B. ūkinius pastatus padegė A. G. ir V. S., susitikę su V. B., susitarė nusivežti į mišiką A. G. ir V. S., pagąsdinti juos ir išsiaiškinti teisybę. Į Vilkduobės mišką, esantį už 2-3 kilometrų nuo (duomenys neskelbtini), V. B. priklausančiu automobiliu pirmiausia nusivežė A. G.. Tik išlipus miške iš automobilio, A. G. bandė bėgti, jis, prisivijęs A. G., sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą ir kelis smūgius į nugarą, po smūgių A. G. nugriuvo, tačiau pats atsistojo, jį nusivedė į miško gilumą ir laidu, kurį jam padavė V. B., skirtu automobilio akumuliatoriaus užvedimui, pririšo A. G. prie medžio. Jis, suduodamas smūgį į veidą, A. G. prakirto antakį, bėgo kraujas. Pririštam prie medžio A. G. V. B. kelis kartus metaliniu strypu sudavė į pilvo sritį. Palikę pririštą prie medžio A. G., nuvyko atsivežti V. S., kurį sutiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis V. S. padavė 10 litų, paprašė nupirkti alaus ir pasiūlė važiuoti išgerti. V. S., nupirkęs alaus, įsėdo į V. B. automobilį, jį nusivežė į mišką, nusivedė į tą pačią vietą, kur prie medžio buvo pririštas A. G.. Jis V. S. liepė nemeluoti, sakyti tiesą apie sukeltus gaisrus ir kastuvo metaline dalimi vieną kartą sudavė į rankos plaštaką, kurią sužalojo, ir kelis kartus per kojas, galėjo pataikyti ir į pilvą. Po suduotų smūgių V. S. jis taip pat laidu pririšo prie medžio. Norėdamas pagąsdinti, A. G. ir V. S. sakė išsikasti duobes, tiksliai neprisimena, kokius žodžius vartojo, bet pripažįsta, kad, norėdamas išgauti prisipažinimą dėl padegimo, grasino abu nukentėjusiuosius nužudyti. Pririšęs V. S. prie medžio, jis nuėjo į automobilį atsinešti alaus. Ar tuo metu V. B. sudavė V. S., nematė, ką V. B. sakė nukentėjusiesiems, negirdėjo.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino, patvirtino, kad A. Š. davė teisingus parodymus ir paaiškino, kad girdėdamas kalbas, jog jo ūkinį pastatą padegė A. G., jis buvo supykęs, susinervinęs, todėl sudavė 3-4 kartus pririštam prie medžio A. G. į pilvo sritį metaliniu strypu, kurį rado miške. Jis jam negrasino, tik paklausė, ar jis padegė jo ūkinį pastatą, A. G. neigiant tai darius, dar kelis kartus garsiai to paties paklausęs ir nuo jo atstojęs. Atvežtas į mišką V. S. taip pat neprisipažino padegęs ūkinius pastatus, tačiau po kurio laiko pasakė, kad turi medienos ir atstatys, kas sudegė. Jis tai supratęs, kaip patvirtinimą, kad V. S. padegė pastatus, todėl susinervino ir trenkė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį ir prakirto lūpą, kelis kartus tuo pačiu metaliniu strypu sudavė V. S. per rankas, tačiau rankų nesužalojo. Kai sudavė smūgius V. S., jis dar nebuvo pririštas prie medžio, jo tik rankos buvo surištos laidu. Jis taip elgėsi su A. G. ir V. S. norėdamas tokiu būdu išgauti jų prisipažinimą dėl sukeltų gaisrų.

Kaltinamųjų A. Š. ir V. B. kaltė įvykdžius savavaldžiavimą įrodyta.

Nukentėjusysis A. G. ikiteisminio tyrimo metu (28-29 b. l.) parodė, kad 2014 m. kovo mėn. 11 d. apie 12 val. V. B. vairuojamu automobiliu jį nusivežė į Vilkduobės mišką. Išlipus iš automobilio A. Š., nieko nesakęs, kumščiu trenkė jam į dešinį antakį ir jį sužalojo, pradėjo bėgti kraujas. Išsigandęs jis bandė bėgti, tačiau V. B. pasakė, kad nebėgtų, nes šaus. Šautuvo nematė. Jį pasivijo A. Š., pargriovė ant žemės, gulinčiam sudavė 4 smūgius kumščiais į nugarą. V. B. atsinešė metalinį strypą apie 40 cm ilgio su medine rankena ir nedidelį kastuvą. A. Š. pasakė : „pasirink, kur minkščiau išsikasti duobę“. Jie klausė, kas padeginėja Vidsodyje daržines. Jis atsakė, kad nežino. Tuomet A. Š. jį virve pririšo prie medžio, rankas surišdamas už nugaros, virvę užtempdamas ant kaklo, jį smaugdamas. Jis duso ir buvo praradęs sąmonę. Jie reikalavo, kad prisipažintų, jog padegė jų daržines. Kurį laiką jį paliko miške, pririštą prie medžio, ir maždaug po pusvalandžio atsivežė V. S.. A. Š. V. S. kumščiu trenkė į veidą ir V, S. iš burnos ėmė bėgti kraujas. V. B. du kartus metaliniu strypus sudavė V. S. į šoną ir į koją. Jie abu klausinėjo V. S., ar jis padegė daržines. V. S. sakė, kad nepadegė. Tuomet A. Š. kastuvu trenkė keturis kartus V. S. per kelius ir liepė klauptis. A. Š. liepė jam pasirinkti vietą, kur kastis duobę. Po to V. B. ar A. Š. atnešė automobilio akumuliatoriaus laidus ir jais prie medžio pririšo V. S.. Jis tuo metu buvo pridusęs, tai yra prismaugtas virve ir labai blogai jautėsi. Jį metaliniu strypu pradėjo mušti V. B., kuris jam apie tris kartus šiuo strypu dūrė į pilvą, po to nuėjo prie V. S., ar jį mušė, nematė, vėl priėjęs prie jo, tris kartus sudavė metaliniu strypu į pilvą ir jis prarado sąmonę. Kai atsigavo, A. Š. jam į burną iš plastikinio butelio pylė alų, jis pradėjo springti, prarado sąmonę. Atsipeikėjo dar būdamas pririštas ir susmukęs. Po kurio laiko juos atrišo ir liepė gerti alų. Jie patys irgi gėrė alų. Atsigėrus alaus, juos parvežė į (duomenys neskelbtini). Miške V. B. grasino, kad jį užmuš. Dėl tokių grasinimų jis išsigando ir tikrai manė, kad jie gali būti įvykdyti. Jam sužalota dešinė akis, viršutinėje pilvo srityje yra kraujosruva. Iki šio įvykio su V. B. ir A. Š. nekonfliktavo. Jokių pastatų nėra padegęs ir apie gaisrus (duomenys neskelbtini) nieko nežino. Padaryta žala atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė (20-21 b. l.), kad 2014 m. kovo 11 d. apie 12 val., A. Š. paskambinus į jo mobilųjį telefoną, susitarė susitikti prie parduotuvės, kur A. Š. atvažiavo V. B. vairuojamu „Opel“ markės automobiliu. A. Š. paprašytas, už jo pinigus parduotuvėje nupirko tris 1 l talpos butelius alaus. Jam įsėdus į automobilį, A. Š. pasakė, kad dabar važiuoja į mišką, jam liepė pagalvoti, ką sakyti, nes miške jau esąs jo draugelis. Nuvažiavus į mišką, A. Š., išlipęs iš automobilio, pradarė galines dureles, paėmęs jam už rankos, ištempė iš mašinos, sakydamas, kad dabar gaus sau duobę išsikasti. A. Š. nuvedė jį prie medžio, tada pamatė prie kito medžio pririštą A. G.. A. Š. kastuvu trenkė jam penkis kartus į pilvo sritį, po smūgių jis susiriesdavo, atsitiesus smūgiai kartodavosi, po to A. Š. trenkė jam kastuvu per abiejų rankų delnus ir juos prakirto. Jis tvirtino, kad nieko nedegė, tačiau juo nepatikėjo. V. B. atnešė automobilio užvedimo laidus, kuriais A. Š. jį pririšo prie medžio. A. Š. liepė prisipažinti, kad (duomenys neskelbtini) padeginėjo ūkinius pastatus, grasino jį miegantį namuose padegti, pagrasino, jei dar vienas gaisras bus (duomenys neskelbtini), jį vėl išveš į mišką ir pakas, grasino nušauti, tačiau šautuvo nematė. A. G. pradėjo dusti, nes jam buvo suveržtas kaklas, tuo metu V. B. buvo nuėjęs prie automobilio. Pamatęs, kad dūsta A. G., A. Š. priėjo prie jo ir atlaisvino kaklo virvę. V. B. atnešė alaus ir, priėjęs prie A. G., pradėjo jam alų pilti į gerklę, A. G. pradėjo springti, kosėti. Pamanęs, kad A. G. gali užspringti, jis pasiūlęs pasikalbėti. Tuomet V. B. pasakė, kad jis turėsiąs padėti atstatyti V. B. ir A. Š. sudegusius pastatus, o jei ne, tada atvažiuos rimti vyrai ir jį tikrai pakas. Po tokio pokalbio A. Š. abu atrišo, jie sėdo į automobilį ir grįžo į A. Š. namus. A. Š. jam davė pinigų ir pasakė, kad už tylėjimą jis nueitų į parduotuvę ir nupirktų visiems alaus. Jis nuėjo į parduotuvę, nupirko alaus ir jie visi jį išgėrė. Išgėrę alų, apie 19 val. jis ir A. G. išėjo namo. Padaryta žala pilnumoje atlyginta, civilinio ieškinio jis nereiškia.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (16 b. l.) matyti, kad atlikus asmens tyrimą ir remiantis įrašais Kelmės ligoninės priėmimo skyriaus apskaitos kortelėje bei Kelmės PSPC asmens sveikatos istorijoje, nustatyta, jog 2014 m. kovo 11 d. V. S. buvo padarytos muštinės žaizdos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, dešiniame rieše ir kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, abiejų alkūnių sąnarių sumušimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti ne mažiau 6 trauminių poveikių pasekoje, žaizdos dešiniame rieše ir kairėje plaštakoje bei abiejų alkūnių sąnarių sumušimas galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu, kiti sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (19 b. l.) matyti, kad atlikus asmens tyrimą ir remiantis įrašais Kelmės rajono PSPC asmens sveikatos istorijoje, nustatyta, kad A. G. 2014 m. kovo 11 d. padaryti sužalojimai : poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstos ir juosmens srityje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti 3 trauminių poveikių pasekoje, sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai.

Nukentėjusysis V. S. parodymų patikrinimo metu 2014 m. kovo 14 d. parodė vietą Vilkduobės miške, kur jis ir A. G. buvo pririšti prie medžių ir mušami.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamieji A. Š. ir V. B., suduodami V. S. ir A. G. smūgius, tuo sukeldami nukentėjusiems fizinį skausmą ir kūno sužalojimus, atvirai ir užuominomis grasindami nužudyti, siekė paveikti A. G. ir V. S. taip, kad jie prisipažintų padegę kaltinamųjų ūkinius pastatus. Tokiu būdu, neteisėtais būdais ir priemonėmis, panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinę ir psichinę prievartą, siekė priversti juos prisipažinti įvykdžius nusikalstamas veikas – tyčinius padegimus. Taip veikdami kaltinamieji tarsi ėmėsi vykdyti teisingumą, pasirinkdami neteisėtą teisės įgyvendinimo būdą, todėl kaltinamųjų A. Š. ir V. B. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamieji A. Š. ir V. B. teisme kaltais prisipažino visiškai, davė išsamius paaiškinimus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų atsiprašė ir su jais susitaikė, todėl kaltinamųjų prisipažinimas laikytinas nuoširdžius ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. Š. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už viešosios tvarkos pažeidimą, apysunkį smurtinį nusikaltimą padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, kas rodo, jog itin švelnios bausmės paskyrimu bausmės tikslai nebuvo pasiekti, todėl jam skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, nuskalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiesiems atlygino, šiuo metu dirba, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nuteisus nedidelės trukmės laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidėjus vidutinės trukmės laikotarpiui ir paskyrus įpareigojimus dirbti arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio nuostatomis šiuo nuosprendžiu A. Š. paskirta bausmė bendrinama su 2012 m. gruodžio 19 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi.

Kaltinamasis V. B. praeityje teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2010 m. gruodžio 28 d., naują nusikalstamą veiką jis padarė praėjus trejiems metams ir trims mėnesiams po paskutinio nuosprendžio paskelbimo. V. B. įvykdė tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, įstatymo priskirtą apysunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, nesant Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos, taikyti jo atžvilgiu šio straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. kaltu prisipažino, su nukentėjusiaisiais susitaikė, žalą jiems atlygino, todėl jam skirtina nedidelės trukmės laisvės atėmimo bausmė. Kadangi teistumas išnykęs, padarytas apysunkis nusikaltimas, V. B. dirba, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui. Siekiant, kad būtų įgyvendinti bausmės tikslai, jam skirtini įpareigojimai viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, leidimo.

Kadangi byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamieji prisipažįsta esą kalti, todėl taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės mažinamos vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2012 m. gruodžio 19 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimu, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. Š. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę A. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. B. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę V. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.