- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 1S-207-417/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
teismo posėdyje išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro K. Veito skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria panaikintas prokuroro 2010-02-12 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl DNSB „duomenys neskelbtini“ buhalterės B. V. veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2010-02-08 gautas DNSB „duomenys neskelbtini“ valdybos pirmininkės A. J. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad bendrijos buhalterė B. V. naujai bendrijos valdybai neperduoda bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentų.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras K. Veitas 2010-02-12 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
DNSB „duomenys neskelbtini “ valdybos pirmininkė A. J. minėtąjį prokuroro nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuri 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro K. Veito 2010-02-12 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl DNSB „duomenys neskelbtini“ buhalterės B. V. veiksmų.
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro K. Veito pateiktame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. gegužės 6 d. nutartį ir palikti galioti 2010-02-12 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl DNSB „duomenys neskelbtini“ buhalterės B. V. veiksmų.
Nurodo, kad tarp buvusios bendrijos „duomenys neskelbtini“ pirmininkės G. K. ir naujosios valdybos pirmininkės A. J. yra kilęs ginčas dėl pastarosios išrinkimo teisėtumo. Apie tokio ginčo buvimą užsimena ir B. V. telefoninio pokalbio metu teigdama, kad buvo teisme pas advokatą ir kad naujos valdybos išrinkimas yra fikcija. Iš minėtojo telefoninio pokalbio akivaizdžiai matyti, kad B. V. nebuvo tinkamai informuota apie tai, jog išrinkta nauja valdyba ir kad ji privalo jai perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus. Reikalavimas ar kitas dokumentas, kuriuo nurodoma perduoti bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentus B. V. , taip pat nebuvo įteiktas. Dėl minėtų priežasčių B. V. telefonu teigia, jog nepripažįsta naujosios valdybos ir be teismo sprendimo atsisako perduoti buhalterinę apskaitą naujajai valdybai.
Prokuroras pažymi, kad nei pareiškime, nei telefoninio pokalbio įraše nėra duomenų apie dokumentų sunaikinimą ar jų slėpimą, siekiant nuslėpti bendrijos „duomenys neskelbtini“ ūkinės-finansinės veiklos rezultatus.
Anot prokuroro, DNSB „duomenys neskelbtini“ naujai išrinkta valdyba nesiėmė priemonių bendrijos buhalterei tinkamai pranešti apie naujos valdybos pasikeitimą, tinkamai nereikalavo perduoti buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus. Pareiškime nėra duomenų apie tai, ar kilus ginčui dėl dokumentų perdavimo nauja valdyba kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus. Visos šios aplinkybės rodo, jog pati pareiškėja tinkamai nerealizavo savo teisių civilinio proceso tvarka, o su pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą siekdama inicijuoti baudžiamąjį procesą dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Kiekvienas nusikaltimas yra teisės pažeidimas, tačiau ne kiekvienas teisės pažeidimas yra nusikaltimas. Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jos teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, remdamasis kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.
Kaip nustatyta iš faktinių bylos duomenų, tarp DNSB „duomenys neskelbtini“ naujai išrinktų valdymo organų bei buvusių šiuo metu yra iškilę nesutarimų, ginčų, ar teisėtai buvo pakeista bendrijos valdyba, jos pirmininkas. Esant šiam ginčui taipogi vyksta nesutarimai ir tarp esamos bendrijos valdybos pirmininkės A. J. bei buvusio buhalterės B. V. dėl finansinių dokumentų perdavimo. Teismo nuomone, iškilęs ginčas akivaizdžiai yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės dalykas. Todėl esant tokioms aplinkybėms DNSB valdybos pirmininkė A. J. mananti, jog B. V. savo veiksmais pažeidžia bendrijos teises ir interesus, turi civilinės teisės priemonėmis užtikrinamą galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka prašant teismą įpareigoti B. V. , A. J. manymu, nutraukti neteisėtus veiksmus. Ir būtent toks bendrijos teisių ir interesų gynimo būdas šiuo atveju bus efektyvus ir tikslingas.
Galiausiai civilinio proceso teisės normos teismui, nagrinėjančiam civilinį ginčą, bei nustačius, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, suteikia teisę informuoti prokurorą apie nustatytas minėtąsias aplinkybes (CPK 300 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro K. Veito 2010-02-12 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl DNSB „duomenys neskelbtini“ buhalterės B. V. veiksmų.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.