Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-02-18 · Civilinė byla Nr. 2-251-196/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-10-30Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
2-251-196/2016
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00606-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Ieškovas
A. K. T.
Atsakovas
Antstolių rūmų
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-251-178/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00606-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. 2-1623-777/2016 pagal ieškovės (įvardyta – pareiškėja) A. K. T. ieškinį (įvardyta – skundas) atsakovei Antstolių rūmų antstolio A. S. kontorai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. K. T. pateikė skundą atsakovei Antstolių rūmų antstolio A. S. kontorai, kuriuo prašė priteisti iš A. S. 2 000 000 Eur; panaikinti visus areštus (nusikalstamos veikos); grąžinti neteisėtu būdu pasisavintas lėšas į G. M. banko sąskaitas; „panaikinti nutartys R. D. ir L. Š., laikyti neteisėtomis nuo jų gavimo dienos 2012-01-24, 2014-01-31“. Skunde nurodyta, kad jis teikiamas „dėl žalos atlyginimo, dėl dokumentų klastojimo, reketavimo neteisėtu būdu, piktnaudžiavimo tarnyba, dėl savanaudiškų paskatų, viršijus įgaliojimus, išmušinėti pinigus, nurašant pinigus nuo sūnaus G. M. sąskaitų.“ Nurodyta ir tai, kad „antstolis veikė ne vienas. Antstolis A. S. pažeidė antstolių įstatymą sprendimų vykdymo instrukcijas, antstolių profesinės etikos kodeksą bei teisės aktų tvirtinimą reglamentuojančių antstolių veiklą, tai grubūs darbinės veiklos apribojimų nesilaikymo be priežasties pateisinamas, tai nusikaltimas teisingumui susitarus net su teisėjais „reketuoti“ jėga prieš silpnus invalidus neša BK atsakomybę.“

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi sprendė, kad A. K. T. pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, nustatė terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Nustatytu terminu Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės A. K. T. skundo trūkumų ištaisymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad ieškinio trūkumai neištaisyti. CPK 115 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, jei dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad ieškovė skundo trūkumų ištaisymu prašo: priteisti iš A. S. du milijonus eurų už verslo žlugdymą ir padarytą žalą; panaikinti R. D. ir L. Š. nutartis bei kitas, kurios nežinomos; panaikinti areštus bankui ir turtui; sugrąžinti pinigus į G. M. sąskaitą. Teismas konstatavo, kad nors Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartyje ir buvo nurodęs tiksliai suformuluoti ieškovės reikalavimus (ieškinio dalyką), tačiau ieškovė šio ieškinio trūkumo neištaisė, nes patikslinto ieškinio suformuluoti reikalavimai liko neaiškūs. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė neištaisė ir kito Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo – neaiškus procesinio dokumento faktinis pagrindas. Teismas akcentavo, kad ieškovė nekonkretizuoja faktinių aplinkybių dėl kiekvieno atsakovo tariamo neteisėto veiksmo (neveikimo) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė A. K. T. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti; užkristi kelią reketui ir nusikalstamai veikai; panaikinti areštus, kuriuos uždėjo du antstoliai V. D. ir A. S.; įpareigoti savivaldybę ištaisyti klaidas, kurias slėpė teismas bei antstoliai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė ištaisė trūkumus. Bylą nagrinėjančios teisėjos iniciatyva tyčia dėl savanaudiškų paskatų buvo žlugdomas verslas, nuslepiant sukčiavimą bei nusikaltimus. Teisėja neįsigilino į pateiktus faktinius įrodymus, kurie patvirtina antstolių V. D. ir A. S. neteisėtus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015 m. spalio 21 d. teismo nutartis neįvykdyta, neaiškus nei faktinis ieškinio pagrindas, nei ieškinio dalykas, todėl pareikštą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus procesinius dokumentus – ieškinį (įvardintą skundu) ir ieškinio trūkumų ištaisymą (įvardintą skundo trūkumų ištaisymu), sprendžia, kad ieškovė, prašydama priteisti 2 000 000 Lt žalą iš antstolio A. S. už verslo žlugdymą ir padarytą žalą nenurodo, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodo, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, neįvardyti neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt. Taigi, neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog neaiškus ir ieškinio dalykas. Ieškovė prašo panaikinti R. D. ir L. Š. bei kitas nežinomas nutartis, panaikinti areštus bankui ir turtui, sugrąžinti pinigus į G. M. sąskaitą, tačiau nedetalizuoja kurias konkrečiai nutartis ir areštus panaikinti, kokią sumą sugrąžinti. Ieškinyje taip pat neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotos aplinkybės, kuriomis grindžiami pastarieji reikalavimai.

Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, o pateiktame ieškinio trūkumų ištaisyme 2015 m. spalio 21 d. teismo nutartyje (b.l. 24-25) nurodyti ieškinio trūkumai nepašalinti. Be to, ir paduotame atskirajame skunde suformuluoti reikalavimai nėra tikslūs ir aiškūs, jame apsiribojama tik deklaratyviais teiginiais, nenurodant jokių argumentų, susijusių su skundžiamojoje nutartyje nustatytų aplinkybių kvestionavimu.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai neužkerta kelio iš naujo pateikti tinkamai parengtą ieškinį pirmosios instancijos teismui, taip pat siūlytina apsvarstyti galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 str. 5 d., 160 str. 1 d. 7 p., 161 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėjas Konstantinas Gurinas