Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LPB Capital“ prašymą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – J. G., M. G., antstolė Audronė Muzikevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimus, kylančius vykdymo proceso klausimais, teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Skolininkė J. G. neturi turto, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą. Iš Antstolės Audronės Muzikevičienės 2024-03-07 Patvarkymo dėl siūlymo kreiptis į teismą skolininko turto daliai nustatyti Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patvarkymas) nustatyta, kad skolininkei 2024-01-29 buvo išsiųstas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kuriuo pasiūlyta nusistatyti turto dalį arba pasidalinti areštuotą turtą, ir ne vėliau nei per 20 dienų antstolei pateikti užpildytą sutikimą, tačiau toks sutikimas nebuvo pateiktas. Gyventojų registro duomenimis, J. G. ir M. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkė nėra sudariusi vedybų sutarties. Iš 2024-01-29 Patvarkymo sustabdyti lėšų išmokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad antstolė Audronė Muzikevičienė sustabdė kaip bendrosios jungtinės nuosavybės skolininko sutuoktinio M. G. pajamų dalies, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą, išmokėjimą, sustabdytų išmokėtinų piniginikų lėšų suma turi neviršyti 5 251,70 Eur. Skolininkės sutuoktinis M. G. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalimi 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) – pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad santuoka tarp skolininkės ir jos sutuoktinio yra nutraukta. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad nei skolininkė, nei jos sutuoktinis į teismą dėl santuokos nutraukimo nesikreipė. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkės sutuoktinio gaunamos pajamos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinos lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto (CPK 667 straipsnis, 668 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LPB Capital“, įmonės kodas 111746792, prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo vardu atidarytose sąskaitose ar kurias jis atsidarys savo vardu ateityje, taip pat jo darbo užmokestyje ar kitose prilygintose pajamose, kurias jis gauna arba gaus ateityje, priklauso ½ turto dalis.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.