Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 1A-304-174-2008

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Data: 2008-11-20
Bylos Nr.: 1A-304-174-2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Violeta Miliuvienė, Eduardas Maškevičius
Kaltinamasis: J. D.
Nukentėjusysis: A. A., E. A.
Civilinis ieškovas: E. A.
Atsakovas: UAB „Konsolė“, J. D.
Trečiasis asmuo: J. D.
Advokatai: Alisa Kostiuk, Algimantas Jucys

Kategorijos

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Jonas ŠpelverisBaudž. byla Nr. 1A–304-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4, 2.1.4.7. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2008 m. lapkričio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės

teisėjų Violetos Miliuvienės, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,išteisintajam J. D.,išteisintojo gynėjui ir UAB „Konsolė“ atstovui Algimantui Juciui,nukentėjusiajai A. A.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Alisai Kostiuk,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. A., jo atstovų pagal įstatymą civilinių ieškovų E. A. ir A. A. atstovės advokatės Alisos Kostiuk bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 str. 3 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys atsakovui UAB „Konsolė“ ir trečiajam asmeniui J. D. dėl 12085,80 Lt gydymo išlaidų priteisimo Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiojo E. A. atstovų pagal įstatymą A. A. ir E. A. civilinis ieškinys atsakovams J. D. ir UAB „Konsolė“ solidariai atlyginti 4995 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam E. A., atlyginti neturtinę žalą: 650000 Lt nukentėjusiojo E. A. naudai, 100000 Lt E. A. naudai ir 100000 Lt nukentėjusiosios A. A. naudai, netenkintas, kadangi nenustatytas kaltas asmuo, padaręs šias turtines ir netutines žalas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas UAB „Konsolė“ statybos darbų vykdytoju statybos objekte – viaduko per Herkaus Manto gatvę atraminių sienučių restauravimo ir renovavimo, laiptų ir šaligatvių remonto darbams, vykdydamas atraminės sienelės restauravimo ir renovavimo darbus gyvenvietėje ir šaligatvyje, t. y. prie masinio žmonių judėjimo kelio ir gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų 2000-12-22 LR vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346, 20 punktą „Gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys. Statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m. Aptvarai, esantys šalia masinio žmonių judėjimo kelių turi būti ne žemesni kaip 2 m, su vientisu apsauginiu stogeliu, apsaugančiu nuo krentančių daiktų“, t. y. statybvietė nebuvo aptverta, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys, dėl ko 2005-07-10, apie 23 val., eidamas šaligatviu E. A. laisvai pateko į neaptvertą statybvietę ir nukrito nuo restauruojamos ir renovuojamos, t. y. nuardytos, sienelės žemyn. Tokiu būdu jam padaryta ūmaus periodo sunkios formos trauminė galvos smegenų liga ir kairiojo smilkinkaulio lūžimas, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais, lydimas smegenų pabrinkimo, ūmaus periodo sunkios formos trauminė nugaros smegenų liga ir 5-to kaklinio stuburo slankstelio lūžimas, nugaros smegenų sumušimas, 4-to kaklinio stuburo slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimas bei 4-o kaklinio stuburo slankstelio panirimas, odos nubrozdinimai ant abiejų kelių, dešiniojo šlaunikaulio lūžimas, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų atstovė A. Kostiuk prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: J. D. nuteisti pagal BK 137 str. 3 d. ir priteisti nukentėjusiojo ir atstovų pagal įstatymą civilinius ieškinius. Nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir naikintinas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Priešingai, nei nurodyta nuosprendyje, yra aiškiai nustatytas įvykio mechanizmas: statybos vieta - 7 metrų aukštyje išgriauta dalis atitvarinės sienos, kuri skiria šaligatvį nuo važiuojamosios kelio dalies, ir nebuvo nei jokio paženklinimo, nei aptvėrimo. Eidamas pagal sieną ir kalbėdamas telefonu, nukentėjusysis negalėjo matyti ir nematė, kad sienoje yra plyšys ir, neatlaikęs pusiausvyros, jis nukrito iš 7 metrų aukščio. Tokias aplinkybės nuo pat pirmos apklausos nurodė liudytojai K. K. ir N. K., tai, kad statybvietė nebuvo nei paženklinta, nei aptverta, patvirtino kelias minutės po įvykio atvažiavęs policijos darbuotojas K. J.. Jokių prieštaravimų ir nenuoseklumų jų parodymuose nebuvo. O liudytojų UAB „Konsolė“ darbuotojų bei techninę priežiūrą vykdžiusios liudytojos I. L. parodymai buvo labai nenuoseklus, prieštaringi. Nė vienas darbuotojas nesugebėjo paaiškinti, kaip tiksliai buvo paženklinta ir aptverta statybvietė. Dėl akivaizdžiai neteisingų parodymų davimo, valstybės kaltintoja prašė iškelti baudžiamąsias bylas nurodytiems liudytojams. Nesutinka, kad buvo tinkamai vykdomi visi saugos ir techniniai reikalavimai ir kad prieš pradedant statybos darbus turi būti išduota paskyra-leidimas, jame numatomi visi rizikos veiksniai ir taikomos apsaugos priemonės, tai ir buvo tinkamai padaryta ir statybvietė buvo aptverta ir atitverta nuo pėsčiųjų signalinėmis juostomis. Byloje neginčytinai nustatyta, kad taip nebuvo, nes apžiūrėjus vietą, iš kuriuos nukrito nukentėjusysis, nebuvo aptikta nei aptvėrimų, nei signalinių juostų, nei jų pėdsakų. Tokios teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybės. Tvirtina, kad Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 nuostatų pažeidimo teismas net neanalizavo. Nukentėjusiojo teisių apsaugos problema liko neišspręsta. Tačiau pagal nuosprendyje išvardytus norminius aktus statybos darbų vykdytojas privalo užtikrinti ne tik darbuotojų, bet ir aplinkinių žmonių saugą.

Apeliaciniame skunde vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisnamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį:

J. D. pripažinti kaltu pagal BK 137 str. 3 d ir nuteisti: 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. l, 2 d., paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis BK 45 str. atimti iš J. D. teisę vykdyti darbinę veiklą, susijusią su vadovavimu statyboms 3 metams. Civilinį ieškinį dėl 4995 Lt turtinės žalos atlyginimo E. A. naudai tenkinti visiškai, jį priteisiant iš UAB „Konsolė“; civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkinti ir juos priteisti iš UAB „Konsolė“.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad J. D. buvo kaltinamas tuo, kad nesilaikė teisės aktų nustatytų saugumo taisyklių, t. y. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų 2000-12-22 LR Vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 (toliau - taisyklės statyboje), 20 punkto, kuris įpareigoja Gyvenviečių ir veikiančių įmonių teritorijose esančias statybvietes aptverti, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys. Statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m. Aptvarai, esantys šalia masinio žmonių judėjimo kelių, turi būti ne žemesni kaip 2 m, su vientisu apsauginiu stogeliu, apsaugančiu nuo krentančių daiktų. Kadangi J. D. nevykdė šios pareigos, į statybvietę pateko E. A. ir buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Nesutinka, jog minėtos taisyklės statyboje yra taikomos tik darbuotojų saugai. Minėtų taisyklių 20 punktas nurodo, jog gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresniosios darbo inspektorės išvadoje nurodoma, jog tam, kad būtų apsaugoti praeiviai nuo galimo nukritimo iš aukščio, jie neturi patekti į statybvietę, taip pat nurodoma, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos 2000-12-22 LR vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346, 20 punktas. Teismas nevertino specialisto išvados, nenurodė priežasčių, dėl kurių specialisto išvada negalima remtis. Teismas, suabejojęs specialistės išvada, jos (ar kitos specialistės) neiškvietė ir neapklausė.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog J. D. vykdė paskyroje-leidime nurodytus saugos reikalavimus, ir dėl to jis negali būti pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Visų pirma paskyra-leidimas išduodamas turint tikslą užtikrinti darbuotojų saugą. Specialisto išvados l punkte nurodoma, kad „visų rizikos veiksnių, galinčių veikti žmonių (visuomenės), t. y. ne dirbančiųjų, saugą, darbdaviui atstovaujantis asmuo nenustatinėja. Pašaliniai asmenys į statybvietę neturėtų patekti“. Taigi paskyroje-leidime nurodyti reikalavimai turi užtikrinti darbuotojų saugą, o ne pašalinių asmenų saugą. Liudytojai K. M., Ž. T., O. A. parodė, jog medinių porankių nebuvo. Liudytojas policijos pareigūnas K. J. posėdžio metu parodė, jog atvykęs į įvykio vietą gerai ją apžiūrėjo, jokių medinių porankių nebuvo, laisvai priėjo prie pat sienos krašto, nukentėjusiojo nukritimo vieta atitiko tą vietą, kurioje nebuvo sienos, ir ta vieta nebuvo apsaugota. Liudytojai I. E., R. V., R. P., kurie buvo įvykio vietoje po nelaimingo įvykio, nurodė, jog statybų vieta nebuvo apsaugota nuo nukritimo. Kaip atrodė statybos objektas po nelaimingo atsitikimo, taip pat užfiksuota nuotraukose (b. l. 157–164, tomas 1), iš kurių matyti, jog statybos objekte nebuvo tvirtinami jokie mediniai porankiai, kurie galėtų apsaugoti ne tik darbininkus, bet ir pašalinius asmenis. Apklausti liudytojai UAB „Konsolė“ darbininkai posėdžio metu davė skirtingus ir vienas kitam prieštaraujančius parodymus, kurie kelia abejonių jų tikrumu ir teisingumu. Liudytojai negalėjo nurodyti, kokiu būdu ir kas buvo tvirtinama, kiekvienas iš jų nurodė vis kitus porankių tvirtinimo ar statybvietės žymėjimo būdus. Jų parodymai yra paneigiami kitų jau minėtų liudytojų parodymais, surinkta kita bylos medžiaga. Teismas, darydamas išvadą, jog J. D. vykdė paskyroje-leidime numatytus saugos reikalavimus, nenurodė, kodėl negalima tikėti liudytojų K. M., Ž. T., O. A., K. J., K. K., I. E., R. V., R. P. ir kt. liudytojų parodymais. Kokiais duomenimis teismas rėmėsi darydamas išvadą, jog J. D. vykdė visus paskyroje-leidime nurodytus reikalavimus, nuosprendyje nenurodoma. Iš I. L. parodymų matyti, kad ji buvo atsakinga už darbų techninę priežiūrą, tai rodo, jog savivaldybė, kaip užsakovas, vykdė „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ 9 punktą. Nagrinėjamu atveju J. D. nėra kaltinamas, pažeidęs statybos darbų ar statinio saugumo technologinius reikalavimus, taip pat nėra kaltinamas tuo, jog neperkėlė pėsčiųjų kelių į kitas vietas, tačiau kaltinamas tuo, jog neaptvėrė statybvietės, kaip to reikalauja Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 20 punktas, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys. Teismo nuosprendyje teismas vertino 2008-01-17 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos ir plėtros skyriaus raštą, kuriama nurodoma, kad atliekant viaduko per Herkaus Manto gatvę atraminių sienučių restauravimo ir renovavimo darbus, pėsčiųjų eismas nebuvo uždraustas, o tik laikinai apribotas laikinais atitvarais, signalinėmis juostomis vykdomųjų darbų zonose. Tačiau teismas visiškai netyrė liudytojos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės J. S. parodymų, kuri parodė, jog vadovaudamasi Klaipėdos miesto valdybos 2001 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 106 patvirtinta Leidimų atlikti kasinėjimo darbus savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje, jos atitvėrimo arba eismo apribojimo dėl statybos darbų išdavimo tvarka, vykdant sienutės Herkaus Manto gatvėje renovavimo darbus, buvo išduotas įsakymas Dėl Transporto eismo apribojimo Herkaus Manto gatve ir buvo apribotas transporto eismas Herkaus Manto gatve nuo gyvenamojo namo 63 iki 75. Ji nurodė, jog rangovas nesikreipė į Savivaldybę dėl pėsčiųjų eismo apribojimo ir tam leidimo nereikia. Jis yra reikalingas visiškam eismo apribojimui. Todėl teigia, kad tesimas padarė klaidingą išvadą, jog atsakomybė už pėsčiųjų kelių perkėlimą ar užtvėrimą kyla užsakovui, o ne rangovui, nesiaiškino 2008-01-17 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos ir plėtros skyriaus rašte nurodytos informacijos pagrįstumo ir tikrumo.

Apeliantas neigia, kad J. D. pareikštas kaltinimas nėra konkretus. Taip pat kaltinamajame akte konkrečiai nurodoma, kokį teisės aktą jis pažeidė, todėl J. D. žinojo, kuo yra kaltinamas, ir galėjo tinkamai gintis. Nesutinka su išvada, jog E. A. įvykio vietoje buvo neatidus aplinkai, elgėsi neatsargiai, todėl pats pateko į nelaimingą įvykį. E. A. buvo nustatytas girtumo laipsnis, tačiau ši aplinkybė neturėjo įtakos kilusioms pasekmėms. Nukentėjusiojo didelis neatsargumas gali būti tik pagrindas mažinti pareikštą civilinį ieškinį. Nukentėjusysis E. A. parodė: „Kai rinkau telefoną, sustojau, atsirėmiau į sieną, toliau nieko neprisimenu. Ėjau palei sieną, rėmiausi į sieną, nes norėjau pakalbėti telefonu, ėjau lėčiau, po to pasisukdamas norėjau atsiremti į sieną ir koją prie sienos pridėti“ (b. l. 20–21, tomas 5). Jis taip pat nurodė, jog buvo tamsus metas ir nesimatė, jog nėra sienos. Draugai buvo nutolę trimis, keturiais žingsniais į priekį. Apeliantas nesutinka, jog nenustatytas įvykio mechanizmas, nes nukentėjusiojo E. A., liudytojų K. K., N. K., K. J. parodymai yra prieštaraujantys. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų K. K. ir N. K. parodymai iš esmės sutampa. Iš jų matyti, kad jie ėjo visi kartu, E. norėjo paskambinti, tuo metu rėmėsi į sieną, kurios nebuvo, ir nukrito. Jie taip pat nurodė, jog atitvarų ar kitų apsaugančių priemonių nebuvo. Jų parodymus patvirtina liudytojo policijos pareigūno K. J. parodymai, kuris parodė, jog atvykęs į įvykio vietą, ją apžiūrėjo, nebuvo jokių atitvarų, jis laisvai vaikščiojo po statybvietę. Apeliantas teigia, kad K. K. ir K. J. parodymai nesutampa tik dėl detalių, t. y. laikė ar nelaikė rankose alaus butelį ir telefoną E. A., iki įvykio ėjo braukdamas sieną ar ramstydamasis. Teismas vertindamas šiuos parodymus turėjo įvertinti ir tai, jog nuo įvykio praėjo daug laiko, jog liudytojai yra nepilnamečiai, jog K. K., nors kalba ir supranta lietuviškai, tačiau yra rusų kilmės, todėl tam tikrų detalių neatitikimas yra paaiškinamas ir logiškas. Apeliantas tvirtina, kad E. A. sunkus sveikatos sutrikdymas yra susijęs priežastiniu ryšiu dėl saugumo taisyklių nesilaikymo – jis laisvai pateko į statybvietę, nepastebėjo nuardytos sienos, rėmėsi į ją, todėl nukrito ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra nustatyta duomenų apie tai, kas buvo įpareigotas ir atsakingas už darbo vietos saugą objekte išeiginėmis dienomis ir po darbo valandų. Nuosprendyje nurodoma, kad nei Klaipėdos miesto savivaldybė, nei rangovas UAB „Konsolė“ šių kausimų sutartyje nenurodė ir neaptarė. Tačiau iš Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Konsolė“ sudarytos rangos sutarties JR-1A36 daro išvadą, kad UAB „Konsolė“ įsipareigojimai galioja visą sutarties galiojimo laiką (nes nenurodyta kitaip sutartyje), t. y. tiek darbo dienomis, tiek švenčių ar poilsio dienomis. Iš UAB „Konsolė“ įsakymo matyti, kad objekte „Viaduko per H.Manto gatvę atraminių sienučių restauracija ir renovacija“ atsakingas už darbų organizavimą, darbų saugą, eismo juostų atitvėrimą pagal suderintas eismo schemas, laikinų kelio ženklų pastatymą, priešgaisrinę saugą bei ekologinę būklę yra paskirtas išteisintasis J. D.. Išteisintasis neigia savo kaltę, tačiau jo paaiškinimai yra paneigiami jau minėtu UAB „Konsolė“ įsakymu, taip pat liudytojo R. D. parodymais, pareiginiais nuostatais.

Šalies argumentai

Atsikirtime į apeliacinius skundus UAB „Konsolė“ atstovas advokatas Algimantas Jucius nurodo, kad sutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nurodo, kad civilinių ieškinių pagrįstumas neįrodytas, todėl apeliacinius skundus prašo atmesti.

Atsikirtime į apeliacinius skundus išteisintasis J. D. nurodo, kad bylos medžiaga neįrodo jo kaltės, nenustatytas įvykio mechanizmas, svarbiausios aplinkybės, apeliaciniai skundai peržengia kaltinimo ribas, kaltinimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms, paremtas subjektyviomis nuomonėmis. Todėl apeliacinius skundus prašo atmesti.

Išteisintojo gynėjas ir UAB „Konsolė“ atstovas prašo apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė ir nukentėjusioji ir jos atstovė prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovės apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai J. D. išteisino dėl jam inkriminuojamo kaltinimo pagal BK 137 str. 3 d. Teisėjų kolegijos nuomone, išteisinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniai skundai atmestini. Išteisinamajame nuosprendyje detaliai išdėstyta, kodėl nenustatytas J. D. kaltumas.

Byloje nustatyta, kad tarp darbų užsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir rangovo UAB „Konsolė“ buvo sudaryta sutartis Nr. J3-1736 dėl viaduko per (duomenys neskelbtini), atraminių sienučių restauravimo ir renovavimo, laiptų ir šaligatvių darbų (t. 1, b. l. 38–40). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Klaipėdos skyrius išdavė Klaipėdos savivaldybės miesto ūkio ir statybos skyriui (užsakovui) statybos leidimą Nr. 23/2003 dėl viaduko per Herkaus Manto g. sienučių restauracijos ir renovacijos pagal parengtą projektą (t. 1, b. l. 37). Klaipėdos miesto savivaldybės miesto ūkio ir statybos skyriaus 2003-11-07 įsakyme Nr. 14 nurodyta, kad vyr. specialistė I. L. paskirta vykdyti viaduko per Herkaus Manto gatvę sienučių restauravimo ir renovavimo techninę priežiūrą ir visiškai atsakyti už darbus ir jų kokybę (t. 3, b. l. 11). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-06 įsakyme Nr. AD1-534 nurodyta, kad UAB „Konsolė“ organizuoja transporto eismą (Herkaus Manto gatve nuo gyvenamojo namo Nr. 63 iki Nr. 75 atraminės sienutės renovacijos darbams vykdyti) pagal schemą, suderintą su Klaipėdos m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriumi (t. 1, b. l. 54–55). Nurodyta, kad už visų darbų vykdymą šiame objekte atsakingas UAB „Konsolė“ direktorius gamybai R. D..

Išteisintajam J. D. buvo inkriminuojami kaltinimai, kad jis, dirbdamas UAB „Konsolė“ statybos darbų vykdytoju statybos objekte – viaduko per Herkaus Manto gatvę atraminių sienučių restauravimo ir renovavimo, laiptų ir šaligatvių remonto darbams, vykdydamas atraminės sienelės restauravimo ir renovavimo darbus gyvenvietėje ir šaligatvyje, t. y. prie masinio žmonių judėjimo kelio ir gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų 2000-12-22 LR vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346, 20 punktą, kuriame nurodyta, kad „Gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys. Statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m. Aptvarai, esantys šalia masinio žmonių judėjimo kelių turi būti ne žemesni kaip 2 m, su vientisu apsauginiu stogeliu, apsaugančiu nuo krentančių daiktų“, t. y. statybvietė nebuvo aptverta, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys, dėl to 2005-07-10, apie 23 val., eidamas šaligatviu E. A. laisvai pateko į neaptvertą statybvietę, nukrito ir susižalojo. Toks kaltinimo turinys reiškia, kad išteisintasis buvo kaltinamas pažeidęs Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje (toliau – Taisyklės) 20 p. Tačiau apylinkės teismas tokius kaltinimus pagrįstai atmetė. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis nebuvo UAB „Konsolė“ darbuotojas ir susižalojo kaip pašalinis asmuo. Tuo tarpu Taisyklės nustato būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, atliekant statybos darbus, nurodytos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatose bei jo prieduose ir taikomi tokiuose objektuose dirbančių darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti.

Darbų vadovui J. D. buvo išduotas paskyra-leidimas, kaip to reikalauja minėtų taisyklių 11 p., nes objektas buvo vertinamas kaip pavojinga zona, kurioje gali atsirasti pavojingi veiksniai (taisyklių 10 p.). 2005-07-04 išduotoje paskyroje-leidime, kuris išduotas darbų vadovui J. D. dėl darbų atlikimo viaduko per (duomenys neskelbtini), atraminių sienučių restauravimo ir renovavimo bei laiptų ir šaligatvių remonto darbų, numatyti objekte darbų saugos rizikos veiksniai, tai yra pavojinga zona. Todėl buvo numatyta pagal sienutę šaligatvio pusėje įrengti laikiną atitvarą, ištempiant tarp metalinių atramų signalinę juostą „STOP“. Šie darbai numatyti atlikti prieš pradedant darbus šaligatvio pusėje. Statybos darbų saugos priemonės suderintos su Klaipėdos m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriumi (t. 1, b. l. 56–57). Šią paskyrą pasirašė ir darbų vadovui J. D. išdavė UAB „Konsolė“ direktorius gamybai R. D.. Taisyklių 10 p. numatyta, kad pavojingos zonos turi būti aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos.

Kaip matyti, būtent tokios priemonės ir buvo numatytos šioje paskyroje-leidime, išduotame UAB „Konsolė“ direktoriaus gamybai R. D.. Buvo numatytas pėsčiųjų eismo ribojimas, nustatytos apsaugos priemonės nuo pašalinių asmenų pėsčiųjų šaligatvyje, kur vyko atraminių sienučių restauravimo ir renovavimo, laiptų ir šaligatvių remonto darbai. Iš sienutės išklotinės matyti, kad pėsčiųjų eismas ribojamas tik tam tikroje šaligatvio dalyje – tik 1,5 m atstumu nuo lygiagrečiai esančios sienelės, ribojančios skirtingus pėčiųjų šaligatvio ir važiuojamosios dalies lygius (t. 1, b. l. 57).

Taigi pėsčiųjų eismas Herkaus Manto gatve nebuvo uždarytas, tik apribotas darbų atlikimo vietose ir nebuvo numatyta priemonių, uždraudžiančių pėstiesiems vaikščioti šia statybos objekto teritorija. Tuo tarpu darbų vadovas J. D., atlikdamas darbus šioje byloje tiriamame objekte, vykdė visus saugos ir techninius reikalavimus, nurodytus anksčiau minėtoje paskyroje-leidime, nes vykdant sienučių ir laiptų rekonstrukcijos ir renovavimo darbus, darbo vieta buvo atitverta nuo pėsčiųjų signalinėmis juostomis, o keičiamų turėklų vietose buvo įstatomi metaliniai strypai su lentų apkaltais, tai ir buvo numatyta prie paskyros-leidimo pridėtoje tokių priemonių panaudojimo schemoje. Šias aplinkybes patvirtina objekto techninę priežiūrą vykdžiusi savivaldybės atsakinga darbuotoja I. L. bei šiame objekte dirbę UAB „Konsolė“ darbuotojai. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai O. A., M. K., gyvenantys šalia minimo statybos objekto. Nors liudytoja R. V., taip pat ir liudytojai K. K., N. K. parodė, kad įspėjamųjų ar draužiamųjų juostų šiame šaligatvio ruože nebuvo, tačiau tokios aplinkybės nepaneigia, kad išteisintasis nevykdė paskyroje-leidime numatytų apsaugos priemonių. Jis paaiškino, kad dažnai ne darbo metu jos būdavo nuniokojamos.

Esant šioms aplinkybėms išteisintasis negalėjo pažeisti Taisyklių 20 p., kuris numatytas kaltinime, nes ne išteisintojo, kaip statybos darbų vadovo, kompetencija ir pareiga buvo numatyti, ar paskyroje-leidime nurodytos apsaugos priemonės yra pakankamos dėl pašalinių asmenų. Išteisintasis atliko jam pavestus darbus, kaip to reikalauja Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo, ar tokios numatytos apsaugos priemonės paskyroje-leidime buvo pakankamos šiame konkrečiame statybos objekte. Apeliacinės instancijos teismas, beje kaip ir pirmosios instancijos teismas, nesprendžia, kas atsakingas už pavojingų zonų statybos objekte aptvėrimą. Tačiau pažymi, kad J. D. nėra rangovas, tai yra jis nėra juridinis asmuo, o samdomas darbuotojas, kuris privalėjo vykdyti jam pavestas pareigas, vykdyti tai, ko iš jo reikalauja darbdavys, tai yra vykdyti paskyroje-leidime numatytas apsaugos priemones.

BK 137 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Tai yra blanketinė norma, reikalaujanti nurodyti tam tikrus teisės aktus, kurie buvo pažeisti. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje konkrečioje byloje nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp išteisintojo J. D. veikos ir kilusių pasekmių – nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau nustatant kaltę būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį, kuris šiuo atveju susideda iš daugelio veiksmų grandinės. Apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad pats nukentėjusysis buvo neatsargus, nes ėjo neatsakingai ramstydamasis kūno korpusu į sienelę. Jo dėmesys buvo nukreiptas į kalbėjimąsi mobiliojo ryšio telefonu, o ne į jį supančią aplinką. Tuo tarpu einant šaligatviu, net ir tamsiu paros metu, pavojus nukristi per išgriautą mūrinę sienelę buvo minimalus, nes sienelė, skyrusi pėsčiųjų eismą nuo važiuojamosios dalies, buvo lygiagreti šaligatviui, o ne pėsčiųjų eismo kryptimi (pati išgriauta sienelė neribojo, nebuvo tiesioginė kliūtis pėsčiųjų eismui). Todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis nežiūrėjo, kur ramstosi, buvo neatidus eismo dalyvis nepriklausomai nuo to, ar statybos objekte buvo atitinkamos apsaugos priemonės, ar nebuvo. Netgi ir nustačius, kad buvo būtini 1,6 m aukščio aptvarai, kaip to reikalauja Taisyklių 20 p., atsitiktinis pašalinio asmens patekimas į tokią statybos objekto teritoriją nesuteikia galimybės asmeniui būti neatidžiam bei neapdairiai elgtis.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad išteisintasis J. D. tinkamai vykdė techniniame projekte numatytas apsaugos priemones. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jo kaltės pagal jam inkriminuojamus kaltinimus. Esant šioms aplinkybėms pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose numatytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo E. A., jo atstovų pagal įstatymą civilinių ieškovų E. A. ir A. A. atstovės advokatės Alisos Kostiuk bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėKolegijos teisėjai Violeta MiliuvienėEduardas Maškevičius