Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Kristinai Stankevičiūtei, dalyvaujant:

Nukentėjusiajam P. S.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. birželio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, iš P. S. garažo, Jaunystės g. 30 G, Klaipėdoje, pagrobė P. S. turtą- elektrinį graverį „Proxxon“ 220 Lt vertės.

2010 m. liepos mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, iš P. S. garažo, Jaunystės g. 30 G, Klaipėdoje, pagrobė 360 Lt vertės P. S. turtą: akumuliatorinį grąžtą „Makita“ 140 Lt vertės ir elektrinį pjūklą „Dewwalt“ 220 Lt vertės.

Kaltinamasis S. P. kaltu prisipažino tik iš dalies ir parodė, kad 2010 m. birželio mėnesį iš kaimyno P. S. atrakinto garažo, kuriame darbavosi pats P. S., jam nematant slapta pavogė elektrinį graverį „Proxxon“ ir akumuliatorinį grąžtą „Makita“. Šiuos abu daiktus pavogė tą pačią dieną. Graverį „Proxxon“ išsikeitė su Žygimantu į suvirinimo įrangą, o grąžtą „Makita“ laikė savo sandėliuke, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Elektrinio pjūklo „Dewwalt“ nevogė, šio daikto pas nukentėjusįjį net nematė. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį nukentėjusysis pats jam leido pasiimti du metalo pjovimo diskus, S. P. dar du pasiėmė savo valia. 2010 m. spalio mėn. tame pačiame S. P. garaže ant spintelės tarp kitų daiktų pamatė P. S. mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir jį nukentėjusiajam nematant pasiėmė. Telefoną paėmė nes buvo supykęs ant nukentėjusiojo. Telefoną davė D..

Nukentėjusysis P. S. parodė, kad su kaltinamuoju buvo draugai, kaltinamasis dažnai lankydavosi jo garaže, Jaunystės g. 30 G, Klaipėdoje. P. S. garaže remontuoja automobilius. 2010 m. birželio mėn. pastebėjo, kad iš garažo pavogtas jo darbo įrankis elektrinis graveris „Proxxon“ 220 Lt. Šis turtas galėjo būti pavogtas tuo metu, kai P. S. kitoje to paties garažo patalpoje dirbo, o garažo durys buvo atrakintos. 2010 m. liepos mėnesį, tą pačia dieną, iš jo garažo buvo pavogti du įrankiai: akumuliatorinis grąžtas „Makita“ 140 Lt vertės ir elektrinis pjūklas „Dewwalt“ 220 Lt vertės. 2010 m. rugsėjo mėnesį iš kaltinamojo pasiskolino automobilį, kurio salone rado 4 metalo pjovimo diskus. Šių diskų jis turėjo visą komplektą – 10 vienetų, todėl, susiskaičiavęs, kad jo garaže trūksta tos pačios firmos metalo pjovimo diskų, suprato, kad kaltinamasis juos pavogė. 2010 m. spalio mėn. kaltinamasis padėjo apšiltinti jo garažą. Tuo metu iš garažo buvo pavogtas jo telefonas „Nokia 9300 i“. Įtaręs, kad šiuos daiktus pavogė jo draugas S. P., 2010 m. lapkričio mėnesį nuvažiavo į jo namus ir kaltinamojo žmonos B. P. paprašė aprodyti sandėliuką. B. P. atrakinus sandėliuką, jame atrado ir pagal individualius požymius atpažino savo darbo įrankį akumuliatorinį grąžtą „Makita“. Kaltinamasis jam prisipažino pavogęs grąžtą ir, nukentėjusiojo prašymu, grąžtą „Makita“ jam grąžino. 2010 m. lapkričio mėnesį D. M. atnešė jo telefoną ir paaiškino, kad telefoną jam perdavė kaltinamasis S. P., prašydamas telefoną parduoti. Prieš naujuosius metus jis iš kitų asmenų sužinojo, kad Ž. G. turi jo elektrinį graverį „Proxxon“. Susisiekęs su Ž. G., sužinojo, kad graverį jam atnešė kaltinamasis S. P.. Jam yra grąžinti šie daiktai: telefonas „Nokia 9300 i“, akumuliatorinis grąžtas „Makita“, elektrinis graveris „Proxxon“.

Liudytojas Žygimantas A. G. parodė, kad 2010 m. vasarą į jo garažą, Jaunystės g., Klaipėdoje, atėjo kaltinamasis S. P. ir atnešė dėžę su elektriniu graveriu „Praxxon“. Kaltinamasis paaiškino, kad šis įrankis yra jam nebereikalingas ir iškeitė jį į suvirinimo aparatą. Sužinojęs, kad iš P. S. buvo pavogtas elektrinis graveris „Praxxon“, nukentėjusįjį informavo, kad šį įrankį jam perdavė kaltinamasis. Graverį atidavė policijos pareigūnams.

Daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytojas Ž.A. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui savo iniciatyva pateikė elektrinį graverį „Proxxon“ su dėže“, kurį jam perdavė kaltinamasis S. P. (b.l.29, 30-32).

Liudytojas D. M. parodė, kad 2010 m. spalio mėnesį į jo namus kaltinamasis S. P. atnešė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 9300i“. Telefonas buvo atlenkiamas, plačiu ekranu, veikiantis. Kaltinamasis paaiškino, kad telefonas priklauso jam ir jis nori jį parduoti, bei nusipirkti naujesnio modelio telefoną. 2010 m. lapkričio mėn. sužinojo, kad iš P. S. buvo pavogtas telefonas. Telefoną nuvežė nukentėjusiajam, šis atpažino, kad tai jo telefonas.

Liudytoja B. P. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėnesį pas ją į namus atėjo kaimynas P. S. ir paprašė aprodyti jų sandėliuką. B. P. atrakinus sandėliuką, nukentėjusysis jame rado lagaminėlį su grąžtu. Jis paaiškino, kad lagaminėlis priklauso jam, o S. P. jį pavogė.

Nukentėjusysis ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė graverio „Proxxon“ techninės charakteristikos dokumentą (b.l. 8).

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai patvirtina, kad nukentėjusysis P. S. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė telefoną „Nokia 9300i“ ir dėžę su akumuliatoriniu grąžtu „Makita“ (b.l.10, 11-14).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. P. 2010 m. birželio mėnesį pagrobė nedidelės-220 Lt vertės P. S. turtą – grąžtą „Proxon“. Pagrobto turto vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Ši jo veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį.

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis S. P. 2010 m. liepos mėnesį pagrobė nedidelės-360 Lt vertės P. S. turtą – grąžtą „Makita“ ir elektrinį pjūklą „Dewwalt“. Pagrobto turto vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Ši jo veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį. Kaltinamasis neprisipažino pagrobęs elektrinį pjūklą „Dewwalt“, tvirtino, kad grąžtą „Makita“ pagrobė tą pačią dieną kaip ir graverį „Proxxon“. Tačiau nukentėjusysis P. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad graveris „Proxxon“ buvo pagrobtas 2010 m. birželį, o grąžtas „Makita“ ir pjūklas“ Dewwalt“ tą pačią 2010 m. liepos mėnesio dieną. Nukentėjusysis apibūdino savo turtą ne tik pagal rūšinius, bet ir pagal individualius požymius. Visi kaltinamojo iš P. S. pagrobti daiktai, išskyrus elektrinį pjūklą „Dewwalt“, ikiteisminio tyrimo metu buvo surasti pas kaltinamąjį ir kitus asmenis, kuriems juos perdavė kaltinamasis. Kaltinamojo S. P. versija, kad elektrinio pjūklo (daikto, kuris taip ir nebuvo surastas ir dėl kurio vagystės reiškiamas civilinis ieškinys), jis nevogė, kad tokio įrankio nukentėjusysis iš viso neturėjo, prieštarauja kitiems bylos duomenims.

Kaltinamasis S. P. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. birželio iki lapkričio mėn., iš P. S. garažo, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, pagrobė 692 Lt P. S. turtą- elektrinį graverį „Proxxon“ 220 Lt vertės, akumuliatorinį grąžtą „Makita“ 140 Lt vertės, elektrinį pjūklą „Dewwalt“ 220 Lt vertės, 4 metalo pjovimo diskus bendros 12 Lt vertės ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 9300 i“, 100 Lt vertės. Kaltinamajame akte ši S. P. veika kvalifikuota kaip vienas tęstinis nusikaltimas, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Būtinas tęstinio nusikaltimo požymis yra vieninga kaltininko tyčia. Vieningą tyčią vagystės atveju identifikuoja nusikaltimo dalyko, t.y. grobiamo turto kiekio, esančio nusikaltimo vietoje, žinojimas darant pirmą iš visos eilės vagysčių veiksmų. Nors turtas buvo grobiamas iš vieno šaltinio, analogišku būdu, tačiau atskirus kaltinamojo veiksmus skyrė vieno – dviejų mėnesių laikotarpiai (vagystės padarytos birželio, liepos, rugsėjo ir spalio mėnesiais), kaltinamojo veiksmų nesiejo vieninga tyčia. Darydamas vagystes, jis pagrobdavo tik tuos daiktus, kuriuos buvo lengviausia paimti nepastebėtam ir iš anksto neplanuodavo naujų daiktų pagrobimo. Nukentėjusiojo daiktai garaže buvo perkeliami iš vienos vietos į kitą, kai kurie pagrobti daiktai (diskai ir telefonas) garaže atsirado tik po to, kai jau buvo įvykdytos pirmosios dvi vagystės, todėl jų pagrobimo kaltinamasis negalėjo iš anksto suplanuoti ar numatyti. Kaltininko tyčios vieningumą paneigia ir paties S. P. parodymai, kad darbo įrankius jis pavogė vasarą, gerdamas su nukentėjusiuoju alkoholinius gėrimus. Pjovimo diskus jam leido pasiimti pats nukentėjusysis, tačiau vietoje dviejų diskų kaltinamasis pasiėmė keturis, o telefoną pasiėmė kaip kompensaciją už nukentėjusiojo skolą. Tai rodo, kad kiekvienu vagystės atveju susiformuodavo savarankiška tyčia. Nesant tyčios vieningumo kiti požymiai (vienas šaltinis (savininkas)) neduoda pagrindo daryti išvadą dėl tęstinio nusikaltimo padarymo. Kaltinamojo nusikalstamos veikos, padarytos 2010 m. birželio mėn. ir 2010 m. liepos mėn., kvalifikuojamos kaip du pakartotini baudžiamieji nusižengimai, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Kaltinamasis dėl 2010 m. rugsėjo mėn. 4 metalo pjovimo diskų 12 Lt vertės pagrobimo ir 2010 m. spalio mėn. telefono „Nokia 9300i“ 100 Lt vertės pagrobimo išteisinamas. Pagrobtų daiktų vertė, vagystes vertinant kaip atskiras veikas, nesiekia 1 MGL sumos, todėl kaltinamojo S. P. veikose nėra nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnyje, požymių, jo veikose yra požymiai administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 straipsnyje.

Kaltinamasis S. P. padarė du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Jis turi šeimą, tris mažamečius vaikus, nedirba.

S. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas tik iš dalies, teisiamojo posėdžio metu tvirtino pagrobęs mažesnį kiekį ir mažesnės vertės daiktus nei nurodyta kaltinime. Ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu prisipažino pagrobęs tik tuos daiktus, kurie buvo surasti pas kaltinamąjį ar kitus asmenis, tiesiogiai nurodančius, kad nukentėjusiojo daiktus gavo iš kaltinamojo. Jis nusikaltimu padarytos žalos ar jos dalies neatlygino. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis kritiškai savo nusikalstamo elgesio nevertina ir neišgyvena dėl jo pasekmių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Dalies iš nukentėjusiojo pagrobto turto – grąžto „Makita“ grąžinimas nelaikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes šis daiktas buvo grąžintas nukentėjusiajam tik po to, kai jis pats jį aptiko kaltinamojo sandėliuke ir kaltinamajam pagrasino, kad apie vagystę praneš policijai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, S. P. skiriamos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės apribojimas.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrinamos bausmes iš dalies sudedant.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Nukentėjusysis P. S. kaltinamajam pareiškė 1232 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą 232 turtinę žalą ir 1000 Lt neturtinę žalą.

Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Nustatyta, kad 2010 m. liepos mėn. kaltinamasis S. P. pagrobė 220 Lt vertės nukentėjusiojo turtą – pjūklą „Dewwalt“. Tarp šios kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam atsiradusios 220 Lt turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Likusioje dalyje dėl 12 Lt turtinės žalos padarymo, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, nustačius, kad dėl 4 metalo pjovimo diskų, 12 Lt vertės, pagrobimo S. P. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnyje, požymių, o yra požymiai administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 straipsnyje.

Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis grindžia tuo, kad kaltinamasis iš jo pavogė ir piniginę su 800 Lt. Kaltinimas dėl šio turto vagystės S. P. nebuvo pareikštas, todėl, negalėdamas reikšti civilinio ieškinio 800 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis siekia turtinės satisfakcijos, reikšdamas civilinį ieškinį 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad neturtinė žaa atlyginama tais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Atsižvelgiant į tai, kad ši CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata atsirado anksčiau, nei BK buvo įtvirtinta „nusikalstamos veikos“ sąvoka, nusikalstamas veikas skirstant į „baudžiamuosius nusižengimus“ ir „nusikaltimus“, teismų praktikoje pripažįstamas neturtinės žalos atlyginimas ir asmenims, patyrusiems neturtinės žalos dėl baudžiamojo nusižengimo. P. S. dėl kaltinamojo S. P. nusikalstamų veiksmų patyrė emocinę įtampą ir dvasinį sukrėtimą. Nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo artimas nukentėjusiojo draugas, todėl dėl neteisėtų draugo veiksmų nukentėjusysis pasijuto pažemintas ir apgautas. Tačiau nusikalstamos veikos buvo turtinio pobūdžio, nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai, neatsiliepė jo dvasinei sveikatai, šeimos ar darbo santykiams, ateities gerovei. Kaltinamasis nedirba, yra išlaikomas sutuoktinės. Kaltinamojo keturių asmenų šeimos mėnesio pajamos yra tik 1200 Lt. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam P. S. priteisiama 200 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 261 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2010 m. birželio mėn. nusikalstama veika), ir jam paskirti laisvės apribojimą keturiems mėnesiams;

-pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2010 m. liepos mėn. nusikalstama veika), ir jam paskirti laisvės apribojimą keturiems mėnesiams;

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą šešeriems mėnesiams. Laisvės apribojimo laikotarpiu S. P. įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą 220 Lt turtinę žalą ir pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iškelti administracinę bylą dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo: 12 Lt vertės turto pagrobimo 2010 m. rugsėjo mėn. ir 100 Lt vertės turto pagrobimo 2010 m. spalio mėn.

Nukentėjusiojo P. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo S. P. 220 Lt turtinės žalos ir 200 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Civilinį ieškinį dėl 12 Lt turtinės žalos palikti nenagrinėtą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.