- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-708-478-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00123-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Kaltinamasis
- M. B.
Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-708-478/2012
Teisėja Jūratė Bučmienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00123-2011-9
2012 m. spalio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, nuteistajam A. K., nuteistojo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš A. K. priteista nukentėjusiajai I. K. 567 Lt (penki šimtai šešiasdešimt septyni litai) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas M. B., kaltintas nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. padarymu, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 11 dienos naktį, tikslesnis laikas nenustatytas, Kauno gatvėje, Jonavoje, prie namo Nr. 44, išlaužęs priekinių vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į I. K. automobilį Mercedes Benz 124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą turtą - I. K. priklausantį CD grotuvą „Pioneer“ 100 Lt vertės, MP3 grotuvą 100 Lt vertės, akinius nuo saulės 200 Lt vertės, piniginę su joje buvusiais pinigais - 17 Lt, Sodros pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu I. K. vardu, vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu I. K. vardu, asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota I. K. vardu, mokinio pažymėjimu, išduotu I. K. vardu, automobilio MB 124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu, „Swedbank“ kortele ir Swedbank kodų kortele, DnB NORD banko kortele ir DnB NORD banko kodų kortele, „SEB“ banko kortele ir „SEB“ banko kodų kortele, vaistinės „Litfarma“ nuolaidu kortele, Pildyk kortelėmis tuščiomis 2 vnt., OMNI ID kortele, Omnitel kortele, parduotuvės Kotryna nuolaidų kortele, Statoil nuolaidų kortele, tuo padarė nukentėjusiajai I. K. bendrą 417 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo peržiūrėti Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.
Apeliantas skunde nurodo, kad šio nusikaltimo nepadarė, 2011 m. vasario 11 d. buvo namuose. Šią aplinkybę gali patvirtinti motina N. K. ir kaimynė D. C., bet jomis nepatikėjo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Apelianto teigimu, jo buvimą namuose minėtą dieną taip pat gali patvirtinti dėl kito įvykio iškviesti policijos pareigūnai, nors apklausti teisme jie šios aplinkybės nepatvirtino. Skunde taip pat teigiama, kad iš automobilio pagrobti saulės akiniai baltu rėmeliu ir MP3 grotuvas ir kratos metu rasti tokie pat daiktai yra tik sutapimas, nes po apžiūros kratos metu paimti daiktai gražinti. Skundo autorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiamas prisiimti kaltę už nepadarytą nusikaltimą, buvo mušamas kriminalisto J. P.. Apelianto teigimu, nukentėjusioji meluoja, kad jis pardavė nukentėjusiosios automobilyje buvusį CD grotuvą jos pažįstamam asmeniui, nes nukentėjusioji nesutiko atskleisti šio asmens tapatybės, teismas taip pat atsisakė iškviesti šį asmenį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis neigia padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir nepripažįsta kaltės, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad jis padarė šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (Toliau-Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juo įvertino, ir pagrįstai A. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., teisingai paskyrė jam bausmę pagal LR BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nuteistojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiosios I. K., liudytojų G. R. ir I. V. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Nukentėjusiosios I. K. parodymais nustatyta, kad 2011-02-11 apie 8 val. pastebėjo vagystę iš automobilio, kurios metu dingo magnetola, MP 3 grotuvas, akiniai nuo saulės, piniginė, dokumentai, bankų kortelės bei įvairios nuolaidų kortelės. Tą pačią dieną nukentėjusiajai paskambino mergina iš A. K. priklausančio telefono numerio ir pasiūlė pirkti pagrobtus dokumentus, susitikus dokumentai buvo gražinti, šiuos dokumentus iš karto nunešė į policiją. Aplinkybes apie dokumentų grąžinimą patvirtino liudytojos G. R. ir I. V., parodžiusios, kad G. R. skambino iš A. K. priklausančio telefono numerio nukentėjusiajai, už dokumentus prašė pinigų ir vėliau susitikusios su nukentėjusiąja šiuos dokumentus gražino. Nukentėjusioji ir liudytojos taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajai I. K. priklausančius dokumentus liudytoja G. R. gavo iš A. K.. Nuteistojo A. K. kaltę taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 5-8, t.1) bei įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 68-70, t.1) nustatyti duomenys. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nukentėjusios I. K. automobilis stovėjo Jonavoje, prie Kauno g. 44 namo. Šią vietą taip pat nurodė nuteistasis A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu. Atliekant šį tyrimo veiksmą, nuteistasis sutiko nurodyti nusikaltimo vietą ir paprašė pareigūnų jį nuvežti prie Kauno g. 44 namo, Jonavos mieste. Nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme teigė, kad šią vietą jam nurodė kriminalistas J. P., tačiau parodymų patikrinimo vietoje procesinį veiksmą atliko tyrėjas P. T., kriminalistas J. P. nedalyvavo nei apžiūrint nusikaltimo vietą, nei atliekant su A. K. parodymų patikrinimą vietoje. Tai rodo, kad A. K., nebuvęs įvykio vietoje, negalėtų nurodyti vietos, kurioje stovėjo nukentėjusiajai priklausantis automobilis, iš kurio buvo pagrobti daiktai.
Apeliantas taip pat teigia, kad jo nekaltumą gali patvirtinti motina N. K., kaimynė D. C. bei dėl kito įvykio iškviesti policijos pareigūnai. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų N. K. ir D. C. parodymais, nes šių liudytojų parodymai dėl nuteistojo buvimo namuose laiko nesutampa, yra prieštaringi. Šios liudytojos taip pat suinteresuotos bylos baigtimi, nes liudytoja N. K. yra nuteistojo motina, o liudytoja D. C. - nuteistojo kaimynė. Liudytojai R. K., E. K. ir R. G., kurie 2011-02-11 atvyko į įvykio vietą Sodų g. 50 pagal gautą pranešimą dėl vagystės iš sandėliuko, pirmosios instancijos teisme nepatvirtino, kad tuo metu būtų matę nuteistąjį A. K., šie pareigūnai jo nepažįsta.
Skundo autorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiamas prisiimti kaltę už nepadarytą nusikaltimą, buvo mušamas kriminalisto J. P.. Šis apelianto teiginys yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra duomenų apie A. K. atžvilgiu naudotą pareigūnų smurtą, pats nuteistasis dėl fizinio ir psichologinio smurto naudojimo nesikreipė nei į medikus, nei į teisėsaugos institucijas, sumušto jo niekas nematė. Be to, šiuos nuteistojo teiginius pirmosios instancijos teisme paneigė apklaustas liudytojas J. P., nurodydamas, jog joks smurtas nuteistojo atžvilgiu nebuvo vartojamas, A. K. pats rašė prisipažinimą, apklausiamas tyrėjo P. T., pasakojo, kad apvogė mašiną ir gali parodyti vietą, ikiteisminio tyrimo metu tai prisipažindavo padaręs šią nusikalstamą veiką, tai neigdavo (b.l. 50-53, t. 2).
Apelianto teigimu, nukentėjusioji meluoja, kad jis pardavė nukentėjusiosios automobilyje buvusį CD grotuvą jos pažįstamam asmeniui, nes nukentėjusioji nesutiko atskleisti šio asmens tapatybės. Šis apelianto teiginys neturi įtakos jo pripažinimui kaltu padarius LR BK 178 str. 2 d. numatyta veiką. LR BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl šiuo atveju nusikaltimas laikomas baigtu nuo galimybės disponuoti iš automobilio pagrobtais daiktais atsiradimo. Byloje surinktais ir ištirtais duomenimis įrodyta, kad nuteistasis A. K. iš nukentėjusiajai I. K. priklausančio automobilio pagrobė jai priklausančius daiktus, galėjo jais laisvai disponuoti, todėl šių daiktų realizavimo aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ir kaltės pripažinimui.
Nepagrįstas apelianto teiginys ir apie tai, kad teismas atsisakė iškviesti asmenį, pirkusį iš nukentėjusiosios pagrobtą CD grotuvą. Iš byloje esančių dokumentų (b.l. 169, 177, 178179, 180, t. 3) matyti, kad tiek teismas, tiek prokuratūra ir policija ėmėsi visų įstatymuose numatytų priemonių šio asmens tapatybės nustatymui, tačiau nepavykus šio asmens tapatybės, nebuvo galimybės jo apklausti teisiamajame posėdyje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir pagrįstai A. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d., todėl tenkinti A. K. prašymą jį išteisinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegijos nuomone apylinkės teismas nuteistajam A. K. paskyrė tinkamą bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į nusikaltimo sunkumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos žalos dydį, nuteistojo asmenybę, t. y. ankstesnius teistumus, šio nusikaltimo padarymą esant lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos ir LR BK 54 str., 56 str., 61 str. nurodytų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.