Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-204-350/2011

Teisėja Vitalija Ragauskienė Baudžiamojo proceso Nr. 1-53-1-00053-2010-1

2011 m. balandžio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. G. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-01-11 nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos budžiamojo kodekso (BK) 178 str. 1 d. dėl AB „(duomenys neskelbtini) “ turto vagystės - laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; dėl B. S. turto vagystės – laisvės atėmimu vieneriems metams; dėl AB „(duomenys neskelbtini) “ turto vagystės – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 str. 2 d.: dėl VĮ „(duomenys neskelbtini) “ (UAB „(duomenys neskelbtini) “) turto vagystės – laisvės atėmimu vieneriems metams; dėl R. M. ir R. L. turto vagystės – laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams; dėl V. Š. ir R. Š. turto vagystės – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – dėl pasikėsinimo pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 str. 4 d. – dėl B. J. turto vagystės – areštu 60 parų; dėl S. M. turto vagystės – areštu 90 parų; pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už AB „(duomenys neskelbtini) “, VĮ „(duomenys neskelbtini) “ (UAB „(duomenys neskelbtini) “), B. S., B. J., AB „(duomenys neskelbtini) “, R. M. ir R. L., S. M., V. Š. ir R. Š., UAB“(duomenys neskelbtini) “ turto vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą, sunkų kūno sužalojimą, iš dalies jas sudedant ir M. G. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-01-11. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime: nuo 2003-01-28 iki 2003-04-28, nuo 2003-05-26 iki 2003-08-27, nuo 2008-11-19 iki 2008-11-20, nuo 2010-02-17 iki 2011-01-11.

R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 178 str. 1 d. – dėl B. S. turto vagystės – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 str. 4 d. – dėl B. J. turto vagystės – areštu 60 parų; pagal BK 178 str. 2 d. - dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto vagystės – laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams; dėl dyzelino vagystės - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 22 str. 1 d. ir 189 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta - vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. subendrinta su bausmėmis paskirtomis už B. S., B. J., UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto vagystes, už bandymo realizuoti žinomai nusikalstamu būdu gautą AB „(duomenys neskelbtini) “ turtą, viešosios tvarkos pažeidimą ir paskirta subendrinta- vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009-03-16 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 15 MGL (1950 Lt) bauda.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme - 2009-08-17 – 2009-08-19, 2009-09-23 – 2009-09-24, 2009-10-20 – 2009-10-21.

Iš M. G. priteista E. P. - 1060,81 Lt turtinei ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti; P. V. 900 Lt turtinei žalai atlyginti; R. L. 1200 Lt turtinei žalai atlyginti; V. Š. 50 litų turtinei žalai atlyginti.

Priteista AB „(duomenys neskelbtini) “ solidariai iš M. G. ir R. G. 3945,16 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš R. G. priteista M. B. 444 Lt turtinei žalai atlyginti ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2862,89 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad 2000 m. birželio 16 d. apie 1 valandą 30 minučių, veikdamas bendrininkų grupėje su T. Š., vagystės tikslu perlipę tvorą įsibrovė į AB “(duomenys neskelbtini) ” (duomenys neskelbtini) saugomą teritoriją, esančią Anykščiuose, Vilniaus gatvėje, iš kur pavogė AB “(duomenys neskelbtini) “ priklausančią nerūdijančio plieno vonią, kurios vertė 750 litų.

Be to, M. G. nuteistas už tai, kad 2000 m. birželio 19 d. , laikotarpyje nuo 15 iki 19 valandos, vagystės tikslu atlenkęs durų užrakto liežuvėlį įsibrovė į patalpą – Viešajai įstaigai “(duomenys neskelbtini) ” (UAB „(duomenys neskelbtini) “) priklausantį kuro sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) , Anykščių m., iš kur pagrobė VĮ “(duomenys neskelbtini) ” (UAB „(duomenys neskelbtini) “) priklausančią 250 litrų talpos statinę, kurios vertė 40 litų, 220 litrų dyzelinio kuro, kurio kaina 2 litai, ir bendra vertė 700 litų, viso pagrobė svetimą VĮ „(duomenys neskelbtini) “( UAB „(duomenys neskelbtini) “) turtą už 740 litų ir kėsinosi pagrobti 50 litrų VĮ „(duomenys neskelbtini) “ ( UAB „(duomenys neskelbtini) “) priklausančio dyzelinio kuro, kurio kaina 2 litai, o bendra vertė 100 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį sandėliuke sulaikė P. S.

M. G. ir R. G. nuteisti už tai, kad 2000 m. spalio 19 d. apie 23 valandą, veikdami bendrininkų grupėje su M. U., T. Č., įsibrovę į saugomą teritoriją - B. S. priklausančios sodybos, esančios Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , metaline tvora aptvertą kiemą, iškirpę joje skylę, pagrobė B. S. priklausančią aliuminę vonią, kurios vertė 420 litų.

M. G. ir R. G. nuteisti už tai, kad 2000 m. spalio 19 d. apie 24 valandą, veikdami bendrininkų grupėje su M. U., T. Č., įsibrovę į saugomą teritoriją - B. J. sodybos, esančios Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , tvora aptvertą kiemą, pagrobė B. S. priklausančius 50 kilogramų aliuminių laidų, kurių vertė 125 litų.

M. G. nuteistas už tai, kad 2000 m. gruodžio pabaigoje, iki 30 d., tikslus laikas nenustatytas, naktį, veikdamas bendrininkų grupėje su M. U. ir V. V. vagystės tikslu įsibrovė į saugomą teritoriją - AB “(duomenys neskelbtini) ” sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, Anykščių m., iš kur pagrobė svetimą AB „(duomenys neskelbtini) “ turtą - sraigtinio transporterio sraigtą iš nerūdijančio plieno 2 dalių ir 2 slydimo guolius, kurių bendra vertė 3990 litų

R. G. nuteistas už tai, kad 2000 m. gruodžio 31 d. apie 13 valandą, žinodamas, kad 2000 m. gruodžio 30 d. apie 23 valandą M. U. , M. G. ir V. V. iš AB “(duomenys neskelbtini) ” sandėlių, esančių Vairuotojų gatvėje, Anykščių m., pagrobė sraigtinio transporterio sraigtą iš nerūdijančio plieno 2 dalių ir 2 slydimo guolius, kurių bendra vertė 3990 litų, šį sraigtą kėsinosi realizuoti parduodamas UAB “(duomenys neskelbtini) ” spalvoto metalo supirktuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , Anykščių m., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

M. G. nuteistas už tai, kad 2002 m. sausio 1 d. apie 2 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vagystės tikslu pro nerakintas duris įsibrovė į patalpą – R. M. ir R. L. butą, esantį Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , iš kur pagrobė R. M. ir R. L. priklausantį televizorių “Samsung”, kurio vertė 900 litų ir magnetolą “JVC” , kurios kaina 300 litų, viso pagrobė svetimą R. M. ir R. L. turtą už 1200 litų.

M. G. nuteistas už tai, kad 2003 m. sausio 20 d. apie 20 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svečiuodamasis pas S. M., gyvenančią Anykščių r., (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, pagrobė S. M. priklausantį mobilaus ryšio telefono “Motorola T 190”, kurio vertė 349 litai.

M. G. nuteistas už tai, kad 2003 m. sausio 26 d. apie 1 valandą 30 minučių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vagystės tikslu pro langą įsibrovė į patalpą – V. Š. ir R. Š. gyvenamą namą, esatį Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini) , iš kur pagrobė V. Š. ir R. Š. priklausantį televizorių “LD”, kainuojantį 500 litų, televizorių “Samsung”, kainuojantį 1000 litų, akumuliatorinį medvarščių įsukimo prietaisą “Metabo”, kurio kaina 400 litų ir telefono “Nokia” pakrovėją už 25 litus, viso pagrobė svetimą V. Š. ir R. Š. turtą už 1925 litų.

M. G. nuteistas už tai, kad 2003 m. gegužės 19 d. apie 17 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - A. B. vidurinės mokyklos, esančios Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , kieme, iš chuliganiškų paskatų prikibo prie T. P., šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, reikalavo jį pavežti, o šiam atsisakius, ypatingai įžūliai kumščiu smogė jam į veidą bei spyrė į koją, nuo šio smūgio T. P. suklupus, jis, tęsdamas chuliganiškus veiksmus, ypatingai įžūliai kojos keliu smogė T. P. kelis kartus į veidą, padarydamas jam poodines kraujosruvas veido srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo T. P. sveikatą.

M. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 17 d. apie 22 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su M. K., vagystės tikslu pro langą įsibrovė į patalpą – Anykščių (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos , esančios Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , valgyklą, kur pasikėsino iš Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio seife pagrobti jame buvusius 800 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

R. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d., nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, perlipęs per tvorą įsibrovė į saugomą teritoriją - UAB „(duomenys neskelbtini) “ statybinių medžiagų aikštelę, esančią Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , iš kur pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą: 17 rulonų mineralinės vatos DF40 „URSA“, kurio vieno kaina 69 litai 99 centai, bendra vertė 1189litai 83 centai, 2 pakuotes akmens vatos UNS37z „PAROC“, kurių vienos kaina 65 litai 99 centai, bendra vertė 131 litas 98 centai, 19 pakuočių akmens vatos „Rockwool Multirock“ 35(100), kurių vienos kaina 39 litai 49 centai, bendra vertė 750 litų 31 centas, 4 pakuotes akmens vatos „Rockwool Multirock“ 35 (50), kurios vienos kaina 39 litai 49 centai, bendra vertė 157 litai 96 centai, 5 pakuotes akmens vatos „Rockwool Multirock“ 35(75), kurios vienos kaina 42 litai 59 centai, bendra vertė 212 litų 95 centai, 14 plastikinių vamzdžių, kurių vieno kaina 29 litai 99 centai, bendra vertė 419 litai 86 centai, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2862 litų 89 centų turtinę žalą.

M. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 26 d. apie 16 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu pas R. P., gyvenantį Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , ištraukęs P. V. iš rankų pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą P. V. priklausančią mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti - AB SEB banko išduotą mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) , neteisėtai laikė ją iki 2009 m. gruodžio 26 d. vakaro, tikslus laikas nenustatytas ir, neteisėtai panaudojęs kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - įvedęs PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją 2009 m. gruodžio 26 d. 17 val. 26 min. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) , paimdamas iš sąskaitos P. V. priklausančius 900 litų.

Be to, jis 2009 m. gruodžio 26 d. d. apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, išgertuvių metu pas R. P., gyvenantį Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , ištraukęs P. V. iš rankų pagrobęs svetimą turtinės vertės neturinčią P. V. priklausančią AB SEB banko išduotą mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) , neteisėtai inicijavęs finansinę operaciją – įvedęs PIN kodą, 2009 m. gruodžio 26 d. 17 val. 26 min. bankomate, esančiame Anykščiuose, J(duomenys neskelbtini) , iš P. V. priklausančios sąskaitos paėmėm ir tokiu būdu apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą P. V. priklausantį turtą - 900 litų .

R. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 20 d. apie 13.00 val., iš saugyklos - M. B. įmonei „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio krovininio automobilio „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuro bako, stovėjusio Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) kieme, iš namų atsineštu veržliniu raktu atsukęs kuro išleidimo varžtą, išleido ir pavogė 30 litrų M. B. įmonei priklausančio dyzelinio kuro, kurio 1 litro kaina 2,96 litų, o bendra vertė 88 litai 80 centų, tuo padarydamas M. B. įmonei “(duomenys neskelbtini) “ 88,80 Lt turtinę žalą.

Be to jis, 2009 m. rugsėjo 20 d. apie 13.00 val., iš namų atsineštu veržliniu raktu atsukęs M. B. įmonei „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio krovininio automobilio „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) kieme, kuro bako varžtą, išleido iš jo ant žemės ir tokiu būdu tyčia sugadino M. B. įmonei priklausantį turtą - 120 litų dyzelinio kuro, kurio 1 litro kaina 2,96 litų, o bendra vertė 355 litai 20 centų.

R. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 20 d. apie 16.00 val.., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie V. K. kiemo Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir viešąją tvarką bei rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, ypatingai įžūliai prikibo prie K. B., koneveikdamas jį necenzūriniais žodžiais smogė du kartus kumščiu į veidą, nuo smūgių jam pargriuvus ant žemės, gulinčiam spyrė keturis kartus į galvą, taip padarydamas jam, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus viršugalvyje, dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame skruoste, viršutinėje lūpoje ir nosyje, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta jo sveikata.

M. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 17 d. apie 21 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini) , konflikto metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu E. P. į kairę krūtinės pusę, padarydamas jam kiaurinę durtinę-pjautinę kairės ląstos pusės apatinės dalies žaizdą, nusitęsiančią į pilvo ertmę, pilvaplėvės ir didžiosios taukinės pažeidimą, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Neneigia, kad 2000-10-19 su bendrininkais buvo įsibrovęs į B. J. sodybos kiemą, iš kur pagrobė B. S. priklausančius 50 kg. aliuminių laidų, kurių vertė 125 litų ir ši jo veika teismo buvo perkvalifikuota pagal BK 178 str. 4 d. (nedidelės vertės turto vagystė). BK 190 str. išaiškinta, kad nedidelės vertės turtas yra toks, kurio vertė viršija vieną MGL, o šiuo metu 1 MGL yra 130 Lt. Pagal galiojančio BK 3 str. nuostatas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, o griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, atgal negalioja. Matyti, kad pagal galiojantį BK pagrobtų aliuminių laidų vertė neviršija 1 MGL, todėl šioje dalyje teismas turėtų priimti išteisinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti. Be to, tiksliai nėra žinoma, koks laidų kiekis buvo pagrobtas ir kokia laidų buvo vagystės metu. Galėjo būti ir taip, kad laidų kiekis buvo mažesnis, nei nurodė nukentėjusysis.

Neneigia iš R. M. ir R. L. buto adresu (duomenys neskelbtini) , Anykščiai pagrobęs televizorių ir magnetolą, tačiau mano, kad jo veika turi būti kvalifikuota ne pagal BK 178 str. 2 d., o pagal BK 178 str. 1 d.. Į nukentėjusių butą pro nerakintas duris pateko sumaišęs adresą. Tik supratęs, kad pateko ne į tą butą, kilo mintis pagrobti daiktus. Eidamas į butą apie vagystę negalvojo.

Neneigia vartojęs smurtą T. P. atžvilgiu, tačiau mano, kad ši jo veika turi būti kvalifikuota ne pagal BK 284 str. 1 d., o pagal BK 140 str. 1 d., kadangi viešosios tvarkos nesutrikdė, šio įvykio išskyrus apelianto draugą R. G. niekas nematė, aplinkui kitų žmonių nebuvo. Be to, apeliantas teigia, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos trikdymą. T. P. sumušė todėl, kad pastarasis atsisakė jį pavežti.

UAB „(duomenys neskelbtini) " priklausančio seifo pagrobti neketino. 2008-11-11 į A. B. vidurinės mokyklos valgyklą lindo ieškodamas maisto. Apie ten buvusį seifą nieko nežino, jo nelaužė ir išnešti neketino. Jokių įrodymų, kad jis ketino vogti UAB „ (duomenys neskelbtini) " priklausantį seifą, byloje nesurinkta, todėl jis dėl šio epizodo turi būti išteisintas.

Sutinka, kad be P. V. leidimo iš jo sąskaitos paėmė pinigus, tačiau nesutinka, kad neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo jo mokėjimo kortelę. Įvykio dieną su P. V. girtavo, jis pats padavė kortelę, pasakė PIN kodą ir paprašė atnešti alkoholinių gėrimų. Kortele naudojosi nukentėjusiajam sutinkant, dėl to galėjo paimti pinigus iš jo sąskaitos. Dėl šių priežasčių mano, kad pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. nuteistas nepagrįstai.

Mano, kad jo veika epizode dėl E. P. sužalojimo turi būti kvalifikuota pagal BK 136 str., nes prie jo priėjęs E. P. pradėjo priekabiauti, koliotis. Kadangi tą dieną prieš šį įvykį jis jau buvo sumuštas nukentėjusiojo ir jo draugų (sužalojimai nustatyti specialisto išvada), išsigando, kad vėl gali būti naudojamas prieš jį smurtas, pats nepajuto, kaip išsitraukė peilį ir įdūrė E. P.. Sužaloti nukentėjusiojo tikrai nenorėjo. Net jei teismas nuspręstų, kad jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 str., ji papildomai turėtų būti kvalifikuota ir BK 28 str. 3 d. kaip padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas.

Mano, kad teismas E. P. nepagrįstai priteisė per didelę sumą - 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti, nes neatsižvelgė į tai, kad didelę įtaką nusikaltimo padarymui turėjo nukentėjusiojo nusikalstamas elgesys, pasireiškęs apelianto sumušimu, koliojimu, kas ir išprovokavo apeliantą tokiam elgesiui. Be to, padaryta veika sunkių pasekmių nesukėlė, E. P. ligoninėje buvo vos keletą dienų, kokios nors likusios neigiamos pasekmės nenustatytos. Apeliantas pažymi, kad jo paties turtinė padėtis labai bloga. Jis neturi nei turto, nei pajamų. Šiuo metu su sugyventine susilaukė dukros, kurią turi išlaikyti. Be to, padaryta turtinė žala nukentėjusiajam nedidelė - 1000 Lt. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, mano, kad neturinės žalos dydis turi būti sumažintas, o turtinė žala atlygintina tik ta, kurią patvirtina rašytiniai įrodymai.

Apelianto manymu, teismas neteisingai nustatė, kad bausmės pradžia jam skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas tik įskaitytas į paskirtos bausmės laiką. Mano, kad bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2010-02-17 (t.y. nuo tada, kai jis buvo suimtas ir nebepaleistas), o į bausmę turi būti įskaitytas laikas, anksčiau išbūtas sulaikyme ir suėmime, nes esant galimybei iš laisvės atėmimo vietos būti paleistam anksčiau laiko, jo bausmės atlikimo pradžia būtų skaičiuojama tik nuo 2011-01-11- nuosprendžio paskelbimo dienos, nors realiai bausmę atlieka nuo 2010-02-17.

Teigia, kad byloje buvo pateikęs civilinį ieškinį 100 000 Lt sumai neturinei žalai atlyginti, tačiau teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė tik 15000 Lt.

Nors apeliantas teigia, kad priteistas ieškinys per didelis, prašo jį mažinti teigdamas, kad jo materialinė padėtis sunki, tačiau byloje nėra duomenų, kad M. G. turėtų sveikatos problemų ir dėl to negalėtų susirasti darbo. Jis yra sveikas, jauno amžiaus, darbingas, o pajamų neturėjimas tik laikina problema. Teismų praktikoje absoliučių vertybių - gyvybės, sveikatos - gynimo atveju, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, o žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Teismas įvertindamas neturtinę žalą ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė ne tik į žalos padarinius, bet ir į nuteistojo turtinę padėtį, todėl priteista neturtinės žalos suma atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus ir jos dar mažinti nėra jokio pagrindo.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo E. P. atstovė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl B. J. turto vagystės

Skundžiamu nuosprendžiu M. G. ir R. G. pagal BK 178 str. 4 d. 60 parų areštu nuteisti už tai, kad 2000 m. spalio 19 d. iš B. J. tvora aptvertos sodybos, esančios Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , kiemo, pagrobė 50 kilogramų aliuminio laidų, kurių vertė 125 litų.

BK 178 str. 4 d. numatyta atsakomybė už nedidelės vertės turto vagystę.

BK 190 str. nurodyta, kad nedidelės vertės turtas yra toks, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos.

Mažesnės, t.y. neviršijančios 1 MGL dydžio, vertės turtas yra smulkusis ir atsakomybė už tokio turto pagrobimą yra numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 50 straipsnyje.

ATPK 50 straipsnyje esančioje pastaboje yra nurodyta, kad nustatant, ar pagrobtas turtas yra smulkusis, be turto vertės taip pat atsižvelgiama į pagrobtų daiktų natūralų kiekį (svorį, dydį), bet BK 178 str. 4 d. numatyta atsakomybė tik už nedidelės vertės ( o ne kokiu nors kitu kriterijumi- svoriu, dydžiu, etc. pasižyminčio) turto pagrobimą.

Nagrinėjamu atveju apeliantų pagrobto turto vertė neviršijo 1 MGL. Vadinasi, pagrobdami B. J. turto už 125 litus, apeliantai nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl šioje dalyje apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas- išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Dėl pasikėsinimo realizuoti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą

Skundžiamu nuosprendžiu R. G. pagal BK 22 str. 1 d., 189 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams už tai, kad 2000 m. gruodžio 31 d. kėsinosi realizuoti jam žinomai kitų asmenų pagrobtą turtą.

Ši veika jos padarymo metu atitiko nusikaltimo, numatyto tuo metu, iki 2003-05-01, galiojusio 1961 m. BK 16 str.2 d., 281 str. 1 d., sudėtį. Už šį nusikaltimą buvo numatyta griežčiausia bausmė- laisvės atėmimas iki dviejų metų.

1961 m. BK 49 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn jei praėjo treji metai nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip dvejiems metams.

Vadinasi, vadovaujantis šia įstatymo nuostata, už aptariamo nusikaltimo padarymą R. G. galėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) iki 2003-12-31.

Tačiau sutinkamai su to paties straipsnio 2 d. nuostata, senaties eiga nutrūksta, jei iki sueinant nurodytam senaties terminui, šiuo atveju per tris metus, asmuo padaro naują nusikaltinamą, senatis pradedama skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo padarymo dienos. Senaties eiga sustoja (1961 m. BK 49 str. 3 d.), jei nusikaltimą padaręs asmuo pasislepia ir atsinaujina kai asmuo sulaikomas.

Byloje nėra jokių duomenų, kad R. G. būtų pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t.y. kad senaties eiga būtų sustojusi, tačiau yra duomenų, jog jis po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo yra padaręs daugiau nusikalstamų veikų.

Skundžiamu nuosprendžiu R. G. yra nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2000 ir 2009 metais. Be to, R. G. anksčiau įsiteisėjusiais nuosprendžiais buvo nuteistas 2002-07-11 nuosprendžiu už nusikaltimą, padarytą 2002 metais, 2002 -10-25 nuosprendžiu už nusikaltimus, padarytus 2001 metais, 2004-08-03 nuosprendžiu už nusikaltimą, padarytą 2003-09-28, 2007-08-20 nuosprendžiu už nusikaltimus, padarytus 2007-08-09, 2008-07-28 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, padarytą 2007-11-19 bei 2009-03-16 nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, padarytas 2008-07-20.

Iš išdėstyto matyti, kad po pasikėsinimo realizuoti žinomai vogtą turtą R. G., nesuėjus šios nusikalstamos veikos senačiai, padarė eilę nusikalstamų veikų, tačiau po 2003-09-28 padaryto nusikaltimo, sekantį nusikaltimą jis padarė praėjus daugiau nei trims metams- tik 2007-08-09. Vadinasi, sutinkamai su 1961 m. BK 2 d. nuostata, baudžiamosios atsakomybės senatis už nagrinėjamo nusikaltimo padarymą suėjo 2006-09-28 ir ji nebuvo nei nutrūkusi, nei sustojusi.

BK 3 str. 2 d. nurodyta, kad grįžtamąją galią turi tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui palankesnis baudžiamasis įstatymas.

Šiuo metu galiojančiame BK apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis siejama nebe su įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatyta griežčiausia bausme, o su nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu (sunkumu).

Pagal šį kriterijų R. G. padaryta aptariama veika yra nesunkus nusikaltimas ir, sutinkamai su BK 95 str. 1 d. 1 p., nuo 2003-05-01 iki 2010-06-29 apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis buvo penkeri, o šiuo metu - aštuoneri metai.

Taigi akivaizdu, kad minimą R. G. veiką kvalifikavus pagal po nusikalstamos veikos padarymo įsigaliojusį baudžiamąjį įstatymą, buvo pasunkinta R. G. teisinė padėtis ir taip pažeista BK 3 str. 3 d. nuostata.

Esant šioms aplinkybėms R. G. padaryta nusikalstama veika iš BK 22 str. 1 d., 189 str. 1 d. perkvalifikuotina į 1961 m. BK 16 str. 2 d., 281 str. 1 d. ir, vadovaujantis 1961 m. BK 49 str. 1 d. 2 p., 2 d. šioje dalyje nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 327 str. 1 p.).

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas padarė išvadą, kad žala AB „(duomenys neskelbtini) “ dėl to, kad M. G. su kitais asmenimis pagrobė šios įmonės turtą, o R. G. tą turtą realizavo, buvo padaryta bendrais abiejų nuteistų šioje byloje asmenų veiksmais ir nustatyto pagrobto turto vertės dydžio įmonės civilinis ieškinys buvo patenkintas, priteisiant šią sumą- 3945,16 Lt solidariai iš M. G. ir R. G..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. teismų praktikos apžvalgoje „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 4.5 punkte pasakyta, kad asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės civilinio ieškinio klausimas jo atžvilgiu nuosprendyje nesprendžiamas. Dėl šios priežasties nuosprendis keistinas ir šioje dalyje- civilinis ieškinys R. G. atžvilgiu paliekamas nenagrinėtu.

Dėl kitų M. G. apeliacinio skundo motyvų

BK 178 str. numato baudžiamąją atsakomybę už vagystę. Pagal BK 178 str. 2 d. svetimo turto vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą. Įsibrovimas suprantamas kaip slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibrauti galima ne tik įveikiant tam tikras kliūtis, tačiau ir patenkant į patalpą be kliūčių.

Byloje neginčytinai įrodyta, kad apeliantas į neužrakintą R. M. ir R. L. butą pateko neteisėtai, t.y. be buto savininkų sutikimo ir iš ten pagrobė svetimą turtą, todėl jo veika pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Apelianto skundo argumentai, kad įvykdyti vagystę sugalvojo spontaniškai, jau būdamas bute, atmetami ir vertinami kaip siekimas sušvelninti savo teisinę padėtį.

Šioje byloje neginčytinai įrodyta, kad M. G. 2003-05-19, viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) mokyklos Anykščiuose, iš chuliganiškų paskatų įžūliai kibo prie T. P., reikalavo jį pavežti, o šiam atsisakius suduodamas smūgius rankomis ir kojomis nežymiai sutrikdė T. P. sveikatą bei sutrikdė viešąją tvarką. Šias aplinkybes be nukentėjusiojo patvirtino liudytojas L. G., prie mokyklos atvykęs kartu su apeliantu, matęs įvykį, bei išskyręs nukentėjusį ir apeliantą, kad pastarasis nebemuštų T. P.. Taip pat liudytojos N. Ž., A. K., mačiusios T. P. atbėgusį į mokyklą sumuštą, kruvinu veidu, kurioms T. P. pasakė, kad jį sumušė M. G.. Visų šių asmenų, o ypač betarpiškai nuo akivaizdžiai neteisėtų apelianto veiksmų nukentėjusio T. P. įprasta gyvensena dėl M. G. veiksmų buvo sutrikdyta, apeliantas taip pat suprato, kad viešoje vietoje elgiasi netinkamai, - ne pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles ir dėl jo netinkamų veiksmų trikdoma visuomeninė rimtis, o smūgių sudavimas kitam žmogui viešai, juo labiau be jokios priežasties, net ir nematant kitiems asmenims reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams ir tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. sudėties požymiai, todėl M. G. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. Taigi, jo prašymas šioje dalyje perkvalifikuoti veiką pagal BK 140 str. 1 d., nepagrįstas.

Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu M. G. nuteistas už šio nusikaltimo padarymą veikiant bendrininkų grupėje. Duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teismo posėdyje M. G. nurodė, kad į valgyklą įsibrovė kartu su M. K. turėdami tikslą ką nors iš ten pavogti. Tai reiškia, kad apeliantas su kitu asmeniu nusikalstamą veiką darė bendrai, siekdami pasisavinti neapibrėžtą svetimą turtą ir M. G. šiuo atveju atsako ne tik už betarpiškai savo, bet ir kito kartu su juo veikusio asmens padarytus veiksmus, tame tarpe ir už pasikėsinimą pagrobti pinigus iš seifo net jei pats apeliantas betarpiškai jokių veiksmų, kad pasiekti šį rezultatą neatliko, nes šie veiksmai neperžengia jų bendro susitarimo ribų. Taip pat už visą bendrais veiksmais padarytos nusikalstamos veikos rezultatą atsako nusikalstamos veikos subjektas (o M. G. visus šio nusikaltimo subjekto požymius turi), jei kartu su juo veikęs kitas asmuo dėl amžiaus ar kitų priežasčių nėra nusikalstamos veikos subjektas. Pastaruoju atveju veika kvalifikuotina kaip padaryta tik asmens, kuris turi visus nusikalstamos veikos subjekto požymius, o tokių požymių neturintis asmuo laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone (įrankiu).

Taigi, ir šioje dalyje apeliantas nuteistas visiškai pagrįstai.

Apeliaciniame skunde M. G. nurodo, kad apylinkės teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 214 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d.. Teigia, kad svetima – P. V. mokėjimo kortele disponavo nukentėjusiajam žinant, pats P. V. pasakė kortelės PIN kodą ir paprašė jo nupirkti alkoholinių gėrimų. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. G. kaltu šiame epizode, rėmėsi nukentėjusiojo P. V. parodymais, kuris viso proceso metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kad įvykio dieną girtavo kartu su M. G., pirko alkoholinius gėrimus naudodamasis savo mokėjimo kortele, atsiskaitant suvesdavo PIN kodą, begirtaujant užmigo, atsibudęs piniginėje pasigedo savo banko mokėjimo kortelės, o vėliau patikrinęs sąskaitą pamatė, kad nuo jos jam nežinant nuimta 900 Lt. Nukentėjusysis taip pat kategoriškai nurodė, kad kortelės M. G. tikrai nedavė ir PIN kodo nesakė. Iš AB SEB banko pateikto vaizdo įrašo matyti, kad įvykio dieną, 14.25 val. prie bankomato Vilniaus g. Anykščiuose prieina nukentėjusysis P. V. ir M. G., P. V. renka PIN kodą, o M. G. stovėdamas šalia žiūri, ką daro P. V.. Tą pačią dieną 17:25 val. prie to paties bankomato priėjęs M. G. kurį laiką stovi, vėliau nueina (t. 1, b. l. 148). Iš P. V. banko mokėjimo kortelės ataskaitos matyti, kad iš šio bankomato 17:26 val. iš P. V. sąskaitos paimti 900 Lt. Iš šių įrodymų viseto pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad M. G. kaltinime nurodytu metu neteisėtai įgijo P. V. mokėjimo kortelę, ją laikė ir panaudodamas jos identifikavimo duomenis – PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu pasisavino P. V. 900 Lt. Pagal byloje teismo nustatytus faktus ši nuteistojo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. ir 215 str. Pažymėtina ir tai, kad mokėjimo kortelė yra banko nuosavybė, kuri kartu su jos identifikavimo duomenimis naudojimuisi perduodama konkrečiam asmeniui ir niekas kitas, net ir asmens, kuriam bankas suteikė kortelę, sutikimu ja naudotis negali, todėl bet kokiu atveju naudojimasis svetima mokėjimo kortele yra neteisėtas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl apelianto skundo teiginys, kad banko mokėjimo kortele tariamai naudojosi su jos savininko – P. V. žinia, jo kaltės nepašalina.

M. G. apeliaciniame skunde neneigia sudavęs smūgį peiliu E. P., tačiau nurodo, kad tyčia jo sužaloti nenorėjo, o pastarajam priėjus ir pradėjus koliotis išsigandęs ir bijodamas dėl nukentėjusiojo draugų anksčiau jo atžvilgiu pavartoto smurto, dūrė E. P. turėtu peiliu. Dėl šių aplinkybių prašo veiką iš BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 136 str., arba papildomai jo veiksmus kvalifikuoti ir pagal BK 28 str. 3 d.

Apelianto skundo argumentai, kad E. P. peiliu sužalojo susijaudinęs ar gindamasis, paneigti byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nei vienas iš byloje dėl šio epizodo apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad įvykio dieną klube „(duomenys neskelbtini) “, iki E. P. sužalojimo vyko muštynės ar kad kas nors būtų konfliktavęs, tokių aplinkybių pirmosios instancijos teisme nenurodė ir pats nuteistasis. Nukentėjusysis viso proceso metu tvirtino, kad įvykio dieną buvo klube „(duomenys neskelbtini) “, žaidė automatais. Ant žemės nukritus monetoms pamatė, kad jas susirinko netoliese žaidęs M. G., todėl nuėjo prie jo išsiaiškinti. Priėjus artyn pajuto smūgį į krutinę, pasidarė silpna ir jis nugriuvo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas įvykis ir iš kurio matyti, kad nukentėjusysis ir apeliantas, stovėdami vienas priešais kitą, kažką aiškinasi ir M. G. dešine ranka išsitraukęs ją iš kišenės smūgiuoja E. P., po ko pastarasis griūna ant žemės. Iš šių įrodymų visumos matyti, kad M. G. nebuvo jokio pagrindo ginti save nuo tariamo nukentėjusiojo kėsinimosi. E. P. iki sužalojimo akivaizdžiai nepadarė visiškai jokių veiksmų, kuriuos apeliantas būtų turėjęs pagrindą įvertinti kaip keliančius jam grėsmę, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu įtakojo ankstesni nukentėjusiojo neteisėti veiksmai, prieštarauja byloje ištirtų įrodymų visetui ir yra visiškai nepagrįstas. Tokiu būdu nuosprendžio dalis dėl M. G. pripažinimo kaltu pagal BK 135 str. 1 d. yra visiškai pagrįsta patikimais ir teisme išnagrinėtais įrodymais, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo. BK 135 str. 1 d. numato atsakomybę už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, padarė pagrįstą išvadą, kad M. G. veika atitinka būtent šiame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėtį, nes jis tyčia smogdamas peiliu nukentėjusiajam, padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Už šį nusikaltimą paskirtoji laisvės atėmimo bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 54 str. ir 62 str. nuostatas ir jos laikyti aiškiai per griežta bei mažinti nėra jokio pagrindo.

Atmestinas ir M. G. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas E. P. priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatydamas E. P. padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės buvo sukeltos būtent dėl neteisėtų M. G. veiksmų. Tai patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, įrodantys, kad dėl įvykio nukentėjusysis patyrė skausmą, gydėsi ligoninėje, vėliau namuose, lankėsi pas gydytojus, pirko vaistus, todėl savaime suprantama, kad jis patyrė nepatogumus. Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 100 000 Lt. Teismas atsižvelgęs į pasekmes – padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat ir į apelianto turtinę padėtį ir asmenybę, nukentėjusiojo ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažino ir vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, nustatančiomis neturtinės žalos atlyginimo ir skaičiavimo kriterijus, priteisė E. P. naudai 15 000 Lt. Taigi, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį nustatė teisingai įvertinęs visas įstatyme- civilinio kodekso 6.250 str. - nurodytas aplinkybes ir jos mažinti nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmių

Skundžiamu nuosprendžiu R. G. ir M. G. pagal BK 178 str. 1 d. nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis už B. S. turto vagystę įvykdytą 2000 m. spalio 19 d. Be to, M. G. nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis ir už 2000-06-16 įvykdytą vagystę iš AB „(duomenys neskelbtini) “, 2000-06-19 įvykdytą vagystę iš VĮ „(duomenys neskelbtini) “ , 2000 m. gruodžio pabaigoje įvykdytą vagystę iš AB „(duomenys neskelbtini) “ ir 2002-01-01 įvykdytą vagystę iš R. M. ir R. L. buto.

BK 55 str. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. gimęs 1984-09-23. Pirmą kartą už nusikalstamas veikas jis buvo nuteistas 2002-07-11 nuosprendžiu. M. G. gimęs 1984-07-30, pirmą kartą jis buvo nuteistas 2003-01-14 nuosprendžiu, todėl nuteistieji anksčiau paminėtas nusikalstamas veikas padarė būdami neteisti ir būdami nepilnamečiai.

Vadinasi, už šias veikas skiriant bausmes apeliantams, be bendrųjų bausmės skyrimo principų turi būti laikomasi ir BK XI skyriaus, reglamentuojančio bausmių skyrimą nepilnamečiams, nuostatų.

Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmes R. G. ir M. G. šiuose epizoduose savo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmių skyrimo visiškai nemotyvavo bei nenurodė, kodėl šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus būtent pačią griežčiausią – laisvės atėmimo, o ne švelnesnes bausmes. Todėl nuosprendis epizoduose dėl R. G. ir M. G. įvykdytų vagysčių iš B. S. sodybos, bei M. G. įvykdytų vagysčių iš AB „(duomenys neskelbtini) “, VĮ „(duomenys neskelbtini) “, AB „(duomenys neskelbtini) “ bei R. M. ir R. L. buto keistinas dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 str. 1 d. 2 p.).

Šiuose epizoduose skiriant R. G. ir M. G. naujas bausmes, parenkant jų rūšį bei dydį, atsižvelgiama į šių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jomis padarytos žalos dydį, bei į tai, kad apeliantai veikos padarymu metu buvo jauno amžiaus, nepilnamečiai, neteisti.

M. G. nuteistas ir pagal BK 178 str. 4 d. už 2003-01-20 įvykdytą 349 Lt vertės S. M. turto vagystę. Už šią veiką jam paskirta 90 parų arešto bausmė.

BK 178 str. 4 d. numatyta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas ir tai tiesiogiai nurodyta minimame straipsnyje, o sutinkamai su BK 49 str. 3 d. nuostata už baudžiamąjį nusižengimą areštas gali būti skiriamas nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų.

Tokiu būdu, už šią nusikalstamą veiką M. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė neatitinkanti baudžiamojo įstatymo nustatytų ribų, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.) jam skirtina įstatymo numatyto dydžio bausmė. Kadangi šią nusikalstamą veiką M. G. padarė praėjus tik savaitei po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jis nubaustas bauda, apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis- areštas šiuo atveju yra teisinga.

Skundžiamu nuosprendžiu R. G., be to, nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis už nusikalstamas veikas, padarytas 2009 metais, o M. G.- už veikas, padarytas laikotarpyje nuo 2003-01-26 iki 2010-02-17 .

Iki šių veikų padarymo abu apeliantai jau buvo teisti, taip pat ir už analogiškas veikas, jas padarė turėdami neišnykusius teistumus, todėl apylinkės teismas už šias veikas pagrįstai parinko griežčiausias sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka. Teismas, skirdamas apeliantams bausmes už šias nusikalstamas veikas atsižvelgė į visumą BK 54 str. 2 d. numatytų, padarytas veikas bei apeliantų asmenybes apibūdinančių, aplinkybių. Į skunduose nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jog abu apeliantai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, teismas taip pat atsižvelgė, tai nurodė nuosprendyje, todėl atsižvelgti į šią aplinkybę dar kartą nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu kolegija konstatuoja, kad už kiekvieną iš šioje dalyje minimų nusikaltimų apylinkės teismas apeliantams pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmės aiškiai per didele laikyti nėra jokio pagrindo- bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 178 str., 182 str., 214 str., 215 str. 187 str. yra ženkliai mažesnės nei įstatymo sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai, o paskirtos bausmės pagal BK 135 str. ir 284 str. neviršija sankcijose numatytų vidurkių.

Skirdamas subendrintas bausmes, teismas tinkamai pritaikė BK 63 str. nuostatas- bausmes esant idealiai nusikaltimų sutapčiai bendrino apėmimo būdu, o bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, nesant BK 63 str. 5 d. numatytų pagrindų šių bausmių apimti, bendrino taikydamas apeliantams palankiausią galimą bausmių bendrinimo būdą - dalinį sudėjimą.

Sutinkamai su BK 63 str. 4 d. nuostata, iš dalies sudedant bausmes, prie paskirtos griežčiausios bausmės yra pridedama dalis švelnesnių bausmių.

Skundžiamu nuosprendžiu R. G. griežčiausia paskirta bausmė, kuri kolegijos nuomone yra teisinga, yra laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, o galutinė subendrinta bausmė jam paskirta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Reiškia, apylinkės teismas prie griežčiausios bausmės pridėjo tik tris mėnesius laisvės atėmimo iš už visas kitas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, nors R. G. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistas dar už keturių nusikaltimų padarymą, tame tarpe laisvės atėmimo bausmėmis už tris iš jų.

M. G. skundžiamu nuosprendžiu griežčiausia bausmė pagrįstai paskirta penkeri metai laisvės atėmimo, o jam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra tik devyniais mėnesiais griežtesnė. Skundžiamu nuosprendžiu M. G. pagrįstai yra pripažintas kaltu ir nuteistas iš viso už dvylika nusikalstamų veikų, laisvės atėmimo bausmės jam pagrįstai paskirtos už 5 nusikaltimus. Taigi, net ir pripažinus, kad už dalį nusikalstamų veikų laisvės atėmimo bausmės M. G. buvo paskirtos nepagrįstai ir dėl to jos šiuo nuosprendžiu keičiamos švelnesnėmis, taip pat viename epizode, už kurį jam buvo paskirta arešto bausmė, jis išteisinamas, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės už kiekvieną kitą nusikaltimą, už kurį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, realiai lieka pridėta tik mažiau nei po du mėnesius nuo kiekvienos kitos laisvės atėmimo bausmės, nekalbant apie tai, kad dalinio sudėjimo būdu bendrintinos ir bausmės, kurios šiuo nuosprendžiu keičiamos švelnesnėmis nei laisvės atėmimas.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedama bent minimali įstatymo numatyta galima už atitinkamą nusikalstamą veiką skirti bausmės dalis, pvz. laisvės atėmimo bausmės tokia dalis yra trys mėnesiai už kiekvieną paskesnį nusikaltimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į paskirtų subendrintų bausmių dydį, į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės esant realiai nusikaltimų sutapčiai gali būti bendrinamos tik sudėjimo (dalinio ar visiško) būdu, taip pat atsižvelgiant į ankstesnius apeliantų teistumus ir jų akivaizdų polinkį nusikalsti, švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtų subendrintų galutinių bausmių nėra jokio pagrindo.

Taip pat atmetamas ir nuteistojo R. G. prašymas atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

BK 75 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, nes kaltininką charakterizuojantys duomenys daugiausia lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Remiantis šiais reikalavimais darytina išvada, kad sąlygų atidėti bausmės vykdymą R. G. nėra.

Apeliaciniame skunde M. G. nurodo, kad bausmės pradžia jam turi būti skaičiuojama ne nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-01-11, o nuo 2010-02-17, kuomet jis buvo suimtas ir kalinamas iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Taip pat į bausmės atlikimo laiką turi būti įskaitytas laikas, jo išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2003-01-28 iki 2003-04-28, nuo 2003-05-26 iki 2003-08 27, nuo 2008-11-19 iki 2008-11-20.

BPK 307 str. 1 d. 4 p. nustato, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Toks pagrindas numatytas BK 66 str. 1 d. kur nustatyta, kad teismas skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Šioje byloje M. G. sulaikytu ir suimtu buvo nuo 2003-01-28 iki 2003-04-28, nuo 2003-05-26 iki 2003-08 27, nuo 2008-11-19 iki 2008-11-20 bei nuo 2010-02-17 iki 2011-01-11, kuomet buvo skelbiamas nuosprendis. Teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad bausmės pradžia M. G. skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, be to į paskirtos bausmės laiką įskaitė visą laiką, M. G. išbūtą sulaikyme ir suėmime. Tokiu būdu šioje byloje dėl suėmimo ir sulaikymo laiko įskaitymo M. G. į bausmės atlikimo laiką pažeidimų nenustatyta, todėl apelianto prašymas bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-02-17 yra nepagrįstas.

Skundžiamu nuosprendžiu M. G. ir R. G. atskiruose epizoduose nuteisti nurodant, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, kurie šioje byloje nebuvo teisiami, o būtent: M. G. nuteistas už tai, kad 2000-06-16 veikdamas bendrininkų grupėje su T. Š. įvykdė vagystę įsibraunant į AB “(duomenys neskelbtini) ” (duomenys neskelbtini) saugomą teritoriją; M. G. ir R. G. nuteisti už tai, kad 2000-10-19 veikdami bendrininkų grupėje su M. U., T. Č., įvykdė B. S. priklausančio turto vagystę; M. G. nuteistas už tai, kad 2000 gruodžio mėnesį, veikdamas bendrininkų grupėje su M. U. ir V. V. pagrobė AB „(duomenys neskelbtini) “ turtą; M. G. nuteistas už tai, kad 2008-11-17 veikdamas bendrininkų grupėje su M. K., pasikėsino iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio seife pagrobti jame buvusius 800 litų.

Iš byloje esančių nutarimų matyti, kad M. K., M. U., V. V. atžvilgiu byla jiems pasislėpus išskirta į atskirą tyrimą (T.1. b.l. 5; 8; 118-119), o T. Š. ir T. Č. atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nutraukti, vadovaujantis BPK 212 str. 1 d. 5 p. (įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju ) (T.1 b.l. 192-194).

BPK 255 str. numato nagrinėjimo teisme ribas - byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą 3.1.3 punkte pasakyta, kad nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Esant šioms aplinkybėms, iš nuosprendžio šalintina nuoroda į tai, kad apeliantai nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje su M. K., M. U. ir V. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p., 3 d., 4 d., 330 str., -

NUSPRENDŽIA:

Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-01-11 nuosprendžio dalį, kuria pagal LR BK 178 str. 4 d. dėl B. J. turto vagystės M. G. ir R. G. nuteisti šešiasdešimties parų areštu ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: M. G. ir R. G. pagal BK 178 str. 4 d. išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-01-11 nuosprendžio dalį, kuria R. G. pagal BK 22 str. 1 d. ir 189 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: R. G. veiką iš BK 22 str. 1 d., 189 str. 1 d. perkvalifikuoti į 1961 m. BK 16 str. 2 d., 281 str. 1 d. ir, vadovaujantis 1961 m. BK 49 str. 1 d. 2 p., 2 d. ir šioje dalyje bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

AB „(duomenys neskelbtini) “ civilinį ieškinį R. G. palikti nenagrinėtą.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-01-11 nuosprendį pakeisti ir skirti bausmes M. G.:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – dėl AB „(duomenys neskelbtini) “ turto vagystės , skirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams;

- pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį – dėl VĮ „(duomenys neskelbtini) “ (UAB „(duomenys neskelbtini) “) turto vagystės skirti areštą dvidešimčiai dienų;

- pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį – dėl B. S. turto vagystės skirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams;

- pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį – dėl AB „(duomenys neskelbtini) “ turto vagystės skirti areštą trisdešimčiai parų;

- pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį - dėl R. M. ir R. L. turto vagystės skirti areštą keturiasdešimt penkioms paroms;

- pagal LR BK 178 str. 4 d.- dėl S. M. turto vagystės paskirtą arešto bausmę sumažinti iki keturiasdešimt penkių parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., šias bausmes, taip pat 2011-01-11 nuosprendžiu paskirtas pagal BK 178 str. 2 d. už V. Š. ir R. Š. turto vagystę, pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. už pasikėsinimą įvykdyti UAB“(duomenys neskelbtini) “ turto vagystę, pagal BK 284 str. 1 d., bei BK 63 str. 5 d. 1p. pagrindu paskirtą subendrintą pagal BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d. ir LR BK 182 str. 1 d. bausmes iš dalies pridėti prie 2011-01-11 nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. paskirtos bausmės ir M. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams devyniems mėnesiams.

R. G., pripažintam kaltu pagal BK 178 str.1 d. dėl B. S. turto vagystės skirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 4 d., 65 str. šią bausmę, taip pat bausmes, 2011-01-11 nuosprendžiu paskirtas pagal BK 178 str. 2 d. už UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto vagystę, bei pagal BK 284 str. 1 d. iš dalies pridėti prie nuosprendžiu BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu paskirtos subendrintos pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. už dyzelino vagystę bei turto sugadinimą paskirtos bausmės ir paskirti R. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2009-03-16 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 15 MGL (1950 litų) bauda ir R. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams ir 15 MGL (1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt )litų) baudą.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuorodas, kad M. G. ir R. G. B. S. priklausančio turto vagystę padarė bendrininkų grupėje su M. U.; kad M. G. AB „(duomenys neskelbtini) “ turtą pagrobė veikdamas bendrininkų grupėje su M. U. ir V. V.; kad M. G. pasikėsino pagroti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą veikdamas bendrininkų grupėje su M. K..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.