Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui Ž. E., jo atstovui Karoliui Likui, atsakovo atstovei Tamarai Karpenko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. E. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad sniegomobilio naudojimo instrukcijoje nurodytas greitis buvo viršytas, tačiau nenurodyta, kokiu būdu ir kokiais įrodymais remiantis tai buvo konstatuota. Aiškina, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nagrinėjami jo kaltės valinis ir intelektualinis momentai, visiškai nebuvo analizuojama, ar jis objektyviai galėjo suvokti, kad gali užvažiuoti ant po sniegu gulinčio akmens. Greičio viršijimo faktas nebuvo tinkamai nustatytas, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nekonstatuota, jog buvo padaryti neteisėti veiksmai. Nesant neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio nustatymas nėra esminė aplinkybė, kurią reiktų nustatyti. Pabrėžia, jog tarnybinio patikrinimo metu priežastinis ryšys apskritai nebuvo analizuojamas: buvo nustatyti neteisėti veiksmai ir žala, tačiau nebuvo nagrinėjama, ar galimas greičio viršijamas gali būti susijęs užvažiavimu ant akmens. Jo nuomone, greitis visiškai negalėjo įtakoti pasekmių, taigi nėra priežastinio ryšio tarp sniegomobilio greičio ir jo apgadinimo. Mano, kad jo kaltė nebuvo tinkamai įrodyta.

Įsakymu priėmimo momentu Ignalinos rinktinė buvo patyrusi tik 670 Lt tiesioginių nuostolių. Žalos dydžio apskaičiavimas nėra tiesioginiai Ignalinos rinktinės nuostoliai, taigi skundžiamame įsakyme nurodyta suma yra didesnė nei patirti tiesioginiai nuostoliai. Be to, neaišku, iš kokios įstaigos biudžetinių asignavimų buvo įsigytas sniegomobilis. Jeigu Ignalinos rinktinė šią transporto priemonę valdo patikėjimo teise, tai ji negali patirti jokios žalos.

Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad vietovė ir kelias, kuriuo 2007 m. vasario 28 d. su sniegomobiliu turėjo važiuoti vyresnysis pasienietis Ž. E., buvo pažįstama, o kvadrate 19 a 9 buvo praminta trasa važiuoti šia transporto priemone, t. y. buvo sudarytos tinkamos sąlygos patruliuoti nustatytu maršrutu. Po įvykio vietos apžiūros buvo nustatyta, kad pareigūnas nukrypo nuo patruliavimo maršruto, nesilaikant Instrukcijos 1.6. p. reikalavimų, taip pat pareigūnas važiavo viršijant minėtoje instrukcijoje nustatytą greitį.

Atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad tarnybinio patikrinimo metu Ž. E., pateikdamas 2007 m. vasario 28 d. tarnybinį pranešimą „Dėl tarnybos vykdymo“ ir 2007 m. kovo 7 d. savo paaiškinimą, patvirtino, kad važiavo apie 30 km/h greičiu ir per visą tyrimo eigą šio fakto neneigė. Patikrinimo medžiagoje bei išvadoje nustatyta, kad pareigūnas neveikė būtinojo reikalingumo būklėje arba buvo aplinkybės, patvirtinančios būtinumą skubėti ar viršyti greitį tam, kad „imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam <...> teisės pažeidimui“ (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p.), t. y. nedelsiant vykti į įvykio vietą ir ją patikrinti.

Pasak atsakovo, pareigūnai, atliekantys valstybės sienos apsaugos funkcijas (kaip šiuo atveju Sargybų būrio vyresnysis pasienietis Ž. E.), nėra asmenys, atliekantys vidaus administravimo veiklą, todėl tokių statutinių valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės teisinis pagrindas yra ne Valstybės tarnybos įstatymo 32 str. 2 d., o to paties straipsnio 1 d. Be to, kiek šios atsakomybės nereguliuoja Statutas bei Valstybės tarnybos įstatymas, taikytinos Darbo kodekso nuostatos. Būtent dėl žalos atlygintino dydžio nustatymo taikytina Darbo kodekso 254 str. nuostata, jog darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių, išskyrus kodekso 255 str. numatytais atvejais. Dėl žalos išieškojimo, jei valstybės tarnautojas gera valia padarytos žalos neatlygino, taikytina Valstybės tarnybos įstatymo 32 str. 4, 5 ir 6 d. nustatyta tvarka.

Mano, kad Ž. E. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, vairuodamas sniegomobilį neįvertino važiavimo sąlygų, aplaidžiai žiūrėjo į tai, kad vairuoja tarnybinę transporto priemonę. Nesant tarnybinio būtinumo, užkardos vadovybės nurodymo, važiuodamas nežinoma vietove, viršijo leistiną greitį, tokiais savo veiksmais pažeidė Instrukcijos 1.6 ir 4.7 p. reikalavimus. Būtent dėl tokių jo veiksmų ir buvo padaryta žala įstaigai.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad bijojo vadovybės galimo moralinio spaudimo, todėl ir nurodė 30 km/h greitį. Iš tiesų važiavo apie 22 km/h greičiu. Nuo trasos nukrypo per vienos slidės plotį. Nuolat nestebėjo greičio prietaisų skydelyje. Atsisakė nuo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo atstovas akcentavo, kad nėra nei vieno įrodymo, kuriame atsispindėtų žalos dydis. Yra tik remonto sąmata. Atsakovas, net nežinodamas realaus žalos dydžio, atskaičiavo 20 proc. pareiškėjo atlyginimo. Žala galėtų būti laikoma tik išlaidos ekspertizei. Pabrėžė, kad transporto priemonė iki šiol nėra suremontuota. Apsnigtas akmuo buvo už 5 cm nuo vėžių. Jo pareiškėjas negalėjo matyti. Pasak atstovo, neįmanoma tiksliai važiuoti vėžėmis. Šiuo atveju turėjo būti nustatinėjamas priežastinis ryšys. Rinktinė turėjo patikrinti pareiškėjo teiginį, kad jis važiavo 30 km/h greičiu. Atliekant tarnybinį patikrinimą, reikėjo surašyti įvykio vietos apžiūros protokolą ir nubraižyti schemą su masteliu. Dabar neaišku, kiek buvo nukrypta nuo trasos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl to, ar valstybės tarnautojas privalo atlyginti institucijai padarytą materialinę žalą dėl jo veiksmų patruliavimo metu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. vasario 28 d. Sargybų būrio vyresnysis pasienietis Ž. E., vykdydamas tarnybą „Patrulis“, važiuodamas kartu su Sargybų būrio pasieniečiu N. S. atkarpoje tarp Tverečiaus SPP ir Popovkos kaimo kvadrate 19 a 9 sniegomobiliu „ARCTIC CAT BEARCAT“, užvažiavo ant akmens, to pasekoje buvo pažeista transporto priemonės važiuoklė ir kitos dalys. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta Ž. E. netraukti tarnybinėn atsakomybėn; Ignalinos rinktinės vado sprendimu Finansų skyriaus viršininkei iš Ž. E. darbo užmokesčio vykdyti išieškojimą už Ignalinos rinktinei padarytą žalą (b. l. 51-55). Ignalinos rinktinės vadas 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 6-140, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 32 str., Vidaus tarnybos statuto 25 str. 2 d. bei remdamasis Ignalinos rintinės 2007 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo dėl sniegomobilio „ARCTIC CAT BEARCAT“ apgadinimo aplinkybių patruliavimo metu išvada Nr. 19-9, įsakė Finansų skyriui išieškoti iš Tverečiaus užkardos (duomenys neskelbtini) Ž. E. vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydį – 1727,21 Lt, atlyginant Ignalinos rinktinei jo padarytą žalą; taip pat nustatė, kad išieškoma suma negali viršyti 20 proc. pareigūnui priklausančios mokėti per mėnesį darbo užmokesčio sumos.

Valstybės tarnybos įstatymo 32 str. 1 d. nustato, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pagal Vidaus tarnybos statuto 25 str. 2 d., už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn.

Pagrindas atlyginti padarytą materialinę žalą – tik neteisėta kalta valstybės tarnautojo veika. Priešingu atveju institucija neturi teisės reikalauti materialinės žalos atlyginimo.

Ignalinos rinktinės vadas 2006 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 6-87 patvirtino Darbuotojų ir pareigūnų, dirbančių su sniegomobiliais, darbų saugos ir sveikatos instrukciją (b. l. 17-21). Su minėtos instrukcijos reikalavimais Ž. E. 2007 m. vasario 13 d. buvo supažindintas, pasirašė. Instrukcijos 1.6 p. skelbia, kad važinėti su sniegomobiliais leidžiama tik tose vietose, kurios yra apžiūrėtos ir patikrintos, ar nėra kliūčių, galinčių kelti pavojų saugiam patruliavimui, važinėti kitose vietose be grupės vado ar užkardos vadovybės žinios draudžiama. Instrukcijos 4.7 p. numato, kad per nežinomą vietovę (nėra patikrintos ir apžiūrėtos galimos kliūtys) ir tamsiu paros metu važiuoti ne didesniu kaip 20 kilometrų per valandą greičiu.

Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nuo išmintos trasos buvo nukrypta 40 cm, tačiau byloje nėra jokių šį faktą patvirtinančių tikslių įrodymų. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas neneigia, kad buvo šiek tiek nukrypęs nuo trasos (pasak jo, nukrypo „per slidę“, o tai jokiu būdu nebus 40 cm), tačiau vietovė, kuria jis važiavo, iš esmės nepasikeitė, ji buvo pažįstama, t. y. galimos kliūtys buvo patikrintos ir apžiūrėtos. Tai buvo akcentuota ir tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Pareiškėjas savo paaiškinimuose Tverečiaus užkardos pareigūnams (b. l. 29, 32) nurodė, kad važiavo apie 30 km/h greičiu. Gi teismo posėdžio metu Ž. E. jau nurodė, kad važiavo apie 22 km/h greičiu, o 30 km/h greitį jis įvardino dėl to, kad bijojo vadovybės moralinio spaudimo dėl transporto priemonės sugadinimo. Jokiais objektyviais duomenimis sniegomobilio važiavimo greitis nebuvo nustatytas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių fotolentelių (b. l. 46), šios transporto priemonės spidometras nėra detalus: tarp padalos, žyminčios 10 km/h greitį, ir padalos, žyminčios 30 km/h greitį, nėra kitų tarpinių padalų. Tokiu būdu teismas pripažysta, kad sniegomobilio vairuotojui pačiam nustatyti tikslų važiavimo greitį yra sunku ir jo paaiškinimai apie greitį yra gana abejotinos įrodomosios vertės.

Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas elgėsi ypač neatsargiai ir neatsakingai. Atsakovas netyrė, ar Ž. E. pasirinktas važiavimo greitis ir kryptis tiesiogiai įtakojo transporto priemonės apgadinimą, ar realiai pareiškėjas turėjo galimybę išvengti atsitrenkimo į akmenį, koks buvo trasos matomumas, važiavimo sąlygos prieš pat atsitrenkimo momentą ir pan.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad konkreti Ž. E. kaltė sprendžiant materialinės atsakomybės klausimą nagrinėjamu atveju neįrodyta. Tuo remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės vado 2007 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 6-140 „Dėl žalos išieškojimo iš Tverečiaus užkardos (duomenys neskelbtini) Ž. E.“ naikintinas, o atsakovas įpareigotinas grąžinti visą išskaičiuotą iš Ž. E. darbo užmokesčio materialinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d. 2, 4 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo Ž. E. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės vado 2007 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 6-140 „Dėl žalos išieškojimo iš Tverečiaus užkardos (duomenys neskelbtini) Ž. E.“ ir įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinę grąžinti visą išskaičiuotą iš Ž. E. darbo užmokesčio materialinės žalos dydį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.