Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ prašymą suinteresuotiems asmenims T. I. ir D. I., antstolių Rimos Adomaitienės ir Doloresos Petronaitienės kontorai dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

4. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.87 straipsnio numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių Rimos Adomaitienės ir Doloresos Petronaitienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0037/18/00621 pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1768-952/2018, dėl 728,83 Eur skolos, 9,20 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už VĮ Registrų centras išrašą, 50,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas išieškojimo iš skolininko T. I. išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai.

7. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. CPK 664 straipsnyje numatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

8. Teismui pateiktame antstolės Rimos Adomaitienės 2024 m. balandžio 8 d. patvarkyme dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolė nustatė, jog skolininkas pajamų negauna arba jų neužtenka skolai padengti, registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl skolos iš jo asmeninio turto išieškoti nėra galimybės. Antstolė Rima Adomaitienė 2024 m. kovo 7 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui T. I. ir jo sutuoktinei D. I. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/7 dalį pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąją patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 8 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojai kreiptis prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

9. Teismas, išreikalavęs iš antstolės vykdomąją bylą bei patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenis, nustatė, kad skolininkas T. I. dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna pastovias pajamas, į kurias antstolė gali nukreipti skolos išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Be to VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininko sutuoktinė D. I. taip pat dirba ir gauna pajamas, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų mėginusi vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančios jo sutuoktinės gaunamų pajamų dalies.

10. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Esant duomenims, kad skolininkas dirba ir gauna pajamas, neturint žinių, kad skolininko asmeninio turto nepakanka kreditorės reikalavimams patenkinti, taip pat byloje nesant duomenų, jog antstolė būtų siekusi nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią jo sutuoktinės gaunamų pajamų dalį, teismas sprendžia, kad išieškojimas pagal skolininko T. I. prievoles išieškotojai UAB „Julianus Inkaso“ negali būti nukreipiamas į jam priklausančią su sutuoktine nekilnojamojo turto dalį.

11. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

12. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir nustačius, kad skolininkas T. I. dirba ir gauna pastovias pajamas, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, neturint duomenų, kad skolininko asmeninio turto nepakanka kreditorės reikalavimams patenkinti, taip pat nustačius, kad ir skolininko sutuoktinė dirba ir gauna pajamas, spręstina, jog nustatyti skolininkui T. I. priklausančią nurodyto nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalį teisinio pagrindo nėra, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ prašymą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.