Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-01-30 · Administracinė byla Nr. I-15-283/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
I-15-283/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01995-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
R. B., E. Č.
Atsakovas
Panevėžio miesto apylinkės teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-15-283/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01995-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.; 38.; 74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. B. ir E. Č. skundą dėl neišmokėto atlyginimo už darbą švenčių ir poilsio dienomis bei palūkanų priteisimo atsakovams Panevėžio miesto apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai ir atsakovas Panevėžio miesto apylinkės teismas pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 99, 100, 102). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjai R. B. ir E. Č. 2013-06-10 skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydami iš atsakovų priteisti: 1) R. B. dvigubo dydžio atlyginimą už 56 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2012 m. – 2013 m., budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką; 2) E. Č. dvigubo dydžio atlyginimą už 28 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2012 m. – 2013 m., budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką; 2) priteisti iš atsakovų kiekvienam iš pareiškėjų 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 1-5). Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie yra Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjai ir 2012 – 2013 m. laikotarpiu pagal šio teismo pirmininkės ar pavaduotojo patvirtinus grafikus budėjo švenčių bei poilsio dienomis. Tačiau atsakovas už atliktą darbą pareiškėjams priklausančio atlyginimo nesumokėjo. Teigė, kad, pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo ( toliau – Teisėjų atlyginimų įstatymas) 6 straipsnį, bendrosios kompetencijos teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka, neviršijant atitinkamų metų teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui (Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), o priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba (Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Nurodo, jog, pagal Teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo 3 punktą, švenčių bei poilsio dienomis BPK, CPK bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką, pagal 4 punktą teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis gali, laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (išskyrus atvejus, kai nagrinėjama byla, arba būtina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus). Šio nutarimo 5–6 punktuose išdėstyta ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarka. Pažymi, jog vienkartinė priemoka teisėjams mokama, neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui; jeigu šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais teisėjo dirbtam laikui. Vienkartinė priemoka teisėjui mokama už kalendorius darbo metus tame teisme, kuriame jis dirba; jeigu teisėjas teisme dirbo nepilnus darbo metus, vienkartinės priemokos dydis mažinamas proporcingai dirbtam laikui. Pareiškėjai nurodo, jog vienkartinės priemokos dydį teisėjams nustato ir skiria teismo pirmininkas įsakyme, atsižvelgdamas: į teisėjo tame teisme dirbtą laiką per kalendorinius metus; teisėjų papildomo viršvalandinio, poilsio ir švenčių dienomis darbo bei budėjimų apskaitos žiniaraščio duomenis; teisėjo per dirbtą laiką išnagrinėtą bylų skaičių ir bendrą darbo krūvį; teismui skirtų darbo užmokesčio asignavimų dydį. Pareiškėjai akcentavo, kad Nutarimas Nr. 13P-71-(7.1.2) ir buvo taikomas ginčo laikotarpiu. Taip pat pareiškėjai nurodė, jog Teisėjų taryba 2013 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 13P-67-(7.1.2) patvirtino naujos redakcijos Pavyzdinį atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarkos aprašą, kuriuo nustatyta iš esmės analogiška Pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašu nustatytajai tvarka, tačiau numatant ir galimybę už tokį darbą kompensuoti poilsio diena kitu ar kasmetinių atostogų laiku. Pareiškėjai, grįsdami savo reikalavimus, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011, 2012 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-62-314/2012, 2013 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-520-698/2013). Pareiškėjai teigė, jog, atsižvelgus į ginčo esmę bei formuluojamus reikalavimus, į tai, jog specialiame įstatyme apmokėjimas teisėjams už viršvalandinį darbą poilsio ir švenčių dienomis nereglamentuotas, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, t. y. reguliuojančios iš esmės panašius teisinius santykius. Pareiškėja nurodė, jog, pagal DK 194 straipsnį, už darbą poilsio ir švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, o už darbą švenčių dienomis - visais atvejais, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Pagal įvardintą teisės normą, darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Pareiškėjų nuomone, šių normų taikymas yra artimiausias pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes ir jos taikytinos šiam ginčui. Prašymą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygoje įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių tokių palūkanų priteisimą, taikymu, vadovaujantis teisės taikymo analogija. Pabrėžė, jog pagal analogiją taikytinas ir CK 1.1 straipsnis, nustatantis, jog CK normos taikomos darbo santykiams tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Teisėjų atlyginimų įstatymas nenustato laiku ir nepagrįstai neišmokėtų išmokų kompensavimo formos. Todėl asmens teises gauti su darbo santykiais susijusias išmokas gina delspinigių, o jų nebegalint reikalauti - vidutinio darbo užmokesčio priteisimo mechanizmais. Pareiškėjų nuomone, byloje nagrinėjamas ginčas dėl palūkanų priteisimo artimiausias situacijai, kurią reglamentuoja CK 6.37 ir 6.210 straipsniai.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio apylinkės teismas atsiliepimu prašė dėl reikalavimo priteisti atlyginimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis 2012-2013 metais spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas akcentavo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi teisėjai į užimamas pareigas yra skiriami Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Dėl šios priežasties teismas neturi galimybės tartis su teisėjais nei dėl darbo vietos, nei dėl darbo funkcijų, nei dėl apmokėjimo, nepaisant jų darbo rodiklių, kadangi šiuos klausimus reglamentuoja norminiai teisės aktai. Mano, kad valstybė, skirdama teisėją į užimamas pareigas, atlieka darbdavio vaidmenį ir yra atsakinga už tinkamą jo darbo apmokėjimą bei už darbo apmokėjimą reglamentuojančių įstatymų priėmimą. Taip pat teigė, kad Panevėžio apylinkės teismas yra biudžetinė institucija, išlaikoma ir finansuojama iš valstybės skiriamų lėšų, už kurių paskirstymą yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atsakovas sutiko, jog, Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisėjų apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis Teisėjų atlyginimų įstatymu nėra sureguliuotas, todėl tikslinga taikyti DK nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimą darbuotojams už viršvalandinį darbą bei už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Atsakovas pažymėjo, kad iki Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimo galiojusio Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka, kuri mokama neviršijant atitinkamų metų teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Nurodytų priemokų dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką nustatė Teisėjų taryba. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis tuo metu galiojančiu įstatymu ir jį detalizuojančiais Teisėjų tarybos nutarimais, neturėjo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjams darbo užmokesčio už darbą poilsio iš švenčių dienomis. Atsakovas prašė atmesti kaip nepagrįstą R. B. ir E. Č. prašymą priteisti 5 procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad pareiga mokėti palūkanas gali būti siejama tik su atsakovo (skolininko) kalte, todėl mano, jog būtina nustatyti, ar darbo užmokestį išmokanti institucija yra kalta dėl vėlavimo apmokėti už darbą švenčių ir poilsio dienomis. Atsakovas teigė, kad pareiškėjams atlyginimas už budėjimus švenčių ir poilsio dienomis nemokėta dėl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo ir dėl to, jog, įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimui, Panevėžio miesto apylinkės teismui papildomas finansavimas nebuvo skirtas (b. l. 64-65).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepimu į pareiškėjų skundą nurodė, kad Lietuvos valstybė nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Tokią poziciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-677/2013. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad teisiniai santykiai dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų mokėjimo pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, t. y. santykiai tarp šių išmokų mokėtojo – teismo ir jų gavėjų – šio teismo teisėjų. Nesant šių teisinių santykių tinkamo reglamentavimo Teismų įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme, šie santykiai prilyginami DK reglamentuojantiems teisiniams santykiams dėl darbo užmokesčio (DK 186 straipsnis). Pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje teismas laikomas tinkamu atsakovu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-638/2005). Nurodė, jog būtent Panevėžio miesto apylinkės teismas yra atsakingas už tinkamą teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimą bei, nors ir Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu apribotą, tokio darbo apmokėjimą. Taip pat pažymėjo, kad tai, jog pagal Teismų įstatymo 126 ir 127 straipsnius, teismai yra asignavimų valdytojai ir atsakingi ne tik už jau patvirtintų savo biudžetų tinkamą įvykdymą, bet ir planuojamų savo biudžetų projektų sudarymą (b. l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjų, pirmosios instancijos teismo teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas švenčių bei poilsio dienomis, darbo apmokėjimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai yra Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjai: R.B. šio teismo teisėja iki 65 metų paskirta Lietuvos Respublikos Prezidento 2004-04-09 dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 104), E. Č. į šį teismą paskirtas Lietuvos Respublikos Prezidento 2010-08-16 dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) ir dirbo iki 2013-11-14 dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-01-04 buvo paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėju (b. l. 105-106).

Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2012-01-25 įsakymu Nr. TV-16 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. balandžio - birželio mėn., grafikų patvirtinimo“ (b. l. 47), 2012-02-15 įsakymu Nr. TV-24 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. vasario mėn. grafiko pakeitimo“ (b. l. 54), 2013-02-25 įsakymu Nr. TV-32 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2013 m. balandžio - birželio mėn., grafiko patvirtinimo“ ( b. l. 43), 2012-03-20 įsakymu Nr. TV-51 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. balandžio mėn., grafiko pakeitimo“ (b. l. 47), 2012-04-19 įsakymu Nr. TV-58 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. balandžio mėn., grafiko pakeitimo“ (b. l. 48), 2012-05-07 įsakymu Nr. TV-64 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. liepos- rugpjūčio mėn., grafikų patvirtinimo“ (b. l. 45), 2012-06-07 įsakymu Nr. TV-81 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn., grafiko patvirtinimo“ (b. l. 57), 2012-09-27 įsakymu Nr. TV-124 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. grafiko pakeitimo“ (b. l. 52), 2012-11-12 įsakymu Nr. TV-149 „Dėl teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis 2013 m. sausio – kovo mėn., grafiko patvirtinimo“ (b. l. 41) buvo patvirtinti teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis, tarp jų – ir pareiškėjų R. B. bei E. Č., budėjimo grafikai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. (b. l. 41-55). Pateiktų 2012-2013 metų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtina, jog pareiškėjai budėjo namuose pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojo patvirtintus grafikus poilsio ir švenčių dienomis (b. l. 7-40).

Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnyje yra nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, BPK, CPK bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat, jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino „Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą“, kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Tuo atveju, jei šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos, vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Šio nutarimo 3 punkte nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis BPK, CPK bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką, o 4 punktu nustatoma, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (išskyrus atvejus, kai nagrinėjama byla, arba yra būtina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus). Teisėjų taryba Pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo 5 ir 6 punktuose nustatė ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarką, pagal kurią, teisėjo pagal nustatytą tvarką dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale. Teisėjui atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir švenčių dienomis bei po teismo darbo valandų, žurnale pažymimas teisėjo atvykimo, išvykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti; informaciją apie darbą po teismo darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo laiką, taip pat apie atliktus veiksmus žurnale įrašo teisėjas. Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>„ konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam BPK, CPK ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Teisėjų taryba 2013 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 13P-67-(7.1.2) patvirtino naują Pavyzdinį atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarkos aprašą. Šiame apraše įtvirtintos nuostatos, kurios iš esmės analogiškai, kaip ir iki tol galiojęs Pavyzdinis vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašas, reglamentavo viršvalandinio darbo, darbo poilsio bei švenčių dienomis tvarką ir apskaitą, vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Naujai patvirtinto aprašo 8-9 punktuose buvo nustatytos taisyklės, nustatančios papildomo poilsio suteikimo teisėjams už darbą švenčių dienomis pagal grafiką arba už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, kai vykdomos teisėjo funkcijos, tvarką.

Teismas konstatuoja, kad byloje nagrinėjamo ginčo metu įstatymais teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarka nebuvo pakeista. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokioje situacijoje, kai taikytinos viena Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata dėl teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo Konstitucinio Teismo nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, o kita nuostata dėl tokio apmokėjimo ribojimo - pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir kai įstatymų leidėjas nėra pašalinęs Konstitucinio Teismo nurodyto šios teisės normos trūkumo, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, būtina tiesiogiai taikyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, o įstatymo lygmeniu – taikyti įstatymų normas, reglamentuojančias panašius teisinius santykius (2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-677/2013). Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad Teismų įstatymas teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo klausimo nereguliuoja, o į Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnyje nurodytą teisėjų atlyginimo sampratą apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis nepatenka, todėl apskaičiuojant teisėjams priklausantį atlyginimą už jų dirbtą darbą poilsio ir švenčių dienomis, taikytinos DK 194 straipsnio nuostatos dėl darbo poilsio arba švenčių dienomis apmokėjimo. Taip pat, atsižvelgus į Teismų įstatyme, Teisėjų atlyginimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad šie teisės aktai teisėjų budėjimo namuose nereglamentuoja. Todėl ginčo teisiniams santykiams sureguliuoti taikytinos DK 155 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų budėjimą namuose. DK 155 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti, kad bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad DK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas budėjimas yra papildomas darbas įmonės interesais, už jį darbo sutartyje nenustatytas apmokėjimas, todėl jis teisiškai reguliuojamas kaip faktiškai dirbtas darbas DK 155 straipsnio nustatyta tvarka (2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2010). Teismo nuomone, aplinkybės, kad pareiškėjai pagal nustatyta tvarka patvirtintus darbo grafikus poilsio ir švenčių dienomis privalo būti namuose bei įpareigojimas būti pasiekiamiems, kad esant reikalui galėtų atlikti ikiteisminio tyrimo funkcijas, atitinka budėjimo namuose sąvoką.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjai R. B. ir E. Č. turi teisę gauti atlyginimą už budėjimus namuose šventinėmis ir poilsio dienomis.

DK 194 straipsnio 2 dalis nustato, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 155 straipsnio 3 dalis numato, kad už budėjimą namuose apmokama kaip už viršvalandinį darbą, o pagal 193 straipsnį už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. DK 155 straipsnio 2 dalis nustato, kad budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Spręsdamas dėl pareiškėjams priklausančių atlyginimų už budėjimus namuose švenčių ir poilsio dienomis dydžių, teismas remiasi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-28 parengtos pažymos Nr. F3-335 „Darbo užmokesčio paskaičiavimas teisėjui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, budėjimus namuose 2013-2013 m.“ bei teismui pateiktos Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų mėnesinio ir vidutinio darbo užmokesčio 2012-2013 m. suvestinės duomenimis (b. l. 66, 95). Pareiškėjai skunde buvo suformulavę prašymą įpareigoti Panevėžio miesto apylinkės teismą pateikti priklausančio išmokėti vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą, reikalingą priteistinoms sumoms apskaičiuoti, bei apskaičiuoti priklausančio išmokėti atlyginimo dydžius. Atsakovo 2013-10-28 pažyma Nr. F3-335 buvo išsiųsta pareiškėjams susipažinti (b. l. 96). Pareiškėjai iki teismo posėdžio jokių atsikirtimų ir argumentų dėl atsakovo pateikto apskaičiavimo ar savarankiškai atliktų apskaičiavimų nepateikė. Teismas sprendžia, kad pareiškėjai atsakovo pateiktų duomenų neginčija. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-28 pažymoje Nr. F3-335 „Darbo užmokesčio paskaičiavimas teisėjui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, budėjimus namuose 2013-2013 m.“ pateiktu apskaičiavimu apie pareiškėjams priklausančių atlyginimų už budėjimus namuose švenčių ir poilsio dienomis dydžius. Panevėžio miesto apylinkės teismo apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojo patvirtintų teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo funkcijas nedarbo dienomis, darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, 2012 m. sausio mėn. - 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu, iki kreipimosi į teismą momento, t.y. 2013-06-10, pareiškėja R. B. budėjo šiomis poilsio ir švenčių dienomis: 2012 metų vasario 18 ir 19 dienomis, 2012 metų balandžio 7 ir 8 dienomis, 2012 metų rugpjūčio 11 ir 12 dienomis, 2012 metų rugsėjo 8 ir 9 dienomis, 2012 metų gruodžio 15 ir 16 dienomis, 2013 metų vasario 2 ir 3 dienomis, 2013 metų gegužės 11 ir 12 dienomis (b. l. 9, 13, 21, 23, 29, 33, 39), o pareiškėjas E. Č. – 2012 metų balandžio 21 ir 22 dienomis, 2012 m. rugsėjo 29 ir 30 dienomis, 2013 m. sausio 1 dieną, 2013 metų balandžio 20 ir 21 dienomis (b. l. 14, 23, 31, 37). Panevėžio mieto apylinkės teismo pateikto 2014-01-13 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėjams R. B. ir E. Č. atlyginimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis 2012 m. sausio – 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu nebuvo išmokėtas, papildomos poilsio ar atostogų dienos nesuteiktos ( b. l. 103).

Tokiu būdu, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėjų skyrimą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus švenčių ir poilsio dienomis, atsakovo pateiktus duomenis apie pareiškėjams apskaičiuotą priklausantį gauti atlyginimą, bei remiantis tuo, kad po Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo Seimas nėra priėmęs atitinkamų pataisų, kurios nustatytų teisėjams teisingą atlyginimą už darbą švenčių ir poilsio dienomis, ir vadovaujantis DK 194 straipsnio 2 dalies, 155 straipsnio 2 dalies, 193 straipsnio ir 186 straipsnio 2 dalies nuostatomis, daroma išvada, kad yra pakankamas pagrindas pašalinti pareiškėjų teisės gauti teisingą atlyginimą pažeidimą ir priteisti R. B. 3 158,78 Lt, o E. Č. – 1 447,16 Lt negauto atlyginimo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl subjekto, atsakingo už pareiškėjų budėjimo namuose poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimą, pritaria argumentams dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo tinkamumo ir vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika administracinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų mokėjimo dvišaliai teisiniai santykiai susiklosto tarp šių išmokų mokėtojo – teismo ir gavėjų – šio teismo teisėjų, konkrečiu atveju – tarp Panevėžio miesto apylinkės teismo ir pareiškėjų. Kadangi Teismų įstatymas ir Teisėjų atlyginimų įstatymas šių teisinių santykių tinkamai nereglamentuoja, jie yra prilyginami DK reglamentuojamiems teisiniams santykiams dėl darbo užmokesčio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teismo, kaip atsakovo, procesinę padėtį lemia ir Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata dėl teismo pareigos tinkamai apskaičiuoti teisėjų viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis bei, nors Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu ir apriboto, tokio darbo apmokėjimo. Todėl šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teismai, kaip asignavimų valdytojai, yra atsakingi ne tik už jau patvirtintų savo biudžetų tinkamą įvykdymą, bet ir planuojamų savo biudžetų projektų sudarymą (Teismų įstatymo 126, 127 straipsniai), todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjams priteistinos darbo užmokesčio sumos šioje byloje turi būti ne iš atsakovės Lietuvos valstybės, o iš Panevėžio miesto apylinkės teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-638/2005; 2013 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-698/2013; 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-143-677/2013). Dėl šių aplinkybių pareiškėjų reikalavimas priteisti priklausančias gauti atlyginimų už budėjimą švenčių ir poilsio dienomis sumas iš Lietuvos valstybės yra nepagrįstas.

Taip pat pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Įvardintas pareiškėjų reikalavimas atmetamas. Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs teisėjų darbo teisinių santykių, kurių reglamentavimui taikomos DK nuostatos, srityje, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos palūkanos taikomos civilinių teisinių santykių srityje. Taigi pareiškėjų prašymas dėl palūkanų priteisimo nuo piniginių sumų, kurių mokėjimas kyla iš teisėjo darbo santykių, nėra pagrįstas teisės normomis, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai R. B. iš atsakovo Panevėžio miesto apylinkės teismo 3158,78 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus ir 78 ct) už budėjimą švenčių ir poilsio dienomis 2012 m. sausio mėn. – 2013 m. gegužės mėn. laikotarpiu.

Priteisti pareiškėjui E. Č. iš atsakovo Panevėžio miesto apylinkės teismo 1447,16 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt septynis litus ir 16 ct) už budėjimą švenčių ir poilsio dienomis 2012 m. vasario mėn. – 2013 m. balandžio mėn. laikotarpiu.

Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė