Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-905-190-2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-14
Bylos Nr.
1A-905-190-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lencikas (pirm.), Leonarda Gureviciene, Viktoras Dovidaitis
Nuteistasis
V. K.

Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1A –905/2008

Teisejas Gediminas Viederis Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.5., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. spalio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,

teiseju Leonardos Gurevicienes ir Viktoro Dovidaicio,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Barkauskui,nuteistajam V. K.,gynejui advokatui Vitalijui Vasilionokui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistajo V. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. už susitarima priimti 1 500 litu kyši ir kyšio priemima pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., ir nubaustas atemimu teises dirbti pedagogini darba vieneriems metams ir šešiems menesiams;

V. K. už susitarima priimti 500 litu kyši ir kyšio priemima pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., ir nubaustas atemimu teises dirbti pedagogini darba vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. V. K. paskirtos bausmes subendrintos ir paskirta galutine subendrinta bausme atemimas teises dirbti pedagogini darba dvejiems metams.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

V. K. nuteistas už tai, kad budamas valstybes tarnautojui prilygintas asmuo (duomenys neskelbtini) katedros lektoriumi, turedamas pareiga teisingai vertinti (duomenys neskelbtini) studentu žinias, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 arba 14 dienos iki vasario 24 dienos susirašinejimo elektroniniu paštu, trumposiomis žinutemis bei 2009 m. vasario 20 dienos susitikimo metu tiesiogiai susitare priimti 1 500 litu kyši už tai, kad jis, V. K., neivertines (duomenys neskelbtini) fakulteto pirmo kurso (duomenys neskelbtini) grupes studenciu E. B., J. S., J. S., N. S., D. D., D. K., E. U., I. B. žiniu, parašytu joms teigiamus matematikos egzamino ivertinimo balus, tiesiogiai nurode visa suma pinigu – 1 500 litu sudeti i vienos studenciu sasiuvini ir šiuos pinigus tiesiogiai perduoti jam, V. K., matematikos egzamino perlaikymo 2009 m. kovo 6 diena metu, ko pasekoje jis, V. K., 2009 m. kovo 6 diena apie 20 val. (duomenys neskelbtini) fakulteto 105 auditorijoje, esancioje (duomenys neskelbtini), matematikos egzamino perlaikymo metu savo naudai tiesiogiai prieme iš E. B. 1 500 litu kyši už teigiamu perlaikomo matematikos egzamino ivertinimo balu parašyma E. B., J. S., J. S., N. S., D. D., D. K., E. U., I. B., neivertinus ju žiniu, t. y. už neteiseta veikima vykdant igaliojimus.

Be to, kaltinamasis V. K. budamas valstybes tarnautojui prilygintas asmuo –(duomenys neskelbtini) katedros lektoriumi, turedamas pareiga teisingai vertinti (duomenys neskelbtini) studentu žinias, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 24 dienos iki kovo 6 dienos susirašinejimo elektroniniu paštu, trumposiomis žinutemis bei 2009 m. vasario menesio pabaigoje ivykusio susitikimo metu tiesiogiai susitare priimti 500 litu kyši už tai, kad jis, V. K., neivertines (duomenys neskelbtini) fakulteto pirmo kurso (duomenys neskelbtini) grupes studento J. C. žiniu, parašytu jam teigiama perlaikomo matematikos egzamino ivertinimo bala, tiesiogiai nurode visa pinigu suma – 500 litu, sudeti i sasiuvini ir šiuos pinigus tiesiogiai perduoti jam, V. K., matematikos egzamino perlaikymo 2009 m. kovo 6 diena, metu, ko pasekoje jis, V. K., 2009 m. kovo 6 diena apie 20 val. (duomenys neskelbtini) fakulteto 105 auditorijoje, esancioje(duomenys neskelbtini), matematikos egzamino perlaikymo metu savo naudai tiesiogiai prieme iš J. C. 500 litu kyši už teigiamo perlaikomo matematikos egzamino ivertinimo parašyma J. C., neivertinus jo žiniu, t. y. už neteiseta veikima vykdant igaliojimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. birželio 25 d. nuosprendi panaikinti, pripažinti ji padarius viena testine veika ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima su užstatu ar be jo. Jei teismas nusprestu jo neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybes, apeliantas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. birželio 25 d nuosprendi pakeisti ir sušvelninti paskirtaja bausme, neatimant teises dirbti pedagoginio darbo.

V. K. teigia, kad nuoširdžiai gailisi padares ši nusikaltima, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme visiškai pripažino savo kalte, dave nuoširdžius ir teisingus parodymus, pateike savo elektroninius laiškus, rašytus visiems studentams, taip pat sms žinutes. Nuo pat pirmos apklausos nevenge atsakomybes, suprato savo poelgio žala. Anot apelianto, apylinkes teismas nepagristai jo nusikalstama veika ivertino kaip du atskirus nusikaltimus, Paaiškina, kad bendraudamas su studentais ir ne vien tik jo iniciatyva, pripažista, kad vieningai sieke visiems jo prašiusiems studentams padeti išlaikyti 2009-03-06 vykusi matematikos egzamina ir tai dare tikedamasis gauti atlygi. Jis savo kaltes negincija ir ja pripažista. Mano, kad jo veiksmai vertintini kaip vienas testinis nusikaltimas pagal LR BK 225 str. 2 d.

Apeliantas pažymi, jog su studentais buvo tartasi, del ko užsimezge pokalbis apie atlygi, ir jis sutiko paimti pinigus už teigiama egzamino ivertinima. Apylinkes teismas, V. K. manymu, nevertino aplinkybes, kad tiek tarp jo ir J. C. bei merginu studenciu pokalbiai vyko ju iniciatyva, jis buvo provokuojamas, jie praše ir dare poveiki jam, noredami išlaikyti egzamina. Taip pat teismas nevertino, kad jis buvo nusprendes visu pirma peržiureti ir ivertinti darbus. Nesutinka su nustatyta aplinkybe, kad byloje ištirtais irodymais nustatyta, kad jis objektyviai egzaminu rezultatu nevertino ir neketino vertinti. Jis ivertinti studentu darbu nespejo, nes buvo sulaikytas. Teigia, jog labai gailisi del to ka, padare, pažada ateityje to niekada nepakartoti. Mano, jog teismas nepakankamai atsižvelge i tiesioginio jo vadovo (duomenys neskelbtini) katedros vedejo prof. habil. dr. R. C. teismui pateikta charakteristika.

V. K. prašo teismo ivertinti visas nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. paskirti jam švelnesne bausme, neatimant teises dirbti pedagoginio darbo. Prašo atsižvelgti i tai, kad po nusikaltimo padarymo pasikeite jo gyvenimas, jis gavau atpilda - yra pašalintas iš universiteto darbuotoju kolektyvo. Jis persikele gyventi pas motina i Alytu, pasikeite jo aplinka, taciau, V. K. teigimu, jis nesugebes prisitaikyti, jeigu netures galimybes mokytojauti. Prašo atkreipti demesi i tai, kad nusikaltima padare vykdydamas egzaminuotojo pareigas, todel prašo teismo jam neuždrausti mokytojauti bendro lavinimo mokyklose. Pažymi, kad šiuo metu studentai jau yra išlaike egzamina, jiems reali žala nepadaryta.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis V. K. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje esancius irodymus, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, teisingai kvalifikavo V. K. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyre jam tinkama bausme.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai jo nusikalstama veika ivertino kaip du atskirus nusikaltimus ir mano, kad jo veiksmai vertintini kaip vienas testinis nusikaltimas pagal LR BK 225 str. 2 d. Taciau toks apelianto argumentas yra paneigiamas byloje surinkta medžiaga. Kolegija pažymi, jog testine nusikalstama veika yra viena nusikalstama veika, kuria sudaro keli tapatus veiksmai, nukreipti i vieninga objekta, ir kurias apima vieninga kaltininko tycia. Padarytos veikos atskiri veiksmai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudetinemis dalimis, siekiant vieningo rezultato, t. y. nusikalstama veika reiškiasi tapaciais veiksmais, nukreiptais i viena objekta, esant vienai kaltes formai ir siekiant vieno rezultato. Priešingai nei teigia V. K., jo nusikalstamas sumanymas formavosi dviem etapais. Vienu atveju laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 arba 14 d. iki vasario 24 d. susirašinejimo elektroniniu paštu, trumposiomis žinutemis bei 2009 m. vasario 20 d. susitikimo metu buvo sumanyta ir susitarta su E. B., J. S., J. S., N. S., D. D., D. K., E. U., I. B. priimti iš ju 1 500 litu kyši už teigiamu perlaikomo matematikos egzamino ivertinimo balu parašyma. Kitu atveju - laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 24 d. iki kovo 6 d. susirašinejimo elektroniniu paštu, trumposiomis žinutemis bei 2009 m. vasario menesio pabaigoje ivykusio susitikimo metu tiesiogiai buvo susitarta iš J. C. priimti 500 litu kyši už už teigiamo perlaikomo matematikos egzamino ivertinimo balo parašyma. Taigi kiekvienu atveju V. K. formavosi savarankiška tycia, be to skiriasi nusikaltimo dalyko verte, taip pat nusikalstamos veikos baigtumo (tai yra susitarimo priimti kyši) momentas, todel padarytos nusikalstamos veikos negali buti vertinamos kaip viena testine nusikalstama veika. Esant šioms aplinkybems teiseju kolegija konstatuoja, kad apylinkes teismas pagristai pripažino apelianto veiksmuose esant realiajai nusikaltimu sutapti.

Atsižvelgiant i tai, kad V. K. padare dvi savarankiškas nusikalstamas veikas ir jo veiksmuose nustatyta reali nusikaltimu sutaptis, apeliacinio skundo argumentai del Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatu taikymo atmestini. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. asmuo padares baudžiamaji nusižengima, neatsargu arba nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima tik esant šio straipsnio 2 dalyje numatytu butinu salygu, apibudinanciu nusikalstama veika padariusi asmeni bei jo elgesi padarius tokia veika, visumai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurode, jog pagal Aukšciausiojo teismo suformuota teismu praktika, asmuo gali buti laikomas pirma karta padariusiu nusikalstama veika, jei jis, nebudamas anksciau nusikaltes, yra padares tik viena arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nera pakartotines ir sudaro idealiaja, o ne kaip šiuo nagrinejamu atveju – realiaja, nusikaltimu sutapti. Be to, apeliacine instancija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima nera kaltininko teise net ir esant visoms Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nurodytoms salygoms. Šios teises normos taikymas yra teismo teise, o ne pareiga. Todel atsižvelgus i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, kaltes forma bei ju motyvus ir tikslus, pripažintina netikslinga šiuo atveju tenkinti prašyma del atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima.

Apeliaciniame skunde V. K. prašo sušvelninti paskirtaja bausme, kuria jam atimant teise dirbti pedagogini darba ir leisti mokytojauti bendro lavinimo mokyklose. Apeliacines instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 45 st. 1 d. teismas skiria teises dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla atemima šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, kai kaltininkas nusikalstama veika padaro darbines ar profesines veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, padaro išvada, kad nuteistajam negalima palikti teises dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla. Teismas pagristai V. K. paskyre bausme - atemima teises dirbti pedagogini darba, nes jis netinkamai dirbdamas savo profesineje srityje padare nusikalstamas veikas. Atemimas teises dirbti darba tik siauroje atitinkamos srities specializacijoje nebutu laikomas asmens nubaudimu, nes jis ir toliau galetu dirbti savo profesineje srityje bei daryti naujas nusikalstamas veikas vykdydamas savo darbine ar profesine veikla ir tokiu budu Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytu bausmes paskirties tikslu pasiekimas butu apsunkintas.

Kolegija pažymi, jog apylinkes teismas, skirdamas bausme V. K., ivertino Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytu aplinkybiu reikšme, t. y. atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma, kaltinamojo asmenybe, kitas aplinkybes bei nurode bausmes skyrimo motyvus. Apeliacines instancijos teismas atkreipia V. K. demesi, jog apylinkes teismas atsižvelge ir skirdamas bausme ivertino apeliacianiame skunde nurodytas aplinkybes, tokias kaip prisipažinima padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdu gailejimasi, kas buvo pripažinta jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, i tai, kad V. K. yra charakterizuojamas teigiamai, i tai, kad V. K. kritiškai vertina savo poelgius.

Išnagrinejes bylos medžiaga, atsižvelgdamas i tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, i Lietuvos Respublikos BK 45 str. 2 d. nurodytos teises dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla atemimo bausmes minimalia bei maksimalia ribas (nuo vieneriu iki penkeriu metu) ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2009 m. birželio 25 d. nuosprendžiu V. K. paskyre teisinga bausme - atemima teises dirbti pedagogini darba dvejiems metams, kuri yra mažesne už šios bausmes vidurki, todel ši bausme negali buti laikoma per griežta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

Nuteistojo V. K. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LencikasTeisejai Leonarda GurevicieneViktoras Dovidaitis