- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- 2S-2485-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04989-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- K. R.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui K. R. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui K. R. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pakeitė ieškinio dalyką bei pareiškė prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios jos finansinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi atmetė ieškovės D. R. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nustatė ieškovei 14 dienų terminą sumokėti 2 160 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad ieškovės gaunamos mėnesio pajamos iš darbinių santykių vidutiniškai sudaro 642 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė kartu su atsakovu turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio pakankamai vertingo nekilnojamojo turto (butą, dalį žemės sklypo) ir ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą. Teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis nėra prasta ir ji gali sumokėti žyminį mokestį už pateiktą ieškinį. Teismas, spręsdamas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turi sveikatos problemų, dėl kurių jai nuolat reikia pirkti medikamentus į bylą nepateikė, gauna pastovias pajamas. Prašyme ji nurodžiusi, kad, priteistus jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą natūrą, jį parduos ir galės atsakovui išmokėti kompensaciją, taigi galėtų sumokėti ir likusią žyminio mokesčio dalį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino esant pagrindą atmesti prašymą atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas neteisingai įvertino Ieškovės gaunamų pajamų dydį. Su patikslintu ieškiniu pateikta VSDFV pažyma, remiantis kuria laikotarpiu 2020-10-01 - 2021-06-15 Ieškovė iš viso gavo 5410,45 Eur draudžiamųjų pajamų, iš kurių - 1150,84 Eur sudaro socialines draudimo įmokas. Taip pat Ieškovė gavo 187,36 Eur dydžio ligos išmoką. Iš viso, laikotarpiu 2020-10-01 -2021-06-15 gauta 4259,61 Eur pajamų, kas vidutiniškai sudaro 532,45 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių.
5.2. Teismas nevertino prašyme nurodytų argumentų, kad kas mėnesį Ieškovė sumoka po 300 Eur nuomos mokestį ir 80-90 Eur dydžio komunalinius mokesčius už nuomojamą butą, kuriame gyvena ji ir šalių nepilnametis vaikas. Taigi, iš gaunamų pajamų atėmus išlaidas patiriamas bustui išlaikyti, likusių lėšų vos pakanka tik minimaliems maisto poreikiams tenkinti.
5.3. Teismas nevertino ir fakto, kad dėl nesavalaikio Atsakovo išlaikymo teikimo šalių nepilnamečiui vaikui, Ieškovė turi didesne dalimi prisidėti ir prie mažamečio vaiko išlaikymo.
5.4. Teismo vertinimu, Ieškovė su Atsakovu turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio pakankamai vertingo nekilnojamojo turto. Tačiau teismas neįvertino fakto, kad šis turtas įsigytas iš banko suteikto kredito, kurio negąžintas likutis sudaro 92 600 Eur, o asmeninis įnašas įsigyjant būstą buvo sumokėtas didžiąja dalimi Atsakovo asmeninėmis (jo tėvų dovanotomis) lėšomis. Net ir padalijus santuokoje šalių įgytą turtą pagal patikslinto ieškinio reikalavimus, iki turto pardavimo, Ieškovei dar teks pareiga mokėti ir kredito įmokas bankui už nurodytą turtą, o, realizavus turtą ir grąžinus bankui paskolą bei išmokėjus kompensaciją Atsakovui, nėra pagrindo teigti, kad Ieškovės turtinės padėtis bus tokia gera, kad ji teismui priėmus sprendimą galėtų sumokėti žyminį mokestį. Nėra galimybės nustatyti per kiek laiko pavyks realizuoti butą. Tuo tarpu CK 84 straipsnis numato, kad žyminio mokesčio sumokėjimas gali būti atidėtas iki sprendimo priėmimo, kas reikštų, kad Ieškovė, teismui priėmus sprendimą, objektyviai negalėtų sumokėti likusio žyminio mokesčio.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apeliantės ieškovės) prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
9. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Asmens prašymas atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo pagrindė, kad negali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio.
10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.).
11. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškinys pareikštas dėl santuokos nutraukimo ir tuo susijusių klausimų išsprendimo. Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 612 Eur ir prašo ją atleisti nuo likusios 2 160 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
12. Ieškovė savo turtinę padėtį grindžia mažomis darbinėmis pajamomis, kurios teiktais duomenimis siekia vidutiniškai po 532,45 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Ieškovė su atsakovu turi nekilnojamojo turto – butą su dalimi žemės sklypo, kurį pirmosios instancijos teismas vertino kaip reikšmingą aplinkybę ieškovės galimai gerai turtinei padėčiai pagrįsti. Tačiau nurodytas turtas bylos duomenimis yra įgytas banko suteikto kredito pagrindu, išmokėta kredito dalis yra santykinai nedidelė, o negąžintas kredito likutis sudaro 92 600 Eur. Ieškovės tvirtinimu, įnašas įsigyjant būstą buvo sumokėtas didžiąja dalimi (20 000 Eur) atsakovo asmeninėmis (jo tėvų dovanotomis) lėšomis, kas, jos tvirtinimu, reikšminga nustatant dalijamo turto dalis. Šalių dalintinas kilnojamasis turtas nėra vertingas.
13. Įvertinus pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankama likusiai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės turtinė padėtis neleidžia jai sumokėti visą žyminį mokestį, todėl yra pagrindas ją atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnis).
14. Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstina iš esmės – ieškovė atleistina nuo likusios žyminio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimo (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovę D. R. atleisti nuo likusios 2 160 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.