Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Ilonai Ivašauskaitei, atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. A. (M. J. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje yra kilęs dėl Departamento 2014-12-15 sprendimo Nr. (15/5-9)4U-341 ir 2015-04-14 sprendimo Nr. (15/5-9)10K-18369 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2014-10-14 padavė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Lietuvoje ketina užsiimti teisėta veikla (t. II, b. l. 7–12).

Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Departamentas 2014-12-11 sprendimu Nr. (15/4-1)3I-1665(0258), vadovaudamasis ĮUTP 35 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (t. II, b. l. 39–42).

Remdamasis nurodytu sprendimu, Departamentas priėmė 2014-12-15 sprendimą Nr. (15/5-9)4U-341, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017-12-15, įrašė pareiškėjo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui iki 2017-12-15 atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 str. 1 d. (t. II, b. l. 46–47).

Pareiškėjo atstovas kreipėsi į atsakovą su 2015-03-16 prašymu, prašydamas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo (t. IV, b. l. 22–26).

Išnagrinėjęs pateiktą prašymą, Departamentas 2015-04-14 sprendimu Nr. (15/5-9)10K-18369 jį tenkinti atsisakė, nurodė, kad Departamento 2014-12-15 sprendimas Nr. (15/5-9)4U-341 buvo priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, o duomenys, dėl kurių pareiškėjas turėtų būti išbrauktas iš Sąrašo, atsakovui nėra pateikti (t. IV, b. l. 27–30).

Nesutikdamas su tokiais Departamento sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad jie yra nemotyvuoti, neproporcingi ir neadekvatūs, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, todėl turėtų būti panaikinti.

Įvertinus tai, kad Departamento 2015-04-14 sprendimas Nr. (15/5-9)10K-18369 buvo priimtas siekiant panaikinti 2014-12-15 sprendimu pareiškėjui nustatytus įpareigojimus ir pašalinti sukeltas neigiamas pasekmes, pirmiausia vertintinas Departamento 2014-12-15 sprendimo Nr. (15/5-9)4U-341 teisėtumas ir pagrįstumas.

ĮUTP 133 str. 1 d. nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo Centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮUTP 133 str. 4 d.).

Sąrašo sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai tvarką nustato Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintos Taisyklės. Kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nustatyti Departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – Vertinimo tvarka).

Vertinimo tvarkos 4 p. nustatyta, kad priimant sprendimus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką vertinami duomenys, nurodyti Departamentui pateiktuose arba gautuose dokumentuose, taip pat Departamento funkcijoms vykdyti naudojamų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys. Atskirais atvejais, atsižvelgus į Vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie, nei nustatyti, draudimo atvykti laikotarpiai (5 p.).

Pagal Vertinimo tvarkos 11 p., priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 p.), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 p.), tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 p.), užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 p.). Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis (12 p.).

Nei Taisyklėse, nei Vertinimo tvarkoje nėra nustatyti sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką turiniui ir formai keliami reikalavimai, todėl, teismo nuomone, priimdamas tokį sprendimą Departamentas turėtų vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatomis, t. y. toks sprendimas turėtų būti pagrįstas ne tik teisės normomis, bet ir objektyviais duomenimis (faktais), taikomos poveikio priemonės turėtų būti motyvuotos, nurodyta akto apskundimo tvarka, o asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas sukelia tiesiogines teisines pasekmes, turėtų būti pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Pažymėtina, kad, pagal Taisyklių 12 p. nuostatas, sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką kopija užsieniečiui turi būti siunčiama registruotu paštu. Tai, kad Departamento sprendimas turi būti teisiškai ir faktiškai pagrįstas, patvirtina ir anksčiau nurodytos teisės aktų nuostatos, pagal kurias Departamentui suteikiama diskrecijos teisė vertinti turimus duomenis apie užsienietį ir atsižvelgus į Vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, nepriimti sprendimo dėl draudimo atvykti arba nustatyti kitokį draudimo atvykti laikotarpį.

Kiek tai yra susiję su duomenų iš Sąrašo teikimu Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau – C. SIS), Taisyklių 11¹ punkte nustatyta, kad duomenys iš Sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) 24 ir 25 str. nustatytus pagrindus. SIS II reglamento 24 str., reglamentuojančio perspėjimų apie draudimą atvykti ar apsigyventi pateikimo sąlygas, 1 dalis nustato, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. SIS II reglamento 24 str. 2 ir 3 d. nustatyti atvejai (pagrindai), kuriais įvedamas perspėjimas, t. y. perspėjimas įvedamas, kai 1 d. nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje (2 d.); perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą (3 d.). Vadinasi, perspėjimas SIS II reglamento 24 str. 3 d. nustatytu atveju įvedamas ne visais atvejais, o Departamentui priėmus sprendimą, kuriame turėtų būti pagrįstas (motyvuotas) tokios priemonės taikymas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009, 2010-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).

Departamento 2014-12-15 sprendimas priimtas remiantis išimtinai Departamento 2014-12-11 sprendimu Nr. (15/4-1)3I-1665(0258), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokį sprendimą, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ar ginčijamo sprendimo sudėtinė dalis, Departamentas priėmė konstatavęs, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ketinimą vykdyti ūkinę - komercinę veiklą, taip siekdamas įteisinti savo buvimą Lietuvoje. Iš šio sprendimo matyti, kad atsakovui abejonių sukėlė įsteigtos įmonės buveinės adresas, taip pat neišsami informacija apie būsimus pareiškėjo verslo planus. Nurodytas sprendimas buvo priimtas siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai. Vadinasi, tokio paties tikslo buvo siekiama ir priimant ginčijamą sprendimą.

Pažymėtina, kad jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti faktinis ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas, nėra nurodyta. Departamentas nenagrinėjo Vertinimo tvarkos 11 p. nustatytų kriterijų įtakos sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat Departamentas neįverto, ar priimtas sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Ginčijamame sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į C. SIS.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, ir remdamasis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės analogiškose bylose (2015-10-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3258-624/2015 ir 2015-10-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015), teismas konstatuoja, kad Departamento 2014-12-15 sprendimas Nr. (15/5-9)4U-341 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl draudimo M. J. A. atvykti į Lietuvos Respubliką, jo įtraukimo į Sąrašą ir duomenų centrinei Šengeno informacinei sistemai pateikimo.

Panaikinus anksčiau nurodytą sprendimą, Departamento 2015-04-14 sprendimo Nr. (15/5-9)10K-18369 teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinamas, nes tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nėra baigti. Panaikinus sprendimą, kuriuo pareiškėjas buvo įrašytas į Sąrašą, negali būti sprendžiama dėl jo išbraukimo, todėl konstatuotina, kad išnyko ginčo dalykas, o tai yra pagrindas kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas prašo teismą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (44 str. 2 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (45 str. 1 d.).

Nustatyta, kad už skundų teismui padavimą pareiškėjo atstovas advokatas Laurynas Biekša 2015-03-12 (t. I, b. l. 157) ir 2015-04-30 (t. III, b. l. 165) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą sumokėjo po 28 eurus žyminio mokesčio (iš viso 56 eurus). Kitų duomenų apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi ar atstovavimo išlaidas teismas neturi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, jam priteistinas sumokėtas 28 eurų žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. J. A. (M. J. A.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-15 sprendimą Nr. (15/5-9)4U-341.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti klausimą dėl draudimo M. J. A. atvykti į Lietuvos Respubliką, jo įtraukimo į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir duomenų centrinei Šengeno informacinei sistemai pateikimo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui M. J. A. iš Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.