Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Ričardas Juodis Baudžiamoji byla Nr. 1A-769-594/2015

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-03-1-00573-2014-7

2015 m. lapkričio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Olego Šibkovo, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei J. L., nuteistajam D. E., jo gynėjai advokatei Ramunei G. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. E. (toliau – D. E.) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. E. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str., buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant D. E. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d., prie D. E. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2011 m. balandžio 12 d. ir 2011 m. gegužės 16 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais D. E. paskirtos ir 2015 m. balandžio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi perbendrintos bei neatliktos bausmės dalis - 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo, paskiriant D. E. galutinę 6 (šešių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

D. E. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, suimant jį teismo salėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. E. skundžiamu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, 1-ame sektoriuje, esančiame Pravieniškių g. 5, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio, nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, o sau vartoti, įgijo ir Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje pirmame sektoriuje 2-ojo būrio 3-oje gyvenamojoje patalpoje laikė indelyje nuo traškučių – 236 vnt. plastiko paketėliuose - psichotropinę medžiagą – amfetamino miltelius su psichotropinės medžiagos metamfetamino priemaiša, kurių masė – 39,1966 g, gryno amfetamino - 2,5086 g (6,4%) ir 0,0784 g (0.2%), ir maisto papildų dėžutėje psichotropinę medžiagą – amfetamino miltelius su psichotropinės medžiagos metamfetamino priemaiša, kurių masė – 5,1179 g, gryno amfetamino - 0,3275 g (6,4%) ir 0,0102 g (0,2%), iki 2014 m. rugpjūčio 15 d. 14.30 val., kai į gyvenamąją patalpą užėjus pataisos įstaigos pareigūnams maisto papildų dėžutė su psichotropinėmis medžiagomis pareigūnų buvo surasta ir paimta, o indelis nuo traškučių su 236 vnt. plastiko paketėliais su minėtomis psichotropinėmis medžiagomis Algerdo Kubiliaus buvo išmestas pro langą, tačiau pataisos įstaigos pareigūnų surastas ir paimtas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. E. apeliacinis skundas atmetamas.

Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad bausmė yra proporcinga tik tuomet, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, kas baudžiamosios teisės paskirties (BK 41 str.) kontekste reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. E. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį (tyčinis baigtas nusikaltimas), į tai, kad nusikaltimą D. E. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, praeityje būdamas penkis kartus teistas, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Įvertinta ir tai, kad laisvės atėmimo metu jis dvidešimt du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (b. t. 1, b. l. 91 - 93). Be to, apylinkės teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nuteistojo nusikalstamuose veiksmuose jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių neįžvelgdamas. Atsižvelgdamas į nustatytų duomenų visumą, be viso ko, įvertinęs ir įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, pirmosios instancijos teismas skirdamas D. E. griežčiausią BK 259 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšį konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistojo atžvilgiu leis pasiekti BK 41 str. nuostatose įtvirtintus bausmės tikslus.

Vertinant skundžiamo apylinkės teismo pagrįstumą ir teisėtumą D. E. paskirtos bausmės plotmėje, akcentuotina ir tai, jog, įvertinus aplinkybę, kad jis baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi (ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str.1 d. 2 p. prasme), baudžiamoji byla, sutinkamai su BPK 273 str. nuostatomis, buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, D. E. paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, kas neabejotinai palengvino nuteistojo teisinę padėtį. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo asmenybę bei jam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį, neskiriant laisvės atėmimo bausmės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.

Šiame kontekste kaip nepagrįsti atmestini ir D. E. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo motyvų bei prašymo pripažinti jo priklausomybę narkotinėms medžiagoms atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad BK 59 str. 1 d. yra išdėstytas sąrašas aplinkybių, kurios asmeniui skiriant bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, priskiriamos jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Tačiau, šis sąrašas nėra baigtinis, nes pagal BK 59 str. 2 d., teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 d. nenurodytas aplinkybes, kas reiškia, kad teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, tam tikra prasme paliekama diskrecijos teisė nuspręsti, ar tam tikras bylos aplinkybes galima pripažinti kaltinamojo (nuteistojo) atsakomybę lengvinančiomis. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į BK 19 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, kad kai asmuo, nusikalstamą veiką padaro apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jis nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas, o sutinkamai su BK 60 str. 9 p. apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių medžiagų laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šiuo aspektu vertinant tai, kad nuteistojo nusikalstama veika susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, juo labiau įvertinus ir tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas laisvės atėmimo vietoje, kur nuteistojo elgesiui keliami ypač griežti elgesio standartai, kur nuteistajam, siekiančiam atsisakyti šios priklausomybės, sudaromos sąlygos stengtis pakeisti savo elgesį, vertinti jo priklausomybę narkotinėms medžiagoms kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teisinio pagrindo nėra.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl nuteistajam skirtinos bausmės, ją skyrė atsižvelgdamas ir tinkamai įvertindamas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek D. E. asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į šias aplinkybes, ir jam skyrė per griežtą bausmę. Analogiškai pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio, kuris, nuteistojo atžvilgiu pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, yra ženkliai mažesnis nei sankcijos vidurkis, todėl ją vertinti kaip per griežtą, pagrindo nėra.

Nors nuteistasis apeliaciniu skundu teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo pažeistos ir bausmių bendrinimo taisyklės, tačiau ir šie D. E. argumentai nėra pagrįsti.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, D. E. skundžiamu 2015 m. birželio 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, buvo subendrinta su 2011 m. balandžio 12 d. ir 2011 m. gegužės 16 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, nuteistajam paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. balandžio 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., BK 180 str. 1 d. padarymą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., D. E. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. buvo subendrinta su 2011 m. sausio 31 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant D. E. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2011 m. gegužės 16 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. ir 178 str. 1 d., padarymą D. E. buvo paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės 2011-09-20 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo subendrintos ir galutinė bausmė pagal abu nuosprendžius D. E. buvo paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. 2015 m. balandžio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, D. E. nuo Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. jam paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės buvo atleistas, todėl šia nutartimi iš naujo buvo sprendžiamas ir nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo klausimas, ko pasėkoje, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., D. E. 2011 m. gegužės 16 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. paskirtos bausmės buvo subendrintos jas iš dalies sudedant bei prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, D. E. nustatant naują 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., D. E. naujai nustatyta 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su 2011 m. balandžio 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, D. E. nustatant galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į D. E. paskirtos bausmės laiką buvo įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. balandžio 12 d. (įskaitytas 2011 m. balandžio 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu) ir visas nuteistojo atliktos bausmės laikas pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendį.

Šių duomenų kontekste skaičiuojant D. E. iki 2015 m. birželio 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo dienos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2011 m. balandžio 12 d. ir 2011 m. gegužės 16 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais bei pakeistos 2015 m. balandžio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, dalį, įvertinus į bausmę įskaičiuotus laikotarpius, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, D. E. pagal 2011 m. balandžio 12 d. ir 2011 m. gegužės 16 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirta, 2015 m. balandžio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista, likusios neatliktos bausmės dalimi – 20 (dvidešimt) dienų. BK 64 str. 1 d. numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Sutinkamai su BK 64 str. 2 d. tais atvejais, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Paminėtos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas D. E. paskirtas bausmes subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, tiksliai laikantis jų reikalavimų, todėl keisti skundžiamą nuosprendį vien tik nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktais objektyviai nepagrįstais samprotavimais apie jam paskirtų bausmių subendrinimą, teisinio pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, kolegija pasisako ir dėl galimybės taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne, yra teismo teisė, o ne pareiga ir tik tokiu atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šių duomenų kontekste įvertinus aukščiau aptartas tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytą nusikaltimą charakterizuojančias aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, juolab, kad kaip jau buvo minėta, nusikalstama veika įvykdyta nuteistajam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, kas aptariamu atveju iš esmės daro negalimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą. Paminėtos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neapsvarstė ir galimybės taikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau padaręs išvadą dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo (t. y. nesant pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas) aptarė tik bausmės skyrimą. Nors apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu ir nepasisakė dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau jokių pagrindų, leidžiančių nuteistojo atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagoje neįžvelgia ir nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas. Nuosprendžiais, su kuriais buvo bendrinama paskirta bausmė, nuteistajam jau buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl, atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, daroma išvada, kad nuteistajam pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagrindo nebuvo ir nėra.

Apeliaciniu skundu keliamas ir D. E. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo klausimas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė – suėmimas, taikant jį teismo salėje, nuteistojo atžvilgiu paskirta pagrįstai. Sutinkamai su BPK 307 str. 1 d. 6 p., pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be viso ko, nurodomas ir sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės teismo nuosprendis. Kaip matyti iš visumos aukščiau išdėstytų aplinkybių, skiriant nuteistajam bausmę pagal BK 259 str. 1 d., ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės vykdymas jau buvo besibaigiantis, todėl įvertinus šią aplinkybę kaltinamajam buvo būtina paskirti kardomąją priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu D. E. buvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, anksčiau jis buvo ne kartą teistas, todėl, siekiant užtikrinti tinkamą nuosprendžio vykdymą, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, sprendimas nuteistojo atžvilgiu skirti griežčiausią kardomąją priemonę, yra pagrįstas ir teisėtas, keisti kurį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma 2015-09-14 TP-7-(2.10)-3430 dėl 25,13 eurų (b. l. 39, t. 2), 2015-09-30 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3741 dėl 34,74 eurų (b. l. 45, t. 2) ir 2015-10-19 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-4053 (b. l. 51, t. 2) dėl 38,56 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriai esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. E. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo D. E. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.