Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedrės Telksnienės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Siguteis Malinauskienei, nuteistajam Ž. P. ir jo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnyje, ir jam skirta 35 MGL, t. y. 1318,10 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniolikos eurų ir 10 centų) dydžio bauda, nustatatant, kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d., kas atitinka 30 MGL dydžio baudą, ir laikyta, kad neatlikta bausmė yra 5 MGL, t. y. 188,30 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni eurai ir 30 centų) dydžio bauda.

Ž. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nurodyta panaikinti.

Civilinio ieškovo Likviduojamos dėl bankroto KB KU „N.K.U“ ieškinys tenkintas pilnai ir iš kaltinamojo Ž. P. civilinio ieškovo naudai priteista 4.128.016,77 Eur (keturi milijonai vienas šimtas dvidešimt aštuoni tūkstančiai šešiolika eurų ir 77 centai) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.1.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo bei BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles. Šie baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nulėmė tai, kad šiuo atveju teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nepagrįstai apelianto veiksmus įvertino kaip nusikalstamus ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.1.2. Apeliantas, plačiai cituodamas kasacinėje praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 229 straipsnį, ir pažymėdamas, jog traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį turi būti nustatyta ir kaltės forma – neatsargumas (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas), tvirtina, jog teismas, atlikdamas apelianto veiksmų teisinį vertinimą, netinkamai atskleidė subjektyviąją ir objektyviąją veiksmų puses, susijusias su byloje nagrinėjamais įvykiais.

3.3.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas Ž. P. savo teises kitų solidariųjų skolininkų (net neaišku kokių) atžvilgiu ateityje galės apginti civilinio proceso tvarka. Nors, pasak nuteistojo, skundžiamu nuosprendžiu ir buvo nustatyta solidari atsakomybė, tačiau 4.128.016,77 Eur turtinė žala priteista tik iš vieno nuteistojo Ž. P., kas sąlygoja išvadą, kad pagal nuosprendžio rezoliucinę dali apelianto laikyti solidariu skolininku negalima. Be to, nenurodyti asmenys, su kuriais apeliantas neva N.K.U.valdyboje priėmė teismo paminėtus nepagrįstus sprendimus. Todėl teismas nepagristai ir neteisėtai bei visiškai formaliai nurodė, jog ateityje apeliantas savo teises apginti galės civilinio proceso tvarka.

4.2. Byla perduota teismui būtent dėl Ž. P. pareikštų kaltinimų, todėl Unija sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta būtent šio asmens veika, nulėmusi Unijai padarytą žalą. Tai, kad išduodant atitinkamas paskolas ar atliekant kitus veiksmus galimai dalyvavo ir kiti asmenys, nešalina paties Ž. P. civilinės atsakomybės, kadangi jis padarė savarankišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje. BK 229 str. numatyto nusikaltimo padarymas lemia asmeninę kaltinamojo atsakomybę, šis nusikaltimas nebūtinai gali būti padaromas tik bendrininkų grupėje. Todėl nustačius Ž. P. nusikalstamą veiką, pagrįstai numatyta ir pareiga atlyginti šia nusikalstama veika padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.

Nuteistojo Ž. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės

7. Teisėjų kolegijai įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl Ž. P. kaltės. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu, jo veika pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuota teisingai. Byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Skundžiamo nuosprendžio turinys, priešingai nei vertina apeliantas, atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, argumentuota, kodėl buvo atmesti nuteistojo paaiškinimai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių. Nuosprendyje išdėstytos pakankamai aiškios teismo išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių nuteisojo veikoje konstatavimo. Be to, kaip matyti iš skundžiamo Nuosprendžio turinio, teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu ir bylos aplinkybių ištyrimu, priešingai nei apeliaciniame skunde, kuriame akcentuojami išimtinai nuteistojo paaiškinimai, neatsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą. Be to, iš esmės visos apelianto nurodytos aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą Nuosprendį.

8. Apeliacinio skundo argumentai, kad Ž. P. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 229 straipsnį, nes teismas nenustatė šios nusikalstamos veikos sudėties požymių (didelės žalos, priežastinio ryšio, kaltės), nepagrįsti.

2. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 12 punkte aptartos Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo bei kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Ž. P. turėjo administracinius įgaliojimus priimti įvairius sprendimus kredito unijos vardu. Jis buvo atsakingas už kredito unijos veiklą, turėjo įgaliojimus Unijos vardu priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu bei ilgalaikio paskolų suteikimo, materialiai atsakingas už jo žinioje esantį kredito unijos turtą. Kadangi Ž. P., kaip kredito unijos valdybos, priimančios galutinį sprendimą dėl paskolos išdavimo, narys, sprendė klausimus kredito unijos santykiuose su trečiaisiais asmenimis, jo (kaip ir kitų valdybos narių A. V. ir A. Ž., kurių atžvilgiu jau yra priimtas įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, T. 16, b.l. 150-170) sprendimas turėjo įtakos ne tik kredito unijos, bet ir trečiųjų asmenų interesams.

3. Valstybės finansų sistemos stabilumas, kaip viena iš valstybės gyvavimo sąlygų, yra viešasis interesas, kurį privalo užtikrinti valstybė. Finansinis stabilumas valstybėje priklauso ir nuo bankų (tiek valstybinių, tiek privačių) ar kitų kredito įstaigų veiklos efektyvumo, kuris neatsiejamas nuo tokių įstaigų patikimumo, jų autoriteto, pasitikėjimo jais. Asmens, turinčio teisę veikti banko ar kredito įstaigos vardu, veikos, susijusios su veikimu (neveikimu) priešingai banko ar kredito įstaigos interesams, gali pakenkti jų autoritetui, pakirsti pasitikėjimą šia sistema ir tai vertintina kaip viešojo intereso pažeidimas. Komercinio banko padalinio vadovas, kredito unijos administracijos vadovas, kurių padarytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su viešojo intereso pažeidimu, gali būti prilyginti valstybės tarnautojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-895/2015, 2K-319-693/2016).

4. Šioje byloje įvertinus nuteistojo Ž. P., kaip kredito unijos valdybos nario veiksmų reikšmingumą viešiesiems interesams, darytina išvada, kad jis pagrįstai prilygintas valstybės tarnautojams ir yra tinkamas BK 229 straipsnio subjektas.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. P., pažeisdamas jam virš aptartų ir inkriminuotų Kredito unijų įstatymo, Finansų įstaigų įstatymo, Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų, Unijos vidaus teisės aktais nustatytų pareigų ir reikalavimų, netinkamai atliko šiuose teisės aktuose jam nustatytas pareigas. Pirmosios instancijos teisme baudžiamojoje byloje ištyrus: 2012 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Tikslinio inspektavimo ataskaitą, kuria konstatuota, jog tikrinamuoju laikotarpiu Kredito unijos organų veikla buvo neskaidri ir neatsakinga, sprendimai priimti nesivadovaujant saugios ir patikimos kredito įstaigų veiklos principais; kredito unijos valdymo organų sprendimų kredituoti tam tikrų asmenų grupę pasekoje Kredito unija prisiėmė nepagrįstai didelę riziką, sąlygojusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, dėl ko yra iškilusi grėsmė Unijos veiklos tęstinumui (T. 1, b.l. 44-56, 60-63, 65-67 72-73, 91-147); Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento 2014 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadą dėl N.K.U.suteiktos paskolos UAB ,,E.S“ (T. 5, b.l. 9-20); 2020 m. sausio 23 d. dokumentų apžiūros, kurios metu atlikta dokumentų, susijusių su paskolos suteikimu UAB ,,M.R.“ (paskolos bylos) apžiūra, dalyvaujant Lietuvos banko specialistui I. Ž. bei FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajam specialistui J. V., protokolą bei išvadas ( T. 5, b.l. 150, 152-187, 188, 190, 191-200; T.6, b.l. 1-8, 9-15,22-24, 28-32, 69-70, 75-76, 78-105, 108-124, 131-135, 142, 148-149); 2020 m. vasario 17 d. dokumentų (UAB ,,E.“ paskolos bylos) apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėta UAB „E.“ paskolos byla, o apžiūra atlikta dalyvaujant FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajam specialistui J. V., protokolą bei išvadas (T. 19, b. l. 6 – 20, 21, 22, 50 – 52, 59 – 60, 62, 63 – 64, 65, 72, 73, 76 – 86, 87, 88, 90 – 98, 99 – 102, 108 – 115, 116, 117 – 134, 148 – 150, 156, 170, 160,161, 169, 175 – 176, 180; T. 20, b. l. 1 – 47, 145 – 155), Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pateiktą 2014 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadą ,,Dėl N.K.U.suteiktos paskolos UAB ,,M.C“(t. 8, b. l. 101 - 112); Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento 2014 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadą dėl N.K.U.suteiktos paskolos UAB ,,K.“ (t. 21, b. l. 161 - 171), Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kredito rizikos skyriaus pateiktą 2014 m. spalio 8 d. specialisto išvadą dėl N.K.U.suteiktos paskolos UAB ,,G.“ (t. 9, b. l. 92 - 101); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį, priimą civilinėje byla Nr. e3K-3-269-916/2018 (t. 3, b. l. 107 - 122); Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kredito rizikos skyriaus pateiktą 2014 m. spalio 6 d. specialisto išvadą dėl N.K.U.suteiktos paskolos UAB ,,V.“ (t. 10, b. l. 103 - 113), teisme apklausto specialisto I. Ž. parodymus, kuriais jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu pateiktas specialisto išvadas dėl suteiktų paskolų UAB „K.“, UAB „V.“, UAB „G.“, UAB „E.S.“, UAB „M.C. “, UAB „M.R.“ ir kitus rašytinius įrodymus neginčijamai nustatytos ekonomiškai nepagrįstos, rizikingos paskolų suteikimo, nesant pakankamos vertės šių paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių, juridiniams asmenims UAB „E.S.“, UAB „M.R.“, E.“, UAB „K.“, UAB „M.C“, UAB „G.“, UAB „V.“ aplinkybės.

17.1. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų N.K.U suteikė įmonei UAB „E.S.“ 3700000 Lt (1071594 Eur) paskolą skirtą nekilnojamojo turto pirkimui. Suteikiant šią paskolą, nebuvo atsižvelgta į UAB „E.S.“ realią finansinę būklę ir veiklą bei formaliai vertintas prašymas, nevisapusiškai atliktas vertinimas, kadangi UAB „E.S.“ iš esmės nevykdė jokios ūkinės-finansinės veiklos, neturėjo praktiškai jokio turto bei pajamų. Nors UAB „E.S.“ vadovu buvo G. L. ir atitinkamai N.K.U. buvo pateikti jo pasirašyti dokumentai susiję su įmone, tačiau, kaip matyti iš G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 5, b. l. 166-168), jis iš esmės buvo fiktyvus ir formalus bendrovės direktorius, nors jis (G. L.), kaip UAB „E.S.“ vadovas, pateikė prašymą gauti itin ženklią paskolą, kurios grąžinimas, iš esmės sietinas su sėkminga verslo vystymo veikla, tačiau vien jau paties G. L., be kurio daugiau minėtoje bendrovėje darbuotojų nebuvo, išsilavinimas (nebaigtas profesinis) ir nenurodyta patirtis versle tiek komiteto, tiek valdybos nariams, turėjo sukelti pagrįstų abejonių, kas patvirtina, kad tokios paraiškos buvo vertinamos išimtinai atsainiai. Aplinkybę, kad UAB „E.S.“ pateiktas paskolos prašymas buvo vertinamas formaliai ir netikrinant nuosekliai duomenų, patvirtina ir į bylą pateikta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento 2014 m. lapkričio 4 d. specialisto išvada dėl N.K.U.suteiktos paskolos UAB ,,E.S“. Nors teikiant paskolos prašymą buvo nurodyta, kad ketinamo įkeisti turto bendra vertė yra 5905000 Lt (1710206 Eur), tačiau VĮ „Registrų centras“ savo nekilnojamojo turo vertinimo ataskaitoje konstatavo, kad (2012 m. birželio 4 d.) UAB „E.S.“ turto, t. y. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir pastatų vertė yra 181 000 Lt. Tai, kad turto vertė buvo ženkliai mažesnė, nei buvo nurodyta UAB „E.S.“, matyti ir 2012 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, kurioje minėtas žemės sklypas ir jame buvę objektai buvo parduoti už 152 000 Lt. Aplinkybę, kad N.K.U. pateikti minėto nekilnojamojo turto dokumentai dėl vertės buvo neteisingi, patvirtina Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada Nr. T-32(13)-I dėl UAB „A.T.“ žemės sklypo su pastatais vertinimo ataskaitos ((duomenys neskelbtini)) atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, kurioje konstatuota, kad žemės sklypo su pastatais vertinimo ataskaitos trūkumai, yra itin reikšmingi, nes sietini su esminiais teisės aktuose nustatytais reikalavimais turto arba verslo vertinimo ataskaitai.

17.2. Be to, Ž. P., veikdamas su kitais unijos valdybos nariais, priėmė sprendimą suteikti paskolą UAB „M.R.“. 2012 m. liepos 18 d. buvo suteikta paskola UAB „M.R.“ pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, UAB „M.R.“ buvo pateikusi prašymą N.K.U. dėl 3900000 Lt (129518 Eur) dydžio paskolos, skirtos žemės sklypų įsigijimui. Nors paskola buvo suteikta UAB „M.R.“, tačiau vertinant šį prašymą nebuvo išsamiai patikrinti finansiniai ir kiti būtini duomenys, susiję su UAB „M.R.“, kadangi nebuvo įvertinti bendrovės finansinės ir investicinės veiklos pajamų struktūros ir pajamų tvarumas bei pajėgumas atlyginti prisiimtus finansinius įsipareigojimus ateityje. Tokias aplinkybes patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto D. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 119-123), kuris teisiamojo posėdžio metu 2021 m. spalio 20 d. atsisakė duoti parodymus ir kurio atžvilgiu atliekamas atskiras tyrimas byloje Nr. 06-1-01003-11, jis buvo formalus UAB „M.R.“ vadovas ir realiai nebuvo susijęs su šia bendrove, nors būtent jis šios bendrovės vardu pasirašė prašymą suteikti paskolas bendrovei. 2020 m. sausio 23 d. apžiūros, kurios metu atlikta dokumentų, susijusių su paskolos suteikimu UAB ,,M.R.“ (paskolos bylos) apžiūra, dalyvaujant Lietuvos banko tarnautojui I. Ž. bei FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajam specialistui J. V., metu pateikta išvada, jog Kredito unija suteikė paskolą neįsitikinusi, kad UAB „M.R.“ finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad bendrovė sugebės įvykdyti įsipareigojimus, todėl nesilaikė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 18 ir 24 punktų, kredito unijos Skolininko būklės vertinimo tvarkos I dalies 1.3 punkto 1.3.1,1.3.2,1.3.3 ir 1.3.7 papunkčių nuostatų, kredito unijos Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių IV dalies 2.5 papunkčio nuostatų (UAB „M.R.“ kaimo turizmo sodybos verslo plane ir duomenyse apie bendrovę nurodomi duomenys apie darbuotojų skaičių taip pat apie įmonės vadovą skiriasi, pinigų srautų prognozės pateiktos ne visam paskolos laikotarpiui, nepateiktos šių prognozių prielaidos, o kredito unija net ir nevertino šių prognozių patikimumo, Paskolos byloje pateiktas 2012 m. liepos 2 d. sudarytas UAB „M.R.“ 2012 m. birželio 30 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, pasirašyti bendrovės direktoriaus D. R., nors paskolai gauti pateiktoje verslo plano santraukoje nurodoma, jog UAB „M.R.“ vadovas – M. L., o pagal Sodros duomenis D. R. niekada nedirbo UAB „M.R.“ (įdarbintas minėtoje darbovietėje tik 2012 m. liepos 2 d.), Kredito unijai pateiktos UAB „M.R.“ finansinės ataskaitos skyrėsi, vertinant bendrovės prognozuojamą mokumą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad didžioji paskolos dalis (3 777 481,89 Lt iš 3 900 000 Lt) numatyta grąžinti paskolos termino gale viena įmoka, paskolos byloje pateikta UAB „R.“ ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų kopijomis, kuriomis nustatyta, jog tų pačių nekilnojamų turto objektų rinkos vertė UAB „R.“ ataskaitoje nurodoma 7258000 Lt, o VĮ Registrų centro duomenimis – 49 700 Lt).

17.3. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog N.K.U.Valdybos nariai priėmė sprendimą ir dėl UAB „E.“ 2012 m. liepos 19 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktos 3800000 Lt (1100556 Eur) dydžio paskolos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo. Išduodant minėtą paskolą, valdyba netinkamai įvertino jiems pateiktus dokumentus, ką patvirtino byloje esanti specialistų išvada, įrašyta į 2020 m. vasario 17 d. dokumentų (UAB ,,E.“ paskolos bylos) apžiūros protokolą. Minėtoje specialisto išvadoje pažymima, kad, susipažinus su UAB „E.“ paskolos byla, nustatyta, jog Prašymas gauti paskolą buvo užpildytas UAB „E.“ atstovės L. Š. (dabar – V.), o remiantis VRIS CDB pateiktais duomenimis, šioje bendrovėje niekada nedirbo nei vienas asmuo, t. y. ir pati L. Š.. Tiek iš teisiamojo posėdžio metu, tiek iš ikiteisminio tyrimo metu duotų L. Š. (t. 20, b. l. 126 – 128) parodymų nustatyta, jog, nors ji ir pasirašė dokumentus dėl paskolos gavimo UAB „E.“ vardu, bet ji nežino, ar buvo gauta ir mokama ši paskola, ji minėtoje įmonėje apskritai nieko nedarė, tik pasirašinėjo dokumentus, kas rodo, kad ji iš esmės buvo formali bendrovės vadovė ir faktiškai nevadovavo UAB „E.“. Minėtoje specialisto išvadoje detaliai aptartos aplinkybės, nulėmusios neteisėto, nepagrįsto ir ekonomiškai nenaudingo sprendimo dėl paskolos suteikimo UAB „E.“ priėmimą. Faktines aplinkybes dėl netinkamo N.K.U.valdybos narių elgesio patvirtina ir 2012 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Rizikos ribojančios priežiūros departamento tikslinio inspektavimo ataskaita Nr. 09-16RN. Joje detaliai, objektyviai ir išsamiai nurodyta, jog paskolos išdavimo vertinimas minėtai bendrovei buvo nepakankamai atsakingas, vertinimas buvo neskaidrus ir nebuvo atsižvelgiama į minimaliuosius rizikos valdymo standartus. Be to, kaip matyti pagal 2020 m. vasario 17 d. apžiūros protokolą, specialistams apžiūrėjus dokumentus, susijusius su paskolos suteikimu UAB „E.“, nustatė, jog N.K.U, UAB „E.“ suteikė paskolą neįsitikinusi, kad UAB „E.“ finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad bendrovė sugebės įvykdyti įsipareigojimus, todėl nesilaikė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 18 ir 24 punktų, kredito unijos Skolininko būklės vertinimo tvarkos I dalies 1.3 punkto 1.3.1, 1.3.2, 1.3.3 ir 1.3.7 papunkčių nuostatų, kredito unijos Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių IV dalies 2.5 papunkčio nuostatų. 2012 m. liepos 18 d. N.K.U.valdybos posėdžio protokolo išraše yra nurodyta, kad visi trys valdybos nariai, t. y. valdybos pirmininkas A. Ž., valdybos nariai Ž. P. ir A. V., vienbalsiai nutarė suteikti 3800000 Lt dydžio paskolą UAB „E.“. Svarbu ir tai, jog VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo, nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. VZ-201 (2014\10) nurodė, kad UAB „E.“ nuosavybės teise priklausančio vertinamo nekilnojamojo turto, t. y. 10,13 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012 m. birželio 26 d. buvo 80 000 Lt; 4,12 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sav., rinkos vertė 2012 m. birželio 26 d. buvo 33 000 Lt. Šie duomenys pagrindžia, kad UAB „E.“ pateikti dokumentai, susiję su šiais žemės sklypais, siekiant gauti 3800000 Lt (1100556 Eur) paskolą, buvo netikslūs, o N.K.U.Valdybos nariai pritarę prašymui, neišsamiai įvertino pateiktus duomenis. Minėtų žemės sklypų vertę taip pat iš esmės patvirtina byloje esančios 2012 m. gegužės 23 d. ir 2012 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis minėti žemės sklypai buvo nusipirkti atitinkamai už 14000 Lt bei 48650 Lt. Esant visumai šių aplinkybių, darytina išvada, kad N.K.U.valdybos nariai netinkamai įvertino UAB „E.“ paskolos prašymą, nes neišsamiai ištyrė pateiktus duomenis, susijusius su šia bendrove bei priėmė nepagrįstą sprendimą suteikti 3800000 Lt (1100556 Eur) paskolą, nes neįvertino aplinkybių, kurios atskleidžia, kad UAB „E.“ negalės realiai atsiskaityti.

17.4. Byloje esančiais duomenimis, dėl N.K.U.valdybos, tame tarpe ir kaltinamojo Ž. P., netinkamai atliktų pareigų buvo suteikta UAB „K.“ 3700000 Lt (1071594 Eur) dydžio paskola, skirta UAB „K.L“ akcijoms nusipirkti. Tokias faktines aplinkybes patvirtina Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kredito rizikos skyriaus pateiktoje 2014 m lapkričio 10 d. specialisto išvada, kuria nustatyta, kad N.K.U.valdybos nariai, priimdami sprendimą suteikti paskolą UAB „K.“ netinkamai atliko savo pareigas. 2012 m. rugpjūčio 17 d. vykusio kredito unijos valdybos posėdžio protokolo išraše nurodyta, kad visi valdybos nariai, t. y. A. Ž., Ž. P. ir A. V., balsavo už paskolos suteikimą UAB „K.“; protokolo išrašą pasirašė A. V.. Nuteistojo Ž. P. kaltę patvirtina ir 2013 m. sausio 22 d. VĮ „Registrų centro“ raštas Nr. (1.1.39.)s-260, kurio duomenimis nurodyta, kad UAB „K.L“ akcijų vertinimo ataskaita nelaikytina patikima ir tinkamai pagrįsta. Ataskaitą parengusi UAB „A.T. “ savo pareigą atliko labai paviršutiniškai, formaliai, nepateikdama ir neaptardama daugybės vertintų įmonių akcijų paketų ar jų dalių sandų. Teigiama, kad ataskaitoje akcijų paketo taip vadinama „rinkos vertė“ yra (sąmoningai ar nesąmoningai) padidinta dešimteriopai. Išvados dėl vertinamo akcijų paketo vertės prasilenkia su rinkos realijomis ir neatspindi objektyviosios, tikrosios vertinamo objekto rinkos vertės. Atitinkamai N.K.U.administratoriaus 2014 m. liepos 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. UAB „K.L“ verslo rinkos vertė, kas sudaro 100 procentų akcijų paketą, galėjo būti apie 168 000 Lt. Tokie duomenys rodo, kad V. P. netinkamai vertino UAB „K.“ prašymą suteikti 3700000 Lt (1071594 Eur) vertės paskolą, skirtą UAB „K.L“ akcijoms įsigyti. Šias faktines aplinkybes taip pat patvirtina ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento 2014 m. lapkričio 10 d. pateikta specialisto išvada dėl N.K.U.suteiktos paskolos UAB ,,K.“, kurioje išanalizuotos paskolos UAB „K.“ suteikimo aplinkybės, paskolos bylos medžiaga ir aplinkybės, leidusios konstatuoti, jog minėtas kredito unijos valdybos sprendimas dėl paskolos suteikimo buvo neteisėtas, nepagrįstas ir ekonomiškai nenaudingas kredito unijos interesams, o kredito unijos valdyba, kurios narys buvo ir Ž. P., neišsamiai ištyrė pateiktus dokumentus, patvirtino minėtą prašymą ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta paskola UAB „K.“.

17.5. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, jog N.K.U.valdybos nariai, tame tarpe ir nuteistasis Ž. P., elgdamiesi nepakankamai atsakingai ir tinkamai neatlikdami savo pareigų, sudarė sąlygas UAB „M.C“ 4100000 Lt (1187442 Eur) dydžio paskolos, skirtos pastatų pirkimui, išdavimui. Nors UAB „M.C“ pateikė prašymą suteikti paskolą, kuria buvo ketinta įsigyti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau bendrovės pateiktose dokumentuose buvo nurodyti klaidingi duomenys, kurių tinkamai neįvertino N.K.U.valdybos nariai, būdami atsakingi už paskolų suteikimą. Šios aplinkybės yra konstatuotos Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pateiktoje 2014 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje ,,Dėl N.K.U.suteiktos paskolos UAB ,,M.C“, kurioje nurodyta, kad N.K.U neužtikrino, kad būtų tinkamai nustatyta įkeičiamo turto vertė bei kokybė, todėl nebuvo užtikrintas teisės aktų ir kredito unijos vidaus tvarkų nuostatų laikymasis. Kredito unijos tvarkose įkeičiamo turto vertės bei kokybės įvertinimo funkcijos priskirtinos tiek darbuotojams, tiek paskolų komitetui, tiek valdybai, tačiau ir šiuo atveju visi Kredito unijos nariai, taip pat ir Ž. P., vienbalsiai sutiko suteikti paskolą minėtai bendrovei, kaip tai yra matyti iš 2012 m. rugpjūčio 8 d. vykusio kredito unijos valdybos posėdžio protokolo išrašo. Vertinant realią turto vertę, VĮ „Registrų centras“ Tauragės filialas nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. 2014-544 nurodė, kad UAB „M.C“ nuosavybės teise priklausančio vertinamo nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,4542 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2012 m. birželio 18 d. buvo 1000 Lt, o tuo pačiu adresu esančios fermos, pažymėtos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 114000 Lt. Be to, iš 2012 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) esantys pastatai – ferma ir pavėsinės buvo parduotos už 150 000 Lt. Iš byloje pateikto 2012 m. rugpjūčio 8 d. UAB „M.C“ finansinės būklės vertinimo, kurį atliko paskolų komiteto narė A. B., matyti, jog jame pažymėta, kad „kadangi įmonė yra pakeitusi veiklos kryptį, pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus įmonę vertinti sunku ir šių rodiklių tinkamai įvertinti negalima. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė yra nurodžiusi paskolos grąžinimo šaltinius, finansinė būklė vertintina patenkinamai“. Taip pat vertinime nurodyta, kad „vadovo vadovaujamo darbo patirtis mažiau nei 1 metai“, o „akcininkai yra visiškai nežinomi asmenys (įmonės)“. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad, nepaisant tokio UAB „M.C“ finansinės veiklos vertinimo, šiai N.K.U.valdybos sprendimu buvo suteikta 4100000 Lt paskola 8 metų terminui, nors iki paskolos suteikimo UAB „M.C“ faktiškai net nevykdė jokios veiklos. Tokios aplinkybės neleidžia abejoti, kad N.K.U.valdybos nariai, tame tarpe ir nuteistasis Ž. P., netinkamai atliko savo pareigas ir nuosekliai bei atidžiai nepatikrino jiems pateiktų duomenų dėl ko UAB „M.C“ buvo suteikta 4100000 Lt (1187442 Eur) paskola.

17.6. Be to, byloje esančiais įrodymais nustatyta ir tai, kad N.K.U.valdybos nariai, tame tarpe ir nuteistasis Ž. P., elgdamiesi nepakankamai atsakingai patvirtino UAB „G.“ pateiktą prašymą dėl 4000000 Lt (1158480 Eur) vertės paskolos, skirtos žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimui. Nors N.K.U.valdybos nariai turėjo išsamiai patikrinti visus pateiktus dokumentus, susijusius su UAB „G.“ prašymu, tačiau jie tai darė formaliai ir pritarė prašymui suteikti paskolą minėtai įmonei. Ši aplinkybė nustatyta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-916/2018, kurioje buvo sprendžiamas ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės N.K.U.ieškinys atsakovams A. B., A. Ž., A. V. ir Ž. P. dėl nuostolių atlyginimo (paskolos sutartis su UAB ,,G.“) ir kurioje konstatuota, jog atsakovai (past. – tame tarpe ir kaltinamasis Ž. P.) veikdami akivaizdžiai aplaidžiai, prieš priimdami verslo sprendimą, neištyrė būtinos informacijos, nors aplinkybės rodė, kad tai padaryti būtina ir nebuvo pagrindo besąlygiškai remtis turto vertinimo ataskaita. Taip pat, jog priimdami sprendimą išduoti paskolą unijos valdyba ir paskolų komitetas nesilaikė nurodytų fiduciarinių pareigų: neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestingi, kad apsaugotų unijos interesus. Nerūpestingumas atliekant pareigas priimant sprendimą suteikti paskolą, patvirtina valdybos ir paskolų komiteto didelį neatsargumą, pernelyg didelę riziką, kad suteikta paskola nebus grąžinta unijai ir taip unija patirs žalos. Priėmus aiškiai nepagrįstą sprendimą suteikti paskolą, buvo išduota paskola, kurią susigrąžinti unija neteko galimybės, todėl neteisėtas sprendimo išduoti paskolą priėmimas lėmė atsiradusią žalą unijai, taip pasireiškė valdybos ir paskolų komiteto neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Valdybos narių netinkamas pareigų atlikimas konstatuotas ir byloje esančia Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kredito rizikos skyriaus 2014 m. spalio 8 d. specialisto išvada dėl N.K.U.suteiktos paskolos UAB ,,G.“. Šioje išvadoje pažymėta ir tai, kad 2012 m. gruodžio 16 d. balanso duomenimis, UAB „G.“ turtas tesudarė 10.000 Lt, o nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai tik 10.071 Lt, t. y. turto bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sumos nesutapo, 2012-m. liepos 16 d pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, UAB „G.“ buvo patyrusi tik veiklos sąnaudas - 59 Lt, todėl buvo patirtas tokio pat dydžio nuostolis, bendrovės vadovė R. K. neturėjo jokios patirties versle, UAB „G.“ iki paskolos suteikimo veiklos nevykdė. Tiek iš teisiamojo posėdžio, tiek iš ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 174-176) duotų liudytojos R. S. (buvusi – K.) parodymų matyti, kad ji realiai UAB „G.“ jokių funkcijų apart dokumentų pasirašymo neatliko, kas rodo, kad ji buvo tik formali šios bendrovės vadovė. Be to, minėtoje specialisto išvadoje nurodoma ir tai, jog, kadangi UAB „G.“ iki paskolos suteikimo veiklos faktiškai nevykdė, o įmonės savininkė ir direktorė R. K. neturėjo patirties versle, priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo iš esmės buvo remiamasi tik UAB „R.“ parengtoje turto vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta žemės sklypo su ferma verte ir pateikta šio turto nuomos sutartimi su ,,L.P.“. Tačiau Remiantis VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VZ-046, UAB „G.“ nuosavybės teise priklausančio vertinamo nekilnojamojo turto, t. y. 0,88 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012 m. liepos 23 d. buvo 34 000 Lt, o tuo pačiu adresu esančios fermos, pažymėtos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 145000 Lt (10 t., b.l. 116), tuo tarpu 2012 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas – 0,88 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esanti fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 200000 Lt, kai tuo tarpu UAB „R.“ nustatyto įkeičiamo turto vertė nurodyta – 7 145 000 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, jog N.K.U.valdybos nariai ir spręsdami klausimą dėl UAB „G.“ suteiktinos paskolos, netinkamai vertino visus pateiktus duomenis, juos vertino akivaizdžiai paviršutiniškai, formaliai, neatliekant didesnės duomenų analizės, ir tokiu būdu priėmė iš esmės nepagrįstą sprendimą suteikti paskolą 2012 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

17.7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta ir tai, jog N.K.U.valdybos nariai, tame tarpe ir kaltinamas Ž. P., nepakankamai išsamiai sprendė klausimą, susijusį su UAB „V.“ paskolos prašymu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo patenkintas UAB „V.“ prašymas dėl 5200000 Lt (1506024 Eur) vertės paskolos, skirtos pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Nors UAB „V.“ pateikti dokumentai buvo pasirašyti neva tuo metu bendrovei vadovavusio D. A., tačiau ikiteisminio tyrimo metu (t. 10, b. l. 184-186) jis paaiškino, kad tik pasirašinėdavo jam pateiktus šios bendrovės dokumentus ir faktiškai bendrovei nevadovavo. Nors D. A. kaip UAB „V.“ vadovas kreipėsi į N.K.U. dėl paskolos, kuri savo esme buvo skirta verslo vykdymui, tačiau jis iki tol jokios patirties versle apskritai neturėjo. Aplinkybes, kad Kredito unija tinkamai nevertino pateikto paskolos prašymo yra detaliai ir išsamiai nurodyta ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kredito rizikos skyrius pateikta 2014 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje dėl N.K.U.suteiktos paskolos UAB ,,V.“ bei 2012 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-16RN, kurios duomenimis nustatyta, kad N.K.U.darbuotojams suteikiant paskolą UAB „V.“ buvo elgiamasi neapdairiai ir toks sprendimas buvo neatsakingas; atsakingi asmenys nevertino nei pateiktų verslo planų pagrįstumo ir įgyvendinimo galimybių, nei pateiktų turto vertinimo ataskaitų kokybės, nei pateiktų nuomos sutarčių ekonominio pagrįstumo. Be to, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2014 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje objektyviai ir detalizuotai nurodyta, jog N.K.U.valdybos nariai, balsuodami už paskolos suteikimą UAB „V.“, netinkamai atliko savo pareigas, nebuvo užtikrintas teisės aktų ir kredito unijos vidaus tvarkų nuostatų laikymasis. Bylos duomenys pagrindžia ir tai, kad reali turo vertė buvo daug mažesnė, nei prašomos suteikti paskolos dydis, kadangi „Registrų centras“ Kauno filialo turto įvertinimo ataskaitos Nr. K-14-316 duomenimis, UAB „V.“ nuosavybės teise priklausančio vertinamo nekilnojamojo turto, pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė 2012 m. liepos 23 d. buvo 146 000 Lt, 2012 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), esantys pastatai buvo parduoti už 120000 Lt, kai tuo tarpu UAB „R.“ nustatyta turto rinkos vertė – 8 040 000 Lt, ir būtent tik šia verte buvo remiamasi priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo. Visos šios faktinės aplinkybės rodo, kad N.K.U.valdybos nariai, būdami atsakingi už UAB „V.“ prašymo suteikti paskolą vertinimą, tinkamai neatliko šių pareigų bei formaliai ir nepakankamai išsamiai ištyrę visus duomenis, nusprendė suteikti 2012 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei 5200000 Lt (1506024 Eur) vertės paskolą.

7. Iš 2020 m. vasario 27 d. dokumentų – valdybos posėdžių protokolų, paimtų kratos metu kredito unijoje ,,N.K.U“, apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti unijos valdybos posėdžių protokolai, susiję su paskolų suteikimu UAB ,,K.“, UAB ,,E.“, UAB ,,M.R.“, UAB ,,V.“, UAB ,,G.“, UAB ,,E.S.“, UAB ,,M.C“. Iš protokole užfiksuotų apžiūros rezultatų bei protokolo priedų matyti, kad visais nurodytais atvejais valdybos sudėtis buvo ta pati: pirmininkas A. Ž., nariai – A. V. ir Ž. P.. Svarstant nurodytų juridinių asmenų paraiškas dėl paskolų suteikimo visi valdybos nariai balsavo ,,už“. Visi protokolai, kuriuose buvo svarstyti nurodyti klausimai, pasirašyti visų trijų valdybos narių parašais (t. 11, b. l. 16-18, protokolo priedai b. l. 19-47).

8. Aplinkybes, kad gauti prašymai suteikti paskolas, nurodytas šios nutarties 17.1.-17.7 punktuose buvo vertinami nepakankamai išsamiai, patvirtina ir 2012 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento „Tikslinio inspektavimo ataskaita Nr. 09-16RN“, kurioje pažymėta, kad 2012 m. birželio-rugsėjo mėnesiais suteikiant paskolas UAB „E.S.“, UAB „V.“, UAB „G.“ ir UAB „M.C“, išryškėjo ypatingai neapdairus ir neatsakingas N.K.U. požiūris į kredito rizikos valdymą. Visos šios paskolos buvo skirtos turto objektų (kaimiškose vietovėse esančių žemės sklypų su statiniais – fermomis, sandėliais, garažais ir pan.) įsigijimui iš UAB „S.“, kuri pati šiuos objektus buvo įsigijusi prieš pat pardavimą minėtoms bendrovėms (kredito unija neturėjo informacijos, už kokią kainą turto objektus buvo įsigijusi UAB „S.“). Šios paskolos buvo suteiktos pagal vienodą schemą, o jų suteikimo vertinimas buvo formalaus pobūdžio, kadangi kredito unijos darbuotojai ir vadovai nevertino nei pateiktų verslo planų pagrįstumo ir įgyvendinimo galimybių, nei pateiktų turto vertinimo ataskaitų kokybės, nei pateiktų nuomos sutarčių ekonominio pagrįstumo. Tai, kad N.K.U.išduodant paskolas, tame tarpe ir kaltinime nurodytiems septyniems juridiniams asmenis, iš esmės nei vienas Paskolų komiteto narys, nei Valdybos narys, neatliko detalaus pateiktų paraiškų ir su paraiškomis pateiktų dokumentų vertinimo, aplinkybes, kad dokumentai, kurie buvo pateikiami siekiant gauti itin dideles paskolas, vertinant jas N.K.U. mastu, buvo vertinami išimtinai formaliai, nesigilinant į jų turinį – paskolų komiteto narės iš esmės tik patikrindavo dokumentus kiekybine prasme, t. y. ar visi dokumentai pateikti, nevertinant jų turtinio, o valdybos nariai iš esmės rėmėsi paskolų komiteto išvadomis bei vertino tik pavienius dokumentus, tokius kaip turto vertinimo ataskaita, nevertinant jų visumos ir konteksto, patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos N. B. (buvusi ,,N.K.U.“ paskolų komiteto narė), A. B. (buvusi N.K.U. paskolų komiteto narė ir šio komiteto pirmininkė) bei trečioji paskolų komiteto narė – A. Ž., taip pat teisme apklausti kaip liudytojai A. V. bei A. Ž., kurių atžvilgiu jau yra priimtas įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo.

9. Aplinkybes, kad gauti prašymai suteikti paskolas buvo vertinami nepakankamai išsamiai, neatliekant jokių veiksmų patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustas specialistas I. Ž.. Tvirtindamas pateiktas specialisto išvadas dėl suteiktų paskolų juridiniams asmenims „K.“, „V.“, „G.“, „E.S.“, „M.C“, „M.R.“ jis paaiškino, kad specialisto išvadose buvo vertinama paskolų suteikimo rizika, ar tos paskolos galėjo būti išduotos, ir jeigu buvo išduotos, ar jos galėjo taip būti vertinamos bei kaip buvo vertinamos. Jo nuomone, paskolos buvo išduotos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, šios paskolos buvo išduotos neatsakingai, neapdairiai. Kredito unija netinkamai atliko nurodytus vertinimus, t. y. netinkamai atliko pačių įmonių būklės vertinimą, jų projektų vertinimą, tiek ir paskolos grąžinimo šaltinių pagrindimą. Atsakydamas į teismo klausimą ar reikėjo vertinti esant specialisto vertinimui, ar paskolų bylose atlikti kažkokius skaičiavimus, vertinimus, ar atvertus bylą jau galima pasakyti, kad kažkas negerai, specialistas parodė, kad kai kur pati Unija buvo neteisingai nusimačiusi, kokius rodiklius skaičiuoja, tačiau tai tik smulkios detalės, nes pati Kredito unija net ir nesirėmė tų įmonių finansinėmis ataskaitomis, konstatuodama, kad įmonė keičia savo veiklos kryptį. Pažymėjo, jog įmonių balansai, finansinė atskaitomybė rodė, kad įmonė nevykdė veiklos, daugiausia buvo pateikti smulkūs verslo planai, kurie neišsamūs, o iš esmės buvo remtasi dviem dokumentais: turto vertinimo ataskaita ir visose bylose po vieną nuomos sutartį,.Visų bendrovių atveju didžioji dalis paskolos sumos buvo numatyta grąžinti termino gale. Visais atvejais turto objektai buvo įsigyti iš tos pačios bendrovės UAB „S.“, Unijai pateiktose turto objektų vertinimo ataskaitose kaip užsakovas nurodyta UAB „S.“. Specialisto I. Ž. teigimu, Unijos atsakingi asmenys negalėjo neįžvelgti rizikos Unijos finansiniam stabilumui, kuomet reikšmingo dydžio paskolos buvo teikiamos pagal panašią schemą, neturint visos vertinimui būtinos informacijos, o kredito unijai pateikti dokumentai turėjo sukelti jos darbuotojų ir vadovų pagrįstų abejonių atliekant įprastas paskolos teikimo ir kredito rizikos vertinimo procedūras. Pažymėjo, jog Kredito unijos pareiga yra įvertinti visus dokumentus, jų patikimumą, kokybę, tiek ir atitikimą realiai situacijai, nes suteikiamos paskolos labai didelės vertės Unijos mastu, jos visos viršija 10 % kapitalo ir yra laikomos stambiomis paskolomis, todėl turėjo būti įvertintas srautų patikimumas. Nepaisant to, kad Unija galbūt ir neturi turto vertinimo kvalifikaciją turinčio asmens, tačiau tai yra Kredito unijos pareiga vertinti visus dokumentus, kuriuos pateikė skolininkai, taip pat ir turto vertinimo ataskaitas, nes Kredito unijai jos yra tik papildomas dokumentas, priimant sprendimą, suteikti paskolą ar ne. Specialisto tvirtinimu, tokių vertinimų nebuvo atlikta, todėl iš to seka, jog Unija neatliko jokių veiksmų, siekiant patikrinti pateiktus dokumentus ir tais dokumentais remiantis, sprendė dėl paskolų suteikimo.

10. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas faktines aplinkybes, įvertinus išduodant paskolas padarytų pažeidimų pobūdį, tikėtina, kad nagrinėjamu atveju, kuomet būtų laikytasi paskolų išdavimui nustatytų reikalavimų, byloje nagrinėjamos paskolos juridiniams asmenims nebūtų buvusios suteiktos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo paskolų išdavimo teisinį reglamentavimą, aptarė paskolų suteikimo kredito unijoje tvarką ir nustatęs, kad galutinį sprendimą dėl paskolos išdavimo priima valdyba (taip pat ir nuteistasis Ž. P.) bei atskleidęs nuteistojo Ž. P. vaidmenį paskolų išdavimo procese, pagrįstai konstatavo, jog išduodant paskolas abejotinos finansinės būklės skolininkams, nuteistasis Ž. P., būdamas Unijos valdybos nariu, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kartu su kitais šios kredito unijos valdybos nariais priimdamas sprendimus dėl paskolų išdavimo UAB „E.S.“, UAB „M.R.“, E.“, UAB „K.“, UAB „M.C“, UAB „G.“, UAB „V.“, nesilaikė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimų, netinkamai įvertino pateiktus dokumentus, nuosekliai neištyrė visų duomenų, susijusių su minėtomis įmonėmis ir tokiu būdu akivaizdžiai formaliai atliko savo kaltinime nurodytas pareigas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamos bylos aplinkybių ir daryti priešingų išvadų. Taigi nuteistojo Ž. P. nusikalstama veika apylinkės teismo teisingai įvertinta kaip tarnybos pareigų netinkamas atlikimas.

11. Tačiau, vien tik tarnybos pareigų netinkamo atlikimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 229 straipsnį. Pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų netinkamą atlikimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui, o nuo 2011 m. liepos 5 dienos – ir Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai) požymis, rodantis didesnį tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumą. Didelė žala, atsiradusi dėl tarnybos pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą (valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens) padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).

12. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad dėl nuteistojo, kartu su kitais N.K.U.valdybos nariais – A. Ž. ir A. V., kurie jau yra nuteisti už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, veikos kilo BK 229 straipsnyje nustatyti padariniai – didelė žala Unijai išdėstė tai pagrindžiančius motyvus. Nustatyta, kad Ž. P., kartu su kitais N.K.U.valdybos nariais netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su paskolų išdavimu, kas ir sąlygojo nepagrįstą paskolų didelėmis sumomis išdavimą, dėl to buvo sumenkintas N.K.U. autoritetas ir prestižas bei sukeltas nepasitikėjimas N.K.U., kaip įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas pinigines lėšas, dėl ko laikytina, kad minėta kredito unija patyrė didelę žalą. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad kredito unijų, kaip ir kitų licencijuojama veikla besiverčiančių kredito įstaigų, veiklai yra keliami griežti reikalavimai, kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima, kad finansų sektoriuje sėkmingai veiklai itin svarbios ir tokios aplinkybės kaip finansų įstaigos patikimumas, autoritetas ir gera reputacija. Todėl nepagrįstas ir neatsakingas elgesys su kredito unijos lėšomis neabejotinai paveikia ne tik kiekvieno kredito unijos nario turtinius interesus, bet kartu turi įtakos kredito unijos sėkmingai veiklai. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl didelės žalos požymio nustatymo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad byloje taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp nuteistojo Ž. P. veikos ir kilusių padarinių – didelės žalos.

13. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad minėtų juridinių asmenų atžvilgiu N.K.U., kurios valdybos narys buvo ir nuteistasis Ž. P., priėmė ekonomiškai nepagrįstų, rizikingų paskolų suteikimo, nesant pakankamos vertės šių paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių ir tokiais veiksmais buvo sąlygotas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimas, pirmosios instncijos teisme neginčijo ir pats nuteistasis Ž. P.. Šios aplinkybės nėra ginčijamos ir apeliaciniame skunde. Tačiau apeliantas tiek viso proceso metu, tiek pateiktu apeliaciniu skundu tvirtina, jog jis nėra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, akcentuodamas, kad jis, būdamas Unijos valdybos nariu, veikė sąžiningai, pagal savo išsilavinimą, kvalifikaciją ir kompetenciją, pasitikėdamas kitais valdybos bei paskolų komiteto nariais ir jų pateiktomis išvadomis dėl kiekvienos iš kaltinime nurodytos paskolos suteikimo. Apeliantas pažymi, jog jis pats neturėjo jokio finansinio išsilavinimo, yra įgijęs turizmo vadybos ir turizmo verslo administravimo magistrą bei sociologijos bakalaurą, jis (Ž. P.) visuomet balsuodavo (pasirašė) paskutinis, todėl jam nekilo ir negalėjo kilti jokių pagrįstų abejonių dėl kompetentingų kolegų galimai aplaidaus ar neteisėto veikimo, o į pateiktus dokumentus nelabai gilinosi, pasitikėjo kitais valdybos nariais, kurių vieno išsilavinimas buvo teisinis, o kito finansinis, ekonominis. Apeliantas teigia, jog šiuo atveju buvo apgautas, esmingai suklaidintas, nevalingai įtrauktas į aplinkybes, kuriose jam viskas pateikta kaip pagrįsta bei teisėta. Priimant į aptariamas pareigas A. Ž. apeliantas buvo aiškiai informuotas, jog funkcijas jis atliks tik visuomeniniais pagrindais ir jokie papildomi reikalavimai, išskyrus nepriekaištingos reputacijos, jam nekeliami. Tačiau šios nuteistojo nurodytos aplinkybės nepaneigia jo kaltės ir vertintinos kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

14. Teisiamojo posėdžio metu 2021 m. gegužės 13 d. apklausta liudytoja A. Ž. (dirbusi „N.K.U.“ klientų aptarnavimo specialiste, buvusi paskolų komiteto narė), nurodė, kad kai vykdė darbo funkcijas „ N.K.U. “, buvo tvarkos ir taisyklės, tvarkos ir taisyklės buvo atspausdintos ir su jomis reikėjo susipažinti, tačiau atskiro žurnalo, kuriame buvo pasirašinėjama dėl susipažinimo su tvarkomis ir taisyklėmis, nebūdavo. Teisiamojo posėdžio metu 2021 m. gruodžio 20 d. apklausta specialistė R. V., patvirtindama į bylą pateiktus Lietuvos Banko Teisės ir Licencijavimo departamento rašytinius paaiškinimus dėl nuteistojo Ž. P. kompetencijos nurodė, kad tik Lietuvos Bankas atlikdavo kandidatų vertinimą ar asmuo atitinka reikalavimus tapti kredito unijos valdybos nariu. Pakakdavo, kad toks asmuo pateiktų aukštąjį išsilavinimą patvirtinantį diplomą. Ž. P. atveju jokių abejonių nekilo, jis buvo vertinamas pagal pateiktą informaciją, buvo tikrinamas atitikimas teisės aktams. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t.y. 2012 metais galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo redakcijos 30 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Leidimo tapti kredito unijos vadovu išdavimo taisyklių (redakcija galiojo iki 2012 m. lapkričio 1 d.), patvirtintų 2008 m. gruodžio 16 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr.195 „Dėl Lietuvos banko išduodamų leidimų kredito unijoms“ (kurie detaliai aptarti skundžiamo nuosprendžio 28, 29 puslapiuose, dėl ko aptartos nuostatos nekartojamos), tuo metu buvo paprasti reikalavimai, vienas kredito unijos valdybos narys turėjo atitikti pagal kvalifikaciją ir patirtį, o kiti – tik nepriekaištingą reputaciją. Specialistė R. V. akcentavo, jog Ž. P. atveju jis turėjo aukštąjį vadybos ir verslo administravimo išsilavinimą, todėl Ž. P. atitiko kredito unijos valdybos nariams teisės aktų keliamus reikalavimus. Įvertinus kredito unijos pateiktą informaciją, nebuvo nustatytas poreikis sudaryti asmens kvalifikacijos ir patirties vertinimo komisiją. Paaiškino, kad jeigu susirinkimas išrinkdavo valdybos narių išrinkimą, tai kredito unija išsiunčia Lietuvos bankui kandidato prašymą, anketą, o Lietuvos bankas savo vidinėje sistemoje tai pasižymi. Šiuo atveju buvo gautas toks pranešimas, nariai atitiko reikalavimus, todėl po tokio pranešimo Lietuvos bankas savo sistemoje pažymėjo, kad susirinkimo data yra išrinkimo data. Iš Ž. P. paaiškinimų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad Ž. P. vis tik buvo susipažinęs su savo funkcijomis, žinojo, kokios jo pareigos paskolų išdavimo procese, paaiškindamas, jog valdybos posėdžio metu buvo pateikiama visa paskolos byla, kurią sudarydavo dokumentai, susiję su paskolos gavėju – verslo planas, įmonės piniginių srautų analizė ir prognozės, o jei buvo įkeičiamas koks nors turtas, privalomai turėjo būti pateikiama ir vertinimo ataskaita. Tokios aplinkybės rodo, kad nuteistasis Ž. P. suprato valdyboje svarstytų pateiktų dokumentų, susijusių su paskolų išdavimu, esmę ir reikšmę, todėl pats apsispręsdamas tapti Kredito unijos valdybos nariu ir juo būdamas bei dalyvaudamas sprendimų, susijusių su disponavimu kredito unijos turtu bei ilgalaikių paskolų suteikimu, priėmime, turėjo pareigą susipažinti ir pasidomėti teisės aktais, reglamentuojančiais finansų įstaigų veiklą bei N.K.U. vidaus teisės aktais, tačiau, kaip pats nurodė, nors ir žinojo, jog kredito unijų veiklą reguliuoja teisės aktai, tačiau jais nesidomėjo, o vadovavosi ne teisės aktais, bet akivaizdu, kredito unijoje nusistovėjusia ydinga tvarka. Kita vertus, kaip teisngai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kaltinime nurodytų paskolų suteikimo atvejais iš esmės net ir nereikėjo specifinių ekonominių ar finansinių žinių, įvertinti suteikiamų paskolų rizikingumą, nes aptartais paskolų suteikimo atvejais iš Paskolų bylų buvo matyti, kad dažnu atveju paskolų gavėjų vadovai būdavo visiškai verslo patirties neturintys asmenys, turto vertintojų pateiktose ataskaitose paskoloms gauti ir Registrų centro išrašuose nurodytos įkeičiamo turto vertės skyrėsi kardinaliai, tačiau nepaisant net tokių akivaizdžiai abejonių turinčių sukelti aplinkybių iš bylos duomenų bei paties Ž. P. paaiškinimų matyti, jog nei vienu atveju Ž. P. nesusilaikė ir neprieštaravo dėl sprendimų priėmimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neneigiant, jog Ž. P. galėjo ir nesugebėti tinkamai nustatyti turto vertės ar kitų specifinių ekonominių ar finansinių subtilybių vertinant suteikiamų paskolų rizikingumą, visgi Unijos valdybos nariai ne tik nenustatinėdavo turto vertės, bet ir nereikalaudavo pateikti profesionalių turto vertintojų atlikto turto vertinimo, nesiėmė veiksmų kreiptis ir į atsakingus Unijos darbuotojus, kuriems Unijoje pagal sudarytas sutartis buvo suteiktos prieigos prie nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko; prie Registrų centro tvarkomų Juridinių asmenų registro duomenų bei prie Turto arešto aktų registro duomenų (t. 3, b. l. 1-4, b. l. 34-36), Centrinės hipotekos įstaigos duomenų teikimo iš įgaliojimų ir neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų (t. 3, b. l. 45-47). Pažymėtina ir tai, kad praktiškai visos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos bei darbo reglamento nuostatos yra perkeltos iš Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo, kitų finansinių įstaigų veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų, kredito unijos įstatų, kurių nežinojimu nuteistasis negali remtis.

15. BK 16 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškia tuo, kad asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo“ paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais norminiais teisės aktais, taip pat ir lokaliniais teisės aktais, kurių nuostatos jam buvo neabejotinai žinomos. Nuteistasis Ž. P., žinodamas savo pareigas išduodant paskolas, jų nevykdė ar vykdė tik formaliai, be jokio pagrindo pasitikėdamas tuo, jog kiti N.K.U.valdybos nariai (A. Ž. ir A. V., kurie jau yra nuteisti už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu) savo pareigas atliks tinkamai, dėl ko buvo priimti nepagrįsti ir neteisėti sprendimai dėl ekonomiškai nepagrįstų, rizikingų paskolų suteikimo, nesant pakankamos vertės šių paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių juridiniams asmenims UAB „E.S.“, UAB „M.R.“, E.“, UAB „K.“, UAB „M.C“, UAB „G.“, UAB „V.“, o šiems suteiktų paskolų neketinus grąžinti ir jų negrąžinus, savo veiksmais bendrai padarė Unijai didelę – 28 400 000 Lt (8 225 208 Eur) turtinę žalą bei didelę neturtinę žalą – minėtais veiksmais sumenkinęs Unijos autoritetą bei gerą reputaciją ir sukėlęs nepasitikėjimą šia Unija kaip finansų įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikėtas lėšas. Nors nuteistasis Ž. P. pareigas ėjo visuomeniniais pagrindais, negaudamas atlyginimo, bet jis į pareigas buvo išrinktas kredito unijos „N.K.U“ neeilinio visuotinio pakartotinio narių susirinkime ir šiose pareigose Ž. P. išbuvo nuo registravimo Juridinių asmenų registre datos - 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d., tačiau vien pareigų neatlygintinumo faktas nepaneigia pačių pareigų esmės ir reikšmės paskolų išdavimo procese, ką patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustas specialistas I. Ž.. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų neleidusios nuteistajam šių padarinių numatyti.

16. Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas Ž. P. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 229 straipsnį.

Dėl civilinio ieškinio

17. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, Unijos civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu buvo kelis kartus tikslinamas ir Ž. P. atžvilgiu galutinai buvo suformuotas 2020-11-17 pateikiant jį ikiteisminiame tyrime Nr. 01-6-00012-20. Jame be kita ko nurodyta, kad unija civilinio proceso tvarka yra prisiteisusi žalos atlyginimą dėl neteisėtais unijos vadovų, tame tarpe - Ž. P., veiksmais unijai sukeltos žalos išduodant paskolas UAB „E.S.“, UAB „M.R.“, UAB „G.“, UAB „V.“. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl žalos, sukeltos išduodant paskolas šiems juridiniams asmenims, nereiškiamas. Ieškinyje nurodoma: dėl UAB „E.“ paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sukeltos žalos unijai: unijai padaryta 1.368.526,97 EUR žala, kurią sudaro negrąžintas paskolos likutis - 1.067.539,39 Eur ir 300.987,59 EUR palūkanų; dėl UAB „K.“ paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sukeltos žalos unijai: unijai padaryta 1.274.542,14 EUR žala, kurią sudaro 1.039.446,25 EUR negrąžintos paskolos likutis ir 235.095,89 EUR palūkanų; dėl UAB „M.C“ paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sukeltos žalos unijai: unijai padaryta 1.484.947 EUR žala, kurią sudaro 1.151.818,82 EUR negrąžintos paskolos likutis ir 333.128,84 EUR palūkanų. Viso prašoma priteisti unijai 4.128.016,77 EUR žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą civilinio ieškinio sumą nuo civilinio ieškinio pareiškimo dienos iki visiško nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo. (t. 17, b. l. 154 - 157).

18. Pasak nuteistojo, iš bylos duomenų matyti, kad iš esmės visi šioje byloje nagrinėjami atvejai jau yra išspręsti civilinio proceso tvarka, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad vykdant priverstinius išieškojimus pagal vykdomuosius raštus, iš apelianto jau yra išieškoma iš viso 9.210.476.68 Eur suma, kuri, nuteistojo vertinimu, apima ir skundžiamu nuosprendžiu priteistos žalos sumą. Iš tiesų, draudimas antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį civilinį ieškinį nustatytas Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Iš BPK 112 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo taip pat matyti, kad civilinis ieškinys negali būti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje. Taigi, pareiškus antrą kartą tą patį ieškinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi atsisakyti jį priimti ir pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu. Jeigu toks ieškinys vis dėlto buvo priimtas baudžiamojoje byloje, jis negali būti tenkinamas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai – šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-105-495/2021 ir kt.).

19. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, 2020-08-17 civilinio ieškovo BKB „N.K.U“ atstovas pateikė teismo sprendimus, kuriais civilinėse bylose buvo priteistas žalos atlyginimas dėl nepagrįstai ir neteisėtai išduotų unijoje paskolų juridiniams asmenims UAB „V.“, UAB „M.R.“, UAB „G.“, UAB „E.S.“ (T. 17, b. l. 169 - 199, t. 18, b. l. 1 - 106). Iš šių duomenų matyti, kad Ž. P., eidamas Unijos valdybos nario pareigas, padarė žalos Unijai įvairiais veiksmais, kurių dalis buvo pripažinti neteisėtais civilinio proceso tvarka. Tačiau šiose civilinėse bylose ir baudžiamojoje byloje reikšto civilinio ieškinio dalykas nesutampa, todėl prašomas priteisti žalos atlyginimas nėra dubliuojamas. Be to, byloje duomenų, kad Ž. P. atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas išieškojimas, kuris būtų susijęs su atlyginimu žalos, padarytos išduodant paskolas UAB „E.“, UAB „K.“, UAB „M.C“ – nėra, tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis bei jo gynėjas.

20. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta Ž. P. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, būtent, jog dėl jo, taip pat ir dėl kitų N.K.U.valdybos narių (t.y. A. Ž. bei A. V. veiksmų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas baigtas ir jau priimtas teismo procesinis sprendimas, 16 t., b. l. 150–170) bei kitų asmenų tinkamo teisės aktuose numatytų pareigų neatlikimo, buvo neteisėtai išduotos paskolos UAB „E.“, UAB „K.“ bei UAB „M.C”, kas ir sąlygojo turtinės žalos padarymą N.K.U., teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, jog civilinio ieškovo Likviduojamos dėl bankroto KB KU „N.K.U” ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrįstai tenkintas pilnai, ieškiniu prašomas sumas priteisiant iš kaltinamojo Ž. P..

21. Gynyba apeliacinį skundą dėl civilinio ieškinio grindžia aplinkybėmis, kad žala padaryta kelių Unijos valdybos narių, kurie į šį procesą nebuvo įtraukti ir jiems civilinis ieškinys nebuvo reiškiamas, dėl ko civiliniu ieškiniu prašomos priteisti žalos klausimas galėjo būti spręstas civilinio proceso tvarka. Pasisakant dėl šių argumentų, iš tiesų, būtina atsižvelgti į tai, kad dėl kitų Unijos valdybos narių ekonomiškai nepagrįstų sprendimų priėmimo (paskolų suteikimo) kaltinime minėtoms bendrovėms, Ž. P. priėmė veikdamas kartu su kitais asmenimis (kaip minėta, A. Ž. bei A. V. veiksmų ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra priimtas teismo procesinis sprendimas, 16 t., b. l. 150–170). Tačiau šiuo atveju aplinkybės, kad išduodant atitinkamas paskolas ar atliekant kitus veiksmus galimai dalyvavo ir kiti asmenys, nešalina paties Ž. P. civilinės atsakomybės, kadangi, kaip pripažinta Nuosprendžiu, jis padarė savarankišką neatsargią nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, baudžiamoji byla išnagrinėta tik Ž. P. atžvilgiu ir tik dėl tos nusikalstamos veikos, dėl kurios ji buvo perduota nagrinėti teisme ir priimtas skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistojo žala civilinei ieškovei yra solidari, tačiau, priešingai nei vertina apeliantas, neužkerta kelio civiliam ieškovui, teikti civilinį ieškinį. Šiuo aspektu būtina pasisakyti, kad tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius (šiuo atveju – civilinis ieškovas) turi teisę reikalauti, kad prievolę (šiuo atveju – žalos atlyginimą) įvykdytų tiek skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-30/2011, e3K-3-309-690/2016). Pažymėtina ir tai, jog įstatymas nenumato jokių solidariosios atsakomybės taikymo išimčių, tais atvejais kuomet žala nukentėjusiajam (šiuo atveju – civiliniam ieškovui) yra padaroma bendrais kitų asmenų veiksmais, o tai reiškia, kad solidarioji prievolė negali būti daloma ir už visą priteistą žalą vienodai atsakingi visi solidarūs skolininkai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Ž. P., kaip solidaraus skolininko (prievolės šalies) civilinės atsakomybės yra pagrįstos. Būtina pasisakyti ir dėl to, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nustato bendraskolio teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis už šį yra sumokėjęs. Taigi, teisėjų kolegija negali konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados, nusprendus ieškiniu prašomas sumas priteisti iš kaltinamojo Ž. P., yra nepagrįstos.

22. Apeliantas siekia, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis būtų tikslinamas, rezoliucinėje dalyje nurodant, kad žala priteistina iš apelianto solidariai su kitais dviem buvusiais valdybos nariais A. V. ir A. Ž., kurie buvo pripažinti kaltais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu (t. 16 ,b.l. 150 – 170). Priimant baudžiamąjį įsakymą buvo vertinama padaryta veika, tačiau nebuvo vertinami ieškiniai ir jų dydžiai. Aukštesnės instancijos teismo nuomone reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi šiame procese (P. byloje) minėti asmenys – A. Ž. ir A. V. - nedalyvavo ir neturėjo galimybės ginčyti civilinio ieškinio. Po ginčijamo nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. P. turės teisę civilinio proceso tvarka spręsti A. Ž. ir A. V. solidarinės atsakomybės klausimus.

23. Skundo argumentai susiję su perleidimo teise, remiantis aplinkybe, kad tarp Unijos ir UAB E.I. 2018-02-08 buvo sudaryta reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis (T. 3, b.l. 83-100), kurios pagrindu naujajam kreditoriui UAB E.I. perleistos reikalavimo teisės į paskolos, palūkanų, delspinigių ir kitų mokėjimų gavimą pagal dalį Unijos sudarytų paskolos sutarčių, įskaitant Unijos sudarytas paskolų sutartis su UAB „E.“, paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ; UAB „K.“, paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „M.C“, paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir šių aplinkybių vertinimu daroma išvada dėl netinkamo civilinio ieškovo – atmestini kaip nepagrįsti.

24. Kaip matyti iš 2018-02-08 reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties 7.5 p., jame įtvirtinta, kad pirkėjui UAB E.I. nepereina ir nepereis jokios teisės, sudarančios pagrindą pardavėjui – Unijai reikšti atsakingiems asmenims reikalavimus dėl šių atsakingų asmenų neteisėtais veiksmais pardavėjui - Unijai sukeltos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartyje įtvirtintos sąlygos rodo, kad pagal šias ir kitas Unijos naujajam kreditoriui UAB E.I. perleistas paskolos sutartis neperleistos teisės į Unijai padarytos žalos atlyginimą. Naujojo kreditoriaus UAB E.I. galimai atgautos sumos po 2018-02-08 reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, net jeigu tokių ir buvo, neturi reikšmės Unijai padarytam žalos dydžiui, nes gauti mokėjimai ir kita nauda po reikalavimo teisių perleidimo tenka pirkėjui UAB E.I., bet ne Unijai. Be to, pats nuteistasis teikiant apeliacinį skundą nepateikė jokių įrodymų, kad po 2018-02-08 UAB E.I. būtų gavusi kokią nors papildomą naudą iš perimtų reikalavimų į UAB „E.“, UAB „K.“ ir/ar UAB „M.C“, o kaip nurodo civilinis ieškovas atsiliepime, tokios informacijos neturi ir Unija.

25. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad priimant sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nesilaikyta įstatymo reikalavimų. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl turtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties

26. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme keliamas apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties klausimas (BK 95 straipsnis). Apelianto vertinimu, nėra pagrindo sutikti su skundžiamo nuosprendžio teiginiais, kad senaties eigą nutraukia ne apkaltinamojo nuosprendžio už naujos veikos padarymą priėmimas, o būtent – tokios veikos padarymas, nes pagal BPK 44 str. 6 d. nuostatas iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo asmuo negali būti laikomas padariusiu nusikalstamą veiką. Todėl apeliaciniame skunde teigiama, jog šis baudžiamasis procesas privalėjo būti nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

27. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, Ž. P. nuteistas dėl neatsargaus nusikaltimo, kurio paskutinis veiksmas (neveikimas) atliktas 2012 m. rugsėjo 7 d. (N.K.U.valdybos buvo priimtas sprendimas dėl paskolos UAB „V.“ suteikimo). Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį asmeniui, padariusiam neatsargų nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję aštuoneri metai nuo tokio nusikaltimo padarymo. Nagrinėjamu atveju senatis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui 2020 m. rugsėjo 7 d.

28. BK 95 straipsnio 7 punkte (šio straipsnio redakcija galiojusi nuo 2011 m. kovo 31 d.) įtvirtinta, jog, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

29. Ž. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 10 d.). Todėl nusikalstama veika (padaryta 2015 m. sausio 29 d.), už kurią Ž. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, nutraukė nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, senaties terminą. Tokiu būdu nagrinėjamojoje byloje nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, senaties terminas skaičiuojamas būtent nuo 2015 m. sausio 29 d. ir baigiasi 2023 m. sausio 29 d. Taigi, nuteistasis Ž. P. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas nepasibaigus baudžiamajame įstatyme nurodytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

30. Nors nuteistasis Ž. P. akcentavo, kad nuosprendis dėl 2015 m. sausio 29 d. padarytos nusikalstamos veikos priimtas jau pasibaigus senaties terminui dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kad senaties eigą pagal BK 95 straipsnio 7 dalį (šio straipsnio redakcija galiojusi nuo 2011 m. kovo 31 d.) nutraukia ne apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, o būtent naujos nusikalstamos veikos padarymas. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė visas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija sutinka ir su apylinkės teismo išvadomis dėl senaties termino. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, todėl ir šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas yra teisingas.

31. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą veiką. Civilinį ieškinį reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo. Todėl tenkinti nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

Nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.