Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą.

P. G. 2019 m. birželio 26 d., apie 14.50 val., būdama J. K. S. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), bendro jos ir J. K. S. konflikto metu, tyčia delnu J. K. S. sudavė vieną kartą per veidą, pataikydama į nosį ir skruostą, tuo J. K. S. sukeldama fizinį skausmą.

Kaltinamoji P. G. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, kad nuo 2013 metų tarp jų su J. K. S. kyla konfliktai dėl žemės sklypo ribų. Padarius geodezinius matavimus nustatyta, kad J. K. S. su matininke primatavo jų žemę prie savo sklypo, maždaug 4,5 a. Tą plotą jis apželdino pušelėmis, berželiais ir naudojo kaip savo. 2019 m. birželio 26 d. jie turėjo atlaisvinti J. K. S. apželdintą plotą, kad būtų galima perkelti žemės sklypo ribą. Apie 10 val. ji su R. D. pradėjo valyti tą plotą. J. K. S. su J. S. išlydėjo svečius. Jie tuo metu beveik baigė valyti tą plotą ir buvo netoli namų, kadangi jos sklypas baigiasi ties S. kiemu. J. K. S. atsisukęs pamatė, kad pas jį sklype jau yra tuščia. Tada J. K. S. ir J. S. atėjo prie jų ir prasidėjo ginčas. Kaimynas buvo išgėręs, puolė jos darbininką. Jis nenorėjo, kad jie pjautų, pasakė, kad jie pjovė jo žemėje, nors iš tiesų jie pjovė savo žemėje. Jisai užpyko, išsilaužė paskutinę likusią šaką ir jai trenkė du kartus per galvą. Tai buvo karklo šaka, maždaug metro ilgio, o ne vytelė, ar šakelė. Jai suskaudo, kai trenkė. J. K. S. bandė prie jos prieiti aplink kelmą. Tuo metu ji pasislėpė už R. D. nugaros. Po to ji su R. D. išėjo namo. Ji J. K. S. nemušė, kumščiu jam nesudavė. Kai atvažiavo policija, ji nuėjo į jų kiemą. Ten buvo policininkai G. ir P.. Jie visi buvo įsiaudrinę ir ji taip pat. G. viską telefonu įrašinėjo ir klausinėjo: „S. sakė, kad R. davė jam per nosį, taip ar ne?“. Ji tada pradėjo R. D. ginti ir pasakė, kad nieks čia J. K. S. nemušė. Iš J. K. S. išvaizdos matėsi, kad jis buvo išgėręs. R. D. galėjo matyti, kai J. K. S. jai trenkė su šaka. Konflikto metu jie buvo trise: ji, R. D. ir J. K. S. , o kaimyno žmona buvo toliau.

Nukentėjusysis J. K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. birželio 26 d. jis vaikščiojo prie namų, girdėjo ūžimą, kad kažkas pjauna su pjūklu. Jis galvojo, kad P. G. pjauna savo kelmus, kuriuos kiekvienais metais nuodija, kad jie išdžiūtų. Neiškentėjęs nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad pjauna jo pusėje, įėję metrą į jo teritoriją, o P. G. pusėje nebuvo nei vieno medelio. P. G. taip pat stovėjo jo žemėje, o tas žmogus iš šono. Jis neleido pjauti ir pasakė, jei nori pjauti, tai tada tegu pjauna jo koją. P. G. priėjo, staigiu judesiu užsimojo ir davė jam per veidą ir per nosį. Ji užsimojo dešine ranka ir delnu davė per nosį ir per veidą. Smūgis buvo vienas, jis pajuto skausmą. Jis norėjo prišokti prie jos, bet žmona liepė neliesti jos. Po smūgio buvo paraudimas kairio skruosto ir nosies, mėlynių nebuvo, tik paraudimas. Jis nuo smūgio nenugriuvo, tiesiog buvo šoke, nesitikėjo, kad toks smūgis bus. Šokas buvo toks, kad jis turėjo vytytę ir norėjo P. G. suduoti, bet žmona liepė neliesti jos ir jis net neprisilietė prie jos. Sunku pasakyti, ar buvo pasakyti kokie žodžiai jos po smūgio. Kai jam sudavė, matė žmona iš tolo ir tas pasamdytas žmogus, kuris pjovė - R. D.. Jis buvo blaivus. Kai jam buvo suduotas smūgis, P. G. stovėjo iš kairės pusės, o R. D. iš dešinės pusės. Jie stovėjo trikampiu. Smūgis buvo šalia kelmo, o ne per kelmą.

Liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. 2019 m. birželio 26 d. ji dirbo su kolega ir gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kad atėjo kaimynė ir savavališkai pjauna medžius, triukšmauja ir pranešėja negali susikalbėti. Ji atvyko su vyresniuoju tyrėju A. G.. Jiems atvykus buvo J. K. S. ir jo sutuoktinė. Jie paaiškino, kad vyko konfliktas dėl pjaunamų medžių, kurie yra ant S. ir G. žemės sklypų ribos. Kaip paskui paaiškėjo aiškinantis aplinkybes, kad P. G. J. K. S. trenkė į veidą. Jiems būnant pagal iškvietimą S. sodyboje, pamatė, kad atvažiuoja jų kolegų tarnybinis automobilis, už sodybos, esančios už lauko. Tai jie nežinojo, kas čia vyksta, bet tada kolegos pabuvę trumpai grįžo, atvažiavo iki jų S. sodybos. Tada P. G. atskubėjo link S. sodybos. Kai P. G. atskubėjo, bendravimas buvo labai trumpas, labai negeranoriškai bendravo, į jų klausimus beveik neatsakinėjo, tik sakė: „Daviau ir dar duosiu, pjoviau ir pjausiu“. Šituos žodžius, kaip ir laiko prisipažinimu ir juos girdėjo kartu su kolega A. G.. J. K. S. girtumo nenustatinėjo, bet vizualiai tikrai buvo blaivus, labai ramus. Ant J. K. S. veido matėsi paraudimas, buvo paburkusi nosis ir vienoje pusėje ant skruosto buvo paraudimas. Jie klausė, ar reikia greitosios, bet J. K. S. pasvarstęs trumpai pasakė, kad nereikia. Jis paaiškino, kad konfliktas kilo dėl pjaunamų medžių. J. K. S. pasakė medžių nepjauti, kadangi medžiai buvo pjaunami toliau, tada jis atsistojo prie vieno medžio ir pasakė, jei jau pjaunat, tai pjaukite mano koją. J. K. S. pasakė, kad P. G. ranka sudavė per veidą.

Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, o kaltinamąją pažįsta šiek tiek, ji ne giminaitė. 2019 m. birželio 26 d. P. G. paprašė jo išpjauti krūmus. Išlydėjęs svečius, atėjo J. K. S. ir jie susipyko. J. K. S. griebė vytelę, norėjo suduoti P. G., bet jis atėmė tą vytelę, pasakė, kad prieš moterį kelti ranką yra negražu, ir šiek tiek užstojo P. G.. J. K. S. nesudavė P. G. vytele. Paskui jie apsisuko ir išėjo. Ar kaltinamoji sudavė smūgį, jis negali pasakyti, nepastebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis atsimena, tačiau nesakė, kad matė. Jis nepastebėjo, ar sudavė, ar nesudavė. Konflikto metu jis stovėjo šonu. P. G. stovėjo šalia, o jis ėmė pjūklą. Negali pasakyti, kas buvo, ar jie susimušė, ar nesusimušė. Jis tiktai pamatė, kai ji ranką nuleido. Tai tiek suprato, kad gal ir sudavė. Jis pasilenkė pasiimti pjūklo ir ji nuleido ranką. Ar ji sudavė kumščiu, jis šito negali pasakyti. Jis matė J. K. S. veidą. Nieko žmogui nebuvo. Jis konflikto metu buvo blaivus. Jam atrodo, kad konflikto metu J. K. S. buvo truputį išgėręs.

Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šio konflikto metu K. S. atsistojo tarp pjaunamų medžių ir pasakė: „Jei nori pjauti, pjauk per kojas“. Taip pat konflikto metu K. S. paėmė vytelę ir ja užsimojo, bet jis pasakė, kad moters neleis mušti ir iš jo tą vytelę paėmė. Po to jie toliau barėsi. Konflikto metu vienu momentu, kai K. S. stovėjo priekyje jo, į jį atsisukęs veidu, o P. G. buvo už jo nugaros, jis pamatė, kaip ji iš už nugaros staigiai rankos mostu vieną kartą K. S. sudavė per veidą. Ar ji sudavė delnu, ar kumščiu, jis nespėjo pamatyti. Taip pat nepamatė, į kurią veido pusę ji K. S. sudavė. Po smūgio K. S. nenugriuvo. Ar po smūgio K. S. veidas buvo paraudęs, nežino, neatkreipė į tai dėmesio. Po to smūgio dar jie barėsi. Dar P. G. jam pasakė, kad toliau šis pjautų medžius, bet jis pasakė, kad daugiau nepjaus ir susirinkęs savo daiktus išėjo (b.l. 44, 46-47).

Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis, o kaltinamoji kaimynė. 2019 m. birželio 26 d. jie su vyru buvo darže. Ji išgirdo, kad pjauna medžius ir pasakė vyrui. Jie pamatė, kad kaimynė pasisamdžiusi žmogų pjauna medžius. Vyras tada priėjęs paklausė, kodėl jų riboje pjauna medžius. Jis priėjo prie kaimynės, o ši stovėjo prie kelmo ir tada ji „šėrė“ vyrui į veidą. Vyras aukštielninkas net nugriuvo, paskui jis iš inercijos šoko, ji jam pasakė, kad neliestų nieko rankomis, kad kviečia policiją. Žandas buvo paraudęs. Po kelių dienų matėsi gelsva spalva. Jos vyras nieko nebuvo pasiėmęs į rankas, jokios vytelės. J. K. S. tuo metu nevartojo alkoholio visiškai.

2019 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad nuo pagrindinio kelio įvažiavimas adresu (duomenys neskelbtini), yra žvyruotu privažiavimo keliu. Nuo įvažiavimo kelio dešinėje pusėje yra gyvenamasis namas, priešais įvažiavimo kelią – ūkiniai pastatai ir medžiai (karklai). Už karklų, dešinėje pusėje, įcementuotas betoninis stulpas, prie jo yra oranžinės spalvos riboženklis. Prie medžių, ant pievos, matyti nupjautų karklų šakos. Padarytos fotonuotraukos (b.l. 22-28).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

P. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ji mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą. Nors kaltinamoji dėl nusikalstamos veikos savo kaltę neigia, jos kaltė visiškai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Nusikaltimas įrodytas nukentėjusiojo ir liudytojų J. S., L. P. ir R. D. parodymai.

Nors kaltinamoji neigia sudavusi smūgį nukentėjusiajam, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. K. S. parodymais, kurie yra aiškūs ir nuoseklūs. Nukentėjusysis J. K. S. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam priėjus prie P. G. ir tarp jų kilus konfliktui dėl pjaunamų medžių, kaltinamoji jam vieną kartą delnu trenkė į nosį ir į veidą, dėl ko jis pajuto skausmą, o po smūgio buvo paraudęs kairys skruostas ir nosis. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos J. S. parodymai. Liudytoja parodė, kad matė, jog P. G. trenkė, o jos žodžiais tariant „šėrė“, jos vyrui J. K. S. į veidą, po ko pastarojo skruostas buvo paraudęs. Nors teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo J. K. S. šeimos ir kaltinamosios P. G. vyksta įsisenėjęs konfliktas dėl žemės sklypo ribų, o liudytoja J. S. yra nukentėjusiojo žmona ir galimai yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau teismas, vertindamas įrodymus, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymais, kadangi juos patvirtina kitų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoja apklausta pagal iškvietimą atvykusi policijos pareigūnė L. P. nurodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes į S. sodybos kiemą atėjo P. G., kuri sakė, kad S. „daviau ir dar duosiu, pjoviau ir pjausiu“. Šituos kaltinamosios žodžius girdėjo ir jos kolega A. G.. Be to, liudytoja matė ant J. K. S. veido esantį paraudimą, paburkusią jo nosį.

Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo R. D. parodymai. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konflikto metu, kai J. K. S. stovėjo priekyje jo, į jį atsisukęs veidu, o P. G. buvo už jo nugaros, pastaroji jam iš už nugaros staigiai rankos mostu vieną kartą J. K. S. sudavė per veidą. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie duoti iš karto po įvykio, yra nuoseklūs bei atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Teismo posėdžio metu jis pakeitė parodymus nurodydamas, kad nematė, ar P. G. trenkė J. K. S., nes tuo metu ėmė pjūklą, o matė tik kai P. G. nuleido ranką ir iš to suprato, kad ji galbūt J. K. S. sudavė. Teismas kritiškai vertina liudytojo R. D. parodymus duotus teismo posėdžio metu ir juos vertina kaip siekį padėtį kaltinamajai P. G. išvengti atsakomybės, kadangi kaip jis pats nurodė jie yra pažįstami, be to, liudytojas įvykio dieną pas ją dirbo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys ikiteisminio tyrimo metu padaryti liudytojo apklausos protokolai yra jo pasirašyti, jokių pastabų dėl protokolų neteisingumo nebuvo nurodyta.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Be to, BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014). Šiame kontekste pažymėtina, jog teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-12/2016).

Byloje surinktų įrodymų visetas neginčijamai įrodo, kad P. G. tyčia mušdama sukėlė J. K. S. fizinį skausmą, kas atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamoji P. G. nukentėjusiajam J. K. S. vieną kartą į veidą trenkė ne kumščiu, o delnu, todėl kaltinimas patikslinamas iš jo pašalinant aplinkybę, kad trenkta buvo kumščiu ir nurodant, kad kaltinamoji tyčia delnu J. K. S. sudavė vieną kartą per veidą.

Kiti bylos nagrinėjimo metu nustatyti netikslumai, tai yra, ar J. K. S. po smūgio nukrito ar ne, taip pat, kada J. K. S. užsimojo vytele, t. y. prieš P. G. suduotą smūgį ar po to, teisingam veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Atsižvelgiant į liudytojų amžių, taip pat į tai, jog nuo įvykio praėjo nemažai laiko, tikėtina, kad tam tikros liudytojų išsakytos įvykio aplinkybės gali skirtis. Tas pats pasakytina ir apie J. K. S. blaivumą. Nors kaltinamoji ir liudytojas R. D. nurodė, kad konflikto metu J. K. S. buvo neblaivus, vis dėlto iš byloje esančios alkoholio kiekio matuoklio patikros rezultatų žurnalo lapo kopijos matyti, kad po įvykio 2019 m. birželio 26 d. 17:19 val. J. K. S. buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas.

Taip pat nors P. G. teisiamojo posėdžio metu labai akcentavo tai, kad tarp šalių vyksta civilinis ginčas dėl žemės sklypo ribų, vis dėlto tai nėra šios baudžiamosios bylos esmė, kadangi byla nagrinėjama būtent dėl P. G. J. K. S. sukelto fizinio skausmo. Civilinis ginčas yra reikšmingas tik įvykio vietos nustatymui, t. y. kieno žemės sklype įvyko konfliktas, bei kad tai buvo nusikaltimo padarymo motyvas.

Kaltinamosios P. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59, 60 straipsniai).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji P. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę, t. y. jog ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra senyvo amžiaus.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nusikaltimą paskiriant laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

P. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą