Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-02-28 · Civilinė byla Nr. 2A-133/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-28
Bylos Nr.
2A-133/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
A. M. Borovko
Kategorijos
  • 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A– 133 /2006Procesinio sprendimo kategorija 40.2.; 126.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovams Giedriui Adomavičiui, adv. Domui Pakėnui,atsakovo atstovams A.M.B., S. B. ,

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. Borovko individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-469-343/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Loraidė“ ieškinį atsakovui A. M. Borovko individualiai įmonei dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas BUAB „Loraidė“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo A. M. Borovko IĮ 13 603,05 Lt skolą. Nurodė, kad ieškovas atsakovui pardavė prekių už 42 230,63 Lt, atsakovas apmokėjo 28 627,58 Lt, todėl liko skolingas 13 603,05 Lt. Kauno apygardos teismas 2004 m. balandžio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovui. Ieškovas taip pat yra skolingas atsakovui 16 451,04 Lt ir šiai sumai yra patvirtintas atsakovo finansinis reikalavimas ieškovo bankroto byloje. Ieškovas po bankroto bylos iškėlimo (2004-06-02 d.) yra atsiuntęs įspėjimą ieškovui apie tarpusavio prievolių įskaitymą. Tačiau pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą iškėlus bankroto bylą jokie įskaitymai negali būti atliekami.

Kauno apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 13 603,05 Lt skolos ir 700 Lt atstovavimo išlaidų. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 408,10 Lt žyminio mokesčio ir 4,50 Lt pašto išlaidų, bei nusprendė grąžinti atsakovui iš teismo depozitinės sąskaitos 18,12 Lt. Teismas sprendime nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl skolos ir jos dydžio nėra, todėl teismas laikė įrodytą aplinkybę, kad atsakovas skolingas ieškovui 13603,05Lt. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad 2003 m. gruodžio 12 d. buvo atliktas tarpusavio prievolių įskaitymas ir tai patvirtina atsakovo įspėjimas ieškovui. Teismas nustatė, kad ieškovas nėra gavęs įspėjimo. Ekspertizė nustatė, kad ant įspėjimo esantis parašas nėra ieškovo darbuotojo. Atsakovas yra įtrauktas į ieškovo kreditorių sąrašą visai 16 451,04 Lt sumai. Dėl šių aplinkybių teismas laikė, kad įskaitymas nebuvo atliktas, todėl patenkino ieškinį. Patenkinęs ieškinį teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas A. M. Borovko IĮ apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti ar ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

Ieškovas pirko iš atsakovo prekes ir atsakovas pirko iš ieškovo prekes, todėl atsakovas pagrįstai įskaitė vienarūšius reikalavimus bei savalaikiai apie tai savalaikiai informavo ieškovą. Tarp šalių buvo susiklostę komerciniai teisiniai santykiai, iš kurių atsakovas tikėjosi gauti naudos, tačiau atsakovo teisėti ir pagrįsti lūkesčiai nebuvo patenkinti. Todėl teismo sprendimas pažeidžia atsakovo teisėtų lūkesčių principą. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį garantuojantį nuosavybės neliečiamumą, bei teisingą atlyginimą už jos paėmimą. Teismo sprendimas, leidžiantis paimti smulkaus verslininko turtą įmonės, kuri pati jam yra skolinga naudai, yra pažeidžiantis Konstitucines nuostatas. Todėl taisytinas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas kaip pažeidžiantis Konstituciją.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, kad teismas teisingai nustatė visas bylos aplinkybes ir pritaikė tinkamas teisės normas, todėl skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktą draudžiama įskaityti įstatymų numatytus kitokius reikalavimus. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka. Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įstatymas draudžia atlikti įskaitymą, todėl svarbu nustatyti ar apeliantas įskaitymą atliko iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ar po jos įsiteisėjimo.

Kauno apygardos teismas 2004 m. balandžio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Loraidė“ (b.l. 4). Nutartis įsiteisėjo 2004 m. gegužės 6 d. (ĮBĮ 10 str. 13 d.). Tarp ginčo šalių buvo atsiradę priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai. Apeliantas teigia savalaikiai pranešė apie įskaitymą, todėl įskaitymas yra teisėtas. Atsakovas turi įrodyti savo teiginius, kad įskaitymą atliko savalaikiai (CPK 178 str.). Iš atsakovo A. M. Borovko IĮ 2004 m. birželio 2 d. paraiškos (b.l. 10) matyti, kad atsakovas apie įskaitymą pranešė po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Atsakovas A. M. Borovko IĮ vėliau yra pateikęs kitą - 2003 m. gruodžio 31 d. įspėjimą apie įskaitymą (b.l. 32). Taip pat byloje yra pateiktas atsakovo 2003 m. gruodžio 31 d. įspėjimas apie įskaitymą patvirtintas ieškovo vadybininko A.K. (b.l. 70). Iš 2005 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio protokolo (b.l. 79-80) matyti, kad A. K. neigia gavęs ir pasirašęs minėtą aktą. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro akto (b.l. 97-99) matyti, kad parašas, esantis ant atsakovo pateikto 2003 m. gruodžio 31 d. įspėjimo apie įskaitymą, yra pasirašytas ne A.K. Taigi, atsakovas nepateikė įrodymų, kad įskaitymą atliko iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kadangi po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo draudžiama atlikti įskaitymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai laikė įskaitymą neatliktu ir pagrįstai tenkino ieškinį.

Asmenys užsiimantys privačiu verslu laisvoje rinkoje veikia savo rizika. Kiekvienas asmuo sprendžia su kuo jam sueiti į verslo santykius, todėl ir turi prisiimti visą atsakomybę dėl savo verslo partnerio patikimumo. Dėl to apelianto argumentai, kad pažeistas jo teisėtų lūkesčių principas, yra nepagrįsti.

Apelianto argumentai, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas pažeidžia Konstituciją, todėl būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šių įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai, atmestini. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą kreditorių finansiniai reikalavimai nėra nusavinami. ĮBĮ gina visų įmonės kreditorių interesus ir nesuteikti prioriteto nė vienam kreditoriui kitų kreditorių atžvilgiu. Kadangi bankrutuojančios įmonės turto nepakanka visų kreditorių visoms skoloms padengti, todėl įstatymas, gindamas visų kreditorių interesus, nustato specialią visų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 34-35 str. str.). Todėl nėra pagrindo manyti, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas leidžia nusavinti privačią nuosavybę ir pažeidžia Konstituciją.

Ieškovas prašė priteisti 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (b.l. 152). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ ir atsižvelgdama į tai, kad byla yra nesudėtinga, nedidelės apimties, nereikalaujanti specialiųjų žinių, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, sprendžia jog tikslinga sumažinti išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 200 Lt (CPK 98 str. 1, 2 d.d.).

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo A. M. Borovko IĮ priteistinos 6 Lt (b.l. 150 ) išlaidos susiję su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 92 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M. Borovko IĮ ieškovo BUAB „Loraidė“ naudai 200 Lt (du šimtus) advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. M. Borovko IĮ valstybės naudai 6 Lt (šešis) pašto išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai: Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėVigintas Višinskis