- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-86-557-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Stasys Valužis
- Nukentėjusysis
- M. J., G. Č.
- Nuteistasis
- R. T.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Stasio Valužio,
nukentėjusiesiems M. J., G. Č. ir jų įgaliotosiosms atstovėms adv. Audronei Matiukienei, adv. Daivai Rocevičienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų M. J. ir G. Č. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. nuteista pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 64 str. 1 ir 2 d. nustatyta tvarka bausmę subendrinus visiško sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai nubausta laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda. Pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. spalio 16 d. iki 2009 m. lapkričio 24 d.
Nuosprendžiu nukentėjusiosios M. J. civilinis ieškinys dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Nukentėjusiojo G. Č. civilinis ieškinys dėl bendros 30000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, ir iš nuteistosios R. T. nukentėjusiajam G. Č. priteista 5500 Lt turtinės žalos atlyginimo, kita ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. nuteista už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d. apie 19 val. bute (duomenys neskelbtini), įgijusi pasitikėjimą, tai yra tarpininkaudama sudarant 2008 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį 5000 Lt sumai tarp skolininko G. Č. ir kreditorės D. K., siekdama apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš G. Č. mamos M. J. paėmė 4000 Lt, žadėdama juos perduoti D. K., po ko 2008 m. rugpjūčio 21 d. apie 17 val., siekdama apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš M. J. paėmė 1500 Lt, žadėdama juos perduoti D. K., kuriuos pagal 2008 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą paskolos sutartį privalėjo grąžinti G. Č., tačiau pinigų neperdavė ir jų negrąžino. Tokiu būdu R. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - 5500 Lt pinigų sumą.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis G. Č. apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti, ir jo ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad apylinkės teismas jo 30000 Lt civilinį ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš R. T. 5500 Lt turtinės žalos atlyginimo, o ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė motyvuodamas tuo, kad jis nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių patirtą turtinę ar neturtinę žalą, kad jam būtų sukelta ilgalaikė depresija ar jis būtų sumuštas. Su tokia teismo išvada jis nesutinka, nes dokumentais neįmanoma įrodyti dvasinius išgyvenimus, tą faktą, kad dėl kaltinamosios R. T. sukčiavimo ir pasisavintų jai perduotų skolos grąžinimui pinigų jis nebeteko galimybės nusipirkti Gargžduose butą, neteko tame pačiame Gargždų mieste surasto darbo, visos jo viltys susitvarkyti gyvenimą patogiau ir esant sunkmečiui įsigyti pigesnį butą liko nepateisintos, nes R. T. juos su motina apgavo. Be to, daug nervinių sąnaudų teko padėti, kol jai buvo iškelta baudžiamoji byla, kol įrodė, kad yra apgautas ir apvogtas. Visa tai ir sudaro neturtinę žalą, kurią nuteistoji privalo atlyginti. Nesuprantama ir teismo padaryta išvada, kad pergyvenimas dėl prarastų pinigų, nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodyta, kad neturtinės žalos atlyginimui būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią kompensuojama turinio, ir dėl to pagal savo prigimtį negali atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d., kur įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Dėl to teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Savo ieškinyje padarytą neturtinę žalą jis įvertino 30000 Lt, mano, kad tai yra protinga ir reali suma, todėl jo ieškinys turi būti pilnai patenkintas.
Nukentėjusioji M. J. apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį dėl jos civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti, ir jos ieškinį tenkinti. Greta argumentų, analogiškų išdėstytiems nukentėjusiojo G. Č. apeliaciniame skunde, apeliantė nurodo, kad dėl neteisėtų R. T. veiksmų ji patyrė labai didelę moralinę traumą. Teismas pripažino R. T. kalta, bet jos sveikatos pablogėjimą, dvasinius pergyvenimus, faktą, kad dėl kaltinamosios nusikaltimo ji negalėjo įsigyti jos išsirinkto ir jai patogaus buto, o įsigijus butą, jos gyvenimas būtų patogesnis ir lengvesnis, kad ji pastoviai pergyveno, kas stipriai pablogino jos sveikatos būklę, nepripažino vertu dėmesio ir neįvertino kaip neturtinę žalą. Paskelbtas nuosprendis visiškai pakirto jos sveikatą, dabar jaučiasi neginama įstatymo, smarkiai pažeminta, nesupranta, kodėl teismas nusprendė, kad jai nepadaryta neturtinė žala, nors to, kad ji yra nukentėjusi nuo R. T. nusikalstamų veiksmų, teismas neneigia. Savo ieškinyje padarytą neturtinę žalą ji įvertino 50000 Lt, mano, kad tai yra protinga ir reali suma, todėl jos ieškinys turi būti pilnai patenkintas.
Teismo posėdyje nukentėjusieji ir jų įgaliotosios atstovės prašė apeliacinius skundus tenkinti. Gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo teiginiu, kad atitinkamo dydžio reikalavimus atlyginti žalą turi įrodyti ieškovas. Vienok iš teismo motyvų, jog nukentėjusieji teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių patirtą turtinę ar neturtinę žalą matyti, kad apylinkės teismas laikėsi nuostatos, jog pagrindinis ir esminis padarytos neturtinės žalos įrodymų šaltinis yra dokumentai, t. y. ji turi būti pagrįsta tokiais pat įrodymais, kaip ir turtinė žala. Su tokia apylinkės teismo nuomone kolegija negali sutikti. Neturtinės žalos turinys yra specifinis - dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, sukrėtimas, pažeminimas, ir juos įrodyti dokumentais dažnai nėra įmanoma. Antra, dokumentai nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis. Šioje byloje yra įrodyti R. T. nusikalstami veiksmai, dėl kurių nukentėjusieji G. Č. ir M. J. neteko savo pinigų, be to, nukentėjusieji savo civiliniuose ieškiniuose bei duodami parodymus nurodė aplinkybes, pagrindžiančias jų patirtus dvasinius išgyvenimus. Abejoti dėl to, kad nukentėjusieji, netekę jiems pakankamai didelės pinigų sumos patyrė dvasinių išgyvenimų, nėra jokio pagrindo.
BPK 109 str. įtvirtina asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytas atvejais. Taigi asmuo, patyręs neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti padarytos neturtinės žalos atlyginimo nepaisant to, kokio pobūdžio nusikalstama veika minėta žala buvo padaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje“ (Teismų praktika Nr. 29) taip pat pažymėta, kad nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisėms bylose turtinės žalos nustatymo faktas neatima teisės nukentėjusiajam gauti neturtinės žalos atlyginimą. Akivaizdu, kad nusikaltimu padaroma vienokia ar kitokia neturtinė žala, o jos dydžio klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą.
Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiųjų G. Č. ir M. J. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nuosprendžio dalys, kuriomis G. Č. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir M. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmesti naikinamos, o nukentėjusiųjų G. Č. ir M. J. patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas iš naujo.
Nors byloje nustatyta, kad pinigus skolinosi G. Č., o nuteistoji R. T. apgaulę užvaldant pinigus betarpiškai panaudojo tik prieš M. J., tačiau atsižvelgdama į nukentėjusiųjų G. Č. ir M. J. parodymus, jog jie kartu gyvena viename bute Klaipėdoje, kartu nusprendė persikelti gyventi į Garžgdus, tuo tikslu G. Č. ieškojo tinkamo buto, jį suradęs skolinosi pinigus rankpinigiams, dalį paskolos (1000 Lt) išleido bendriems reikalams (vaistai, skolos, buities prekės), o šią dalį kartu su 500 Lt palūkanomis dengė M. J. iš savo sutaupytos pensijos, kolegija sprendžia, kad abiems nukentėjusiesiems, iš esmės vedantiems bendrą ūkį ir besirūpinantiems vienas kitu, priteistini vienodi R. T. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydžiai.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes, kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo, ir pan.
Formuojamoje teismų praktikoje pasekmės yra laikomos esminiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi, jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.). Be to, tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Kolegija neabejoja, jog nukentėjusieji, netekę 5000 Lt, tai išgyveno pakankamai skaudžiai, nes minėta pinigų suma pagal byloje esamus duomenis apie jų gaunamas pajamas jiems yra reikšminga - iš į bylą pateiktų VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymų matyti, kad G. Č. mėnesinės išmokos, iš kurių daromos išskaitos, yra 648,66 Lt (t. 2, b. l. 121-124), o M. J. yra pensininkė (gimusi 1929 m). Šie išgyvenimai neabejotinai palietė ir senyvo amžiaus 2 grupės invalidės, sergančios Parkinsono liga (kaip teigia pati nukentėjusioji) M. J. sveikatos būklę bei G. Č. psichinę būklę. Vienok kolegija neturi pagrindo konstatuoti nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, jog R. T. nusikaltimas stipriai pablogino M. J. sveikatą, o G. Č. sukėlė ilgalaikę emocinę depresiją, nes teismų praktikoje tokie faktai paprastai yra patvirtinami mediciniškai, tuo tarpu tai patvirtinančių dokumentų į bylą nėra pateikta. Tiesa, nukentėjusysis pateikė Klaipėdos apskrities ligoninės pažymėjimą, jog jis nuo 2009 m. balandžio 27 d. iki 2009 m. gegužės 7 d. gydėsi šioje įstaigoje, tačiau dokumento turinyje nėra jokių duomenų, siejančių šį gydymąsi su R. T. 2008 m. rugpjūčio mėn. padarytu nusikaltimu. Iš kitos pusės, kolegija neabejoja nukentėjusiojo G. Č. nurodyta aplinkybe, jog jis (lygiai kaip ir jo mama M. J.) patyrė nervinę įtampą, kol R. T. buvo iškelta baudžiamoji byla ir buvo įrodyta, kad yra apgaule užvaldytas jų turtas. Iš bylos matyti, kad R. T. pripažino, jog apgaule užvaldė nukentėjusiųjų pinigus tik 2009 m. kovo 26 d. per akistatą su M. J. (t. 1, b. l. 44-45), iki to laiko ji neigė nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes. Reikšminga ir tai, kad nukentėjusiesiems R. T. iki šiol nėra atlyginusi padarytos turtinės žalos.
Visgi iš apeliacinių skundų turinio kolegija sprendžia, kad nukentėjusieji kaip didžiausią žalą padariusias pasekmes įvertino tai, kad dėl kaltinamosios R. T. sukčiavimo ir pasisavintų jai perduotų skolos grąžinimui pinigų jie nebeteko galimybės nusipirkti Gargžduose butą, visos jų viltys susitvarkyti gyvenimą patogiau ir esant sunkmečiui įsigyti pigesnį butą liko nepateisintos. Kolegijos nuomone, sieti šias pasekmes su R. T. nusikaltimu nėra pakankamo pagrindo. Nukentėjusioji M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sūnumi (G. Č.) ieškojo buto Gargžduose, nes norėjo persikelti į Gargždus. Jos sūnus 2008 m. rugpjūčio 7 d. surado butą Gargžduose, tačiau jis jai nepatiko, nes buvo pirmame aukšte. Apie tai, kad sūnus paėmė 5000 Lt paskolą ji sužinojo tada, kai jis grįžo namo su pinigais. Kai sūnus davė jai 4000 Lt, ji paskambino R. T., kaip paskolos gavimo tarpininkei. Ji (M. J.) norėjo grąžinti paskolą, o kadangi trūko 1500 Lt, pasakė, kad likusius grąžins, kai gaus pensiją. 2008 m. rugpjūčio 14 d. ji R. T. perdavė 4000 Lt, o 2008 m. rugpjūčio 21 d. likusius 1500 Lt (t. 1, b. l. 40). Be to, apklausiama papildomai M. J. nurodė, kad 4000 Lt R. T. atidavė bijodama, kad jos sūnus šios sumos neišleistų kitoms reikmėms, nes pirmą dieną jau išleido 1000 Lt (t. 1, b. l. 40). Anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad nepaisant to, jog paskola buvo paimta sumokėti rankpinigius už butą Gargžduose, tačiau ji tam tikslui nebuvo panaudota, priešingai, ženkli paskolos dalis (1000 Lt) buvo išleista kitoms reikmėms, o vėliau buvo nuspręsta paskolą grąžinti, kas savo ruožtu reiškia, kad nukentėjusieji atsisakė savo sumanymo pirkti butą Gargžduose savo valia, o ne dėl R. T. nusikalstamų veiksmų. Kita vertus, 5000 Lt suma nėra tokia didelė, jog jos netekimas sužlugdytų nukentėjusiųjų planus įsigyti kitą pigesnį būstą. Taip pat akivaizdu, kad priežastiniu ryšiu su R. T. padarytu nusikaltimu nėra susijusios ir G. Č. nurodytos aplinkybės, jog dėl to, kad jam buvo atimta galimybė persikraustyti į Gargždus (kaip jau aptarta, tokia galimybė nuteistosios veiksmais jam nebuvo atimta), jis neteko surasto darbo mokykloje ir buvo sumuštas. Tarp Klaipėdos ir Gargžgų yra nedidelis atstumas, susisiekimas yra pakankamai geras, todėl gyventi Klaipėdoje ir dirbti Gargžduose, kolegijos nuomone, nėra didelė problema. Neabejotinai atsitiktinis ir G. Č. sumušimas netoli namų, nes duomenų, jog šis išpuolis būtų susijęs su R. T. nusikaltimo tyrimu ar nagrinėjimu, byloje nėra. Taigi didelė dalis nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių, kurių buvimą jie įvertino kaip jiems padarytą didelę neturtinę žalą, išreikštą dešimtimis tūkstančių litų, šioje byloje nepasitvirtino.
Reikšmingomis aplinkybėmis kolegija laiko ir tai, kad nuteistoji žalą padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais prieš nukentėjusiuosius, kurie dėl amžiaus bei sveikatos būklės yra labiau socialiai pažeidžiami. Be to, R. T. yra pakankamai jauno amžiaus, individualios įmonės savininkė, užsiima verslu nekilnojamojo turto rinkoje, todėl kolegija laiko, kad R. T. yra pajėgi užsidirbti ne tik pajamų pragyvenimui, bet ir nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos“ 10.4 punkte pažymėta, kad pritartina teismų praktikai, kai nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą. Kolegijos nuomone, išdėstytos nuostatos leidžia teigti, kad iš vienos pusės, didesnė turtinė žala sukelia ir didesnius dvasinius išgyvenimus, iš kitos pusės, priteistina neturtinė žala negali būti tokio pat ar panašaus dydžio, kaip ir turtinė žala. Šią išvadą patvirtina ir teismų praktika.
Kasacinėje byloje Nr. 2K-71/2009, kurioje asmenys keliuose epizoduose nuteisti už sukčiavimą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų turėtus išgyvenimus ir nepatogumus, taip pat į pačių nukentėjusiųjų pernelyg didelį pasitikėjimą ketinant pirkti neapžiūrėtą nekilnojamąjį turtą, keturiems nukentėjusiesiems priteisė įvairaus dydžio turtines ir neturtines žalas – asmeniui, kuriam padaryta 141700 Lt turtinė žala, priteista 16000 Lt neturtinei žalai atlyginti (11,29 proc. turtinės žalos), asmeniui, kuriam buvo padaryta 91500 Lt turtinė žala (pusė pinigų grąžinta, pretenzijų nuteistajai nukentėjusysis neturėjo), priteista 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti (6,56 proc.), asmeniui, kuriam padaryta 61000 Lt turtinė žala, priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (8,20 proc.), asmeniui, kuriam buvo padaryta 31000 Lt turtinė žala (vėliau visi pinigai grąžinti), priteista 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti (8,06 proc.). Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje nepasisakė dėl priteistų minėtų neturtinės žalos dydžių, tačiau konstatavo, kad iš byloje esančių teismų sprendimų matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimas, priešingai nei teigia nuteistoji, buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas dėl kiekvieno nukentėjusiojo.
Kasacinėje byloje Nr. 2K–572/2007, kurioje asmuo buvo nuteistas už tai, kad nukentėjusiajam padarė 21650 Lt turtinės žalos, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam, be turtinės žalos, priteisė ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau Lietuvos Aukščiausiais teismas šią sumą sumažino iki 500 Lt motyvuodamas tuo, kad priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas pagal bylos aplinkybes yra neprotingai didelis, todėl mažintinas, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad nukentėjusysis vis dėlto nerūpestingai elgėsi su savo gan didelės vertės turtu, be to, nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo nustatytas praėjus trumpam laiko tarpui.
Kasacinėje byloje 2K-136/2006, kurioje asmuo buvo nuteistas už tai, kad kartu su kitais asmenimis reikalavo iš A. G. 3000 Lt už nukentėjusiojo automobilio, kurį pagrobė nenustatytas asmuo, sugrąžinimą, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau apeliacinės instancijos teismas šią sumą sumažino iki 500 Lt, o kasacinės insatancijos teismas konstatavo, kad teismų sprendimai dėl neturtinės žalos priteisimo BPK nuostatoms, reglamentuojančioms civilinio ieškinio išsprendimą, neprieštarauja.
Greta jau minėtų, lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį turinčių kriterijų, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos ir pačių nukentėjusiųjų apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio neatitinkantys veiksmai, kuomet jie savo prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą patikėjo (atidavė paskolos grąžinimui skirtus pinigus) svetimam ir jokiais ilgalaikiais ryšiais, kurie įgalintų pasitikėti asmeniu, nesusaistytam žmogui.
Tuo būdu, įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, kolegija laiko galimu, iš dalies tenkinant nukentėjusiųjų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš nuteistosios R. T. priteisti nukentėjusiesiems G. Č. ir M. J. po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegijos nuomone, būtent tokių sumų priteisimas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką bei užtikrina nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti.
Padidinti patenkintą nukentėjusiojo G. Č. civilinio ieškino dalį iki 6500 litų, priteisiant nukentėjusiajam G. Č. iš nuteistosios R. T. 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios M. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai M. J. iš nuteistosios R. T. 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje nukentėjusiosios M. J. civilinį ieškinį atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.