- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- A15.-4798-369/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04053-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- D. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 1.50 val., Vilniuje, Kirtimų g.-Eišiškių pl., vairavo automobilį „BMW 330D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas tam teisės, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir padidinęs važiavimo greitį bėgo. Taip D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. B. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso ir bėgo, kadangi išsigando ir negalvojo, ką daro. Pavažiavęs apie 300 metrų sustojo. Įvykio metu buvo blaivus. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Automobilį įsigijo su draugu P. B. už 1 300 Eur, kaip projektą. Automobilis pirktas 2019 m. rugsėjo 13 d. P. B. vardu. Bendrovė, kurioje dirba, užsiima apdaila, jeigu važiuoja į užsienį, gauna 1 100 Eur per mėnesį ir avansus. Darbo užmokestis neatskaičius privalomų mokėti mokesčių sudaro 722 Eur per mėnesį. Gyvena su tėvais. Prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio D. M. 2019 m. rugsėjo 14 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-80152-2019 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, D. B. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, taip pat D. B. išreikštas sutikimas su pažeidimu ir gailėjimasis dėl to (b. l. 1-2).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio D. M. 2019 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu G. B., apie 1.50 val. jie buvo Kirtimų g.-Eišiškių pl. sankryžoje. Buvo stabdomi bei tikrinami važiuojantys automobiliai. G. B. iš anksto, likus apie 10-15 metrų iki link jų atvažiuojančio automobilio „BMW“ aiškiu gestu šviesą atspindinčia krivūle pareikalavo vairuotojo sustabdyti automobilį. Tačiau automobilio „BMW“ vairuotojas, žiūrėdamas tiesiai į G. B., nesustojo ir padidinęs važiavimo greitį nuvažiavo link Vaidotų gyvenvietės. Jie įšoko į tarnybinį automobilį ir pradėjo vytis minėtą automobilį. Automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jie pasivijo Vaidotų gyvenvietėje, Krantinės gatvėje. Jie važiavo įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei per garsiakalbį reikalavo sustoti. Pamatęs, kad jie jį pasivijo, vairuotojas sustabdė automobilį „BMW“. Automobilį „BMW“ vairavo D. B., kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. D. B. paaiškino, kad būtent dėl to ir nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis su pažeidimu sutiko, aiškino, kad dėl pažeidimo gailisi. Automobilis „BMW“ buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 4).
Iš asmens duomenų matyti, kad D. B. neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 7).
Motyvuojamoji dalis
D. B. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pagal šio straipsnio 6 dalį uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 16 punkte numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo D. B. kaltė 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 1.50 val., Vilniuje, Kirtimų g.-Eišiškių pl., vairavus automobilį „BMW 330D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturint tam teisės, nepaklusus uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir padidinus važiavimo greitį bėgus, t. y. pažeidus KET 14 ir 16 punktus ir padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. B. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir bėgo. Sustojo pavažiavęs apie 300 metrų. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Pažymėtina, kad dar administracinio nusižengimo tyrimo metu D. B. administracinio nusižengimo protokole išreiškė sutikimą su jame išdėstyta pažeidimo esme, iš kurios matyti, kad įvykio metu jis vairavo automobilį „BMW 330D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas tam teisės, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir padidinęs važiavimo greitį bėgo (b. l. 1-2). Tai patvirtina vyriausiojo patrulio D. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės, atskleidžiančios, kad įvykio metu policijos pareigūnas iš anksto, likus apie 10-15 metrų iki link jų atvažiuojančio automobilio „BMW 330D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) aiškiu gestu šviesą atspindinčia krivūle pareikalavo vairuotojo sustabdyti automobilį, tačiau pastarasis, žiūrėdamas tiesiai į policijos pareigūną, nesustojo ir padidinęs greitį nuvažiavo. Policijos pareigūnai vydamiesi automobilį važiavo įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei per garsiakalbį reikalavo sustoti. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo D. B., kuris neturėjo tam teisės. D. B. paaiškino, kad teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso, kadangi neturėjo teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 4). Pastarąją aplinkybę taip pat patvirtina duomenys apie D. B. išduotus asmens dokumentus, tarp kurių vairuotojo pažymėjimo nėra (b. l. 7).
Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad D. B. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.
Dėl D. B. skirtinos administracinės nuobaudos
ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Teismas, D. B. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – susijęs su transportu, nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę; pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai; taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, dirbantis (b. l. 1), per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 3), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog D. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijos vidurkis.
Įvertinus D. B. prašymą ir parodymus apie gaunamas pajamas, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas šešių mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį atliekant nustatyto dydžio įmoką.
Dėl D. B. skirtinos administracinio poveikio priemonės
ANK 426 straipsnio 7 dalies pagrindu už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Teismas nustatė, kad D. B. nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę dėl to, kad neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, taip šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Kita vertus, D. B. praeityje nebaustas administracine tvarka, taip pat neteistas, todėl nėra pagrindo spręsti apie jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, kartu, D. B. išreikštas sutikimas su pažeidimu ir gailėjimasis dėl to leidžia manyti, kad jis padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys atitinkamų teisės pažeidimų. Nors administracinį nusižengimą D. B. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau kasacinio teismo išaiškinta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (pvz., kasacinio teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018). Asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis). Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad D. B. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas nustatytinas minimalus.
Pagal 426 straipsnio 8 dalį už šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. automobilis „BMW 330D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo perduotas naujam savininkui (valdytojui) P. B.. Byloje nėra duomenų, kad P. B., perleisdamas automobilį D. B. ar kitiems asmenims, žinojo, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas), todėl pagrindo konfiskuoti automobilį nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirti vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų (1 200 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, D. B. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį atliekant dviejų šimtų eurų (200 Eur) dydžio įmoką.
D. B. skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesių laikotarpį nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 200 Eur dydžio įmoką. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105667067.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.