Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Astrauskas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje M. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, M. R. individualios įmonės savininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 229 str. (2 veikos), 300 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamojoje byloje M. R. kaltinama tuo, kad dėl neatsargumo netinkamai atliko savo tarnybos pareigas, o būtent, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – kilnojamojo turto vertintoja, teikianti viešąsias paslaugas, pažeisdama Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 ketvirto skyriaus 18 punkto – „Apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą. Vertinimo sutartis sudaroma raštu prieš pradedant vertinimą“, 24 punkto „Apžiūrima transporto priemonė fotografuojama. Privalomas minimalus nuotraukų skaičius – 2. Šiose nuotraukose turi būti matoma visa transporto priemonės išorė ir valstybinis numeris; kitose nuotraukose – apgadinimai ir kiti svarbūs transporto priemonės vertinimui elementai“ reikalavimus, 2006 m. sausio 26 d. įvertino automobilį „A“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), ne apžiūrėdama automobilį fiziškai, o pagal iš internetinio automobilių aukciono tinklalapio „ Copart“ atspausdintose fotonuotraukose matomus pažeidimus, tokiu būdu surašė neteisingą vertinimo ataskaitą Nr. 044/01/06, tai yra pagamino netikrą dokumentą – vertinimo ataskaitą Nr. 044/01/06, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo diskredituotas turto vertintojo vardas, sumenkintas viešosios įstaigos „Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto“, kuri teisės aktų nustatyta tvarka įgalinta vykdyti viešosios paslaugos – turto vertinimo paslaugų – administravimą bei priežiūrą, autoritetas, taip pat buvo sumokėti mažesni, nei priklauso, mokesčiai valstybei. Tokiais savo veiksmais M. R. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje.

Be to, ji kaltinama tuo, kad dėl neatsargumo netinkamai atliko savo tarnybos pareigas, o būtent, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – kilnojamojo turto vertintoja, teikianti viešąsias paslaugas, pažeisdama Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 ketvirto skyriaus 18 punkto – „Apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą. Vertinimo sutartis sudaroma raštu prieš pradedant vertinimą.“, 24 punkto – „Apžiūrima transporto priemonė fotografuojama. Privalomas minimalus nuotraukų skaičius – 2. Šiose nuotraukose turi būti matoma visa transporto priemonės išorė ir valstybinis numeris; kitose nuotraukose – apgadinimai ir kiti svarbūs transporto priemonės vertinimui elementai“, reikalavimus, 2005 m. gruodžio 12 d. įvertino automobilį „D. C.“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), ne apžiūrėdama automobilį fiziškai, o pagal iš internetinio automobilių aukciono tinklalapio „Copart“ atspausdintose fotonuotraukose matomus pažeidimus, surašė vertinimo ataskaitą Nr. 1019/12/05, tai yra pagamino netikrą dokumentą – vertinimo ataskaitą Nr. 1019/12/05, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo diskredituotas turto vertintojo vardas, sumenkintas viešosios įstaigos „Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto“ autoritetas, kuri teisės aktų nustatyta tvarka įgalinta vykdyti viešosios paslaugos – turto vertinimo paslaugų – administravimą bei priežiūrą, taip pat buvo sumokėti mažesni, nei priklauso, mokesčiai valstybei. Tokiais savo veiksmais M. R. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje.

Be to, ji kaltinama tuo, kad 2009 m. gruodžio 22 d. apie 11 val. M. R. įmonės, esančiose Vilniaus g. 8 Šiauliuose, patalpose, neturėdama įgalinimų, nuo 2009-11-06 esant panaikintam jos turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000077, vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 00079 galiojimui, esant sustabdytam jos įmonės kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę įmonei įvertinti turtą ir verslą, galiojimui, suklastojo tikrą dokumentą – Kelių transporto priemonių vertinimo ataskaitą Nr. 406/11/09, ataskaitos pirmame (tituliniame) lape, dešimtame lape „Atkuriamosios vertės skaičiavimas (kalkuliacija)“, tryliktame lape „Išvada apie automobilio likutinę vertę“ pakeitė kilnojamo turto – automobilio „P. V.“, priklausančio UAB „R“ – vertinimo datą, vietoje užrašo „Vertinimas datai 2009-10-26“ įrašydama „Vertinimo data – 2009 11 05“, pasirašė bei uždėjo M. R. įmonės apvaliojo antspaudo „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI M. R. įmonė“ atspaudą. Tokiais savo veiksmais M. R. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Bylos parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu kaltinamosios gynėjas advokatas A. K. pateikė prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui. Advokatas nurodo, jog prokuroras kaltinamąjį aktą surašė nepasibaigus visų priimtų prokuroro nutarimų apskundimo procedūroms ir neleidęs M. R. pareikšti savo pozicijos dėl nesutikimo su įtarimu. Šios aplinkybės, advokato nuomone, reiškia, jog buvo apribota M. R. teisė gintis nuo pareikštų įtarimų pateikiant savo paaiškinimus, taip pat buvo pažeistos ikiteisminio tyrimo pabaigą reglamentuojančios įstatymo nuostatos. Dėl šių aplinkybių, kaip pažymi advokatas, surašytas kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui.

Motyvuojamoji dalis

Advokato A. K. prašymas tenkintinas, baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

Baudžiamajame procese vykdoma kaltinimo funkcija. Kaltinimo procesą sudaro dvi stadijos. Ikiteisminio tyrimo stadijoje renkami kaltės įrodymai, tai yra rengiamasi kaltinti, o teisminio bylos nagrinėjimo stadijose kaltinimas palaikomas. Kai ikiteisminio tyrimo metu surenkama pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad teisme turėtų būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, prokuroras privalo surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą teismui. Kaltinamuoju aktu užbaigiama ikiteisminio tyrimo stadija ir išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 218 str. 1 d. numato, kad įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 218 str. 4 d.).

Per teisę reikšti prašymus bet kuriuo byloje iškylančiu klausimu proceso šalys aktyviai realizuoja daugumą savo interesų. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 178 straipsnis suteikia galimybę įtariamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams raštu prašyti prokurorą atlikti Baudžiamojo proceso kodekso XII skyriuje (Kitos procesinės prievartos priemonės) ir XIV skyriuje (Ikiteisminio tyrimo veiksmai) numatytus veiksmus. Esant svarbioms priežastims ir siekiant užtikrinti tyrimo sėkmę, prokuroras gali motyvuotai atsisakyti tenkinti gautą prašymą, tačiau toks sprendimas gali būti skundžiamas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 178 str. 3 d.). Apskundimo teisė, kuriai skirtas ne tik Baudžiamojo proceso kodekso penktasis skirsnis (62-65 straipsniai), bet ir specialiai šiame kodekse numatyti atvejai (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 130 str., 151 str., 168 str., 178 str. ir kt.), yra baudžiamojo proceso objektyvumo, teisingumo ir visapusiškumo garantija.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. R. gynėjas advokatas A. K. prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą pateikė 2010-05-04. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė A. R. 2010-05-17 nutarimu šio prašymo netenkino. 2010-06-01 M. R. gynėjas advokatas A. K., laikydamasis baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos per septynias dienas nuo nutarimo gavimo (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 178 str. 3 d.) dėl 2010-05-17 prokurorės nutarimo pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundo pateikimo metu baudžiamoji byla Nr. 40-2-343-09 su kaltinamuoju aktu jau buvo perduota nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Kol neišnagrinėti proceso dalyvių skundai ir prokuroro nutarimai neįsiteisėję, negalima laikyti, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas. Baudžiamoji byla, kaltinant M. R. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 229 str., 300 str. 1 d., padarymu, buvo perduota teismui neužbaigto ikiteisminio tyrimo stadijoje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnyje nustatytą ikiteisminio tyrimo pabaigos procedūrą, todėl byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir grąžintina prokurorui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 218 str., 232 str. 3 p., 440 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje M. R. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 229 str. (2 veikos), 300 str. 1 d., grąžinti prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.