- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-707-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44557-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- UAB „RESPUBLIKOS“
- Ieškovas
- AB „Gubernija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Gubernija“ ieškinį atsakovui UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA dėl sutarties modifikavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti 2013-11-12 Skolos mokėjimo išdėstymo sutartimi nustatytą skolos grąžinimo grafiką – pakeisti skolos grąžinimo įmokas, nustatant naują skolos grąžinimo grafiką.
Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui nutraukti 2004-12-28 Kreditavimo sutartį Nr. 0640404060817-20 ir 2013-11-12 Skolos mokėjimo išdėstymo sutartį bei uždrausti pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus pagal minėtas sutartis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: uždrausta atsakovui UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA nutraukti 2004-12-28 Kreditavimo sutartį Nr. 0640404060817-20 ir 2013-11-12 Skolos mokėjimo išdėstymo sutartį bei uždrausti pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus pagal minėtas sutartis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas pakeisti įmokų grąžinimo grafiką, nekeičiant nei galutinio skolos gražinimo termino, nei skolos dydžio, nei palūkanų dydžio prima facie yra pagrįstas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui pradėjus išieškojimo veiksmus, teismo sprendimas taptų nebeįvykdomas. Ieškovui pagrindus, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės teisės nebūtų pernelyg apsunkintos ar neproporcingai suvaržytos, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti atsakovei suvaržymus, todėl ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; leisti nutartį vykdyti skubiai.
Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tokiais motyvais: 1) ieškovas nepagrįstai teigia jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas; 2) teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesilaikė teismų praktikos iš esmės analogiškose bylose, kuriose tokiais atvejais laikinosios apsaugos priemonės taikytos nebuvo; 3) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis šalių interesų pusiausvyrą, nes ieškovas atsidurs geresnėje padėtyje nei atsakovas; 4) ieškinys apskritai yra aiškiai nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad skundžiama nutartis, kuria teismas pagrįstai nustatė, jog pareikšto skundo reikalavimai yra prima facie pagrįsti, o nagrinėjamoje byloje, siekiant užtikrinti būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą bei taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko atskirasis skundas turi būti atmestas, o nutartis palikta nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina situaciją buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu. Atsakovas 2016 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė dokumentus, kurie buvo sudaryti jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas jais nesivadovauja (CPK 314 str.).
Atsakovas teigia, kad skundžiama nutartis yra be motyvų. Toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodo argumentus dėl kurių yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimojo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ir t.t.
Apeliantas nurodo, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą, o tai ar jis pagrįstas, ar ne, bus išsiaiškinta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
Atskirajame skunde teigiama, kad pagal teismų praktiką tokiais atvejais kaip šis, laikinosios apsaugos priemonės nėra taikomos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas teisminis ginčas yra individualus, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą (kaip ir bet kurį kitą procesinį klausimą) reikia analizuoti konkrečias būtent tos bylos aplinkybes, o tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas iš tiesų galėtų vienašališkai nutraukti sutartį ir tokiu atveju, ieškovui palankaus teismo spendimo įvykdymas ne tik pasunkėtų, bet jo priėmimas apskritai netektų jokios prasmės, nes jis nesukeltų jokių teisinių pasekmių, t.y. nutraukus sutartį, jos modifikavimas būtų visiškai neįmanomas.
Atsakovas nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus pažeistas proporcingumo principas, nes ieškovas atsidurs geresnėje padėtyje negu atsakovas. Toks teiginys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas nebuvo atleistas nuo prievolės mokėti atsakovui periodinių įmokų, kurias šalys buvo sutarusios sutartimi. T.y. ieškovas ir toliau privalės vykdyti savo įsipareigojimus, todėl atsakovas finansiškai nenukentės, kiti jo interesai taip pat nebus pažeisti. Tačiau, jeigu atsakovas prieš laiką nutrauks sutartį ir pareikalaus likusią paskolos dalį grąžinti iš karto, tai ieškovui gali sukelti dideles materialines pasekmes, nes negrąžintos paskolos suma yra pakankamai didelė. Taigi, šiuo atveju yra priešingai nei teigia atsakovas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas būtent ieškovo padėtį padarytų gerokai blogesne nei atsakovo.
Esant minėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje byloje buvo visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.