Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovui V. G., ieškovo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovei J. G., atsakovės atstovei advokatei Marinai Saveljevai, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovei J. G. dėl turto atidalinimo ir patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ir prašė tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus.

Teismo posėdyje atsakovė visiškai pripažino patikslintą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagalKlaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl bendros dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo.

Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, tiek atidalinant pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalinant nedalų daiktą, atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.81 str. nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi, naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 str.) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko po ½ idealiąją dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau siekia, kad butas būtų atidalintas konkrečiomis patalpomis ir būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka.

Bylos duomenimis visiškai atidalinti po ½ dalį visas buto patalpas nėra galimybės, nes lieka bendro naudojimosi patalpos. Pagal teismų suformuotą praktiką geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t.y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t.y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Todėl šie reikalavimai gali būti įvykdyti tik esant specialisto paruoštam atidalijimo projektui, kuris turi apimti visą butą (elektros instaliaciją, komunikacijas ir pan.).

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje ieškovo pasiūlytas turto atidalijimo variantas, t.y. priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui 44/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis su pinigine kompensacija, o atitinkamai atsakovei priteisti asmeninės nuosavybės teise 56/100 minėto buto dalis; bei tuo pačiu nustatyti naudojimosi butu tvarką, t.y. kad ieškovas asmeniškai naudojasi 16,81 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu 12-3, o atsakovė asmeniškai naudojasi 18,01 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu 12-2 ir 10,73 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu 12-4, o kitomis patalpomis t.y. tualetu plane pažymėtu 12-6, vonia plane pažymėta 12-5, koridoriumi plane pažymėtu 12-1 ir virtuve plane pažymėta 12-7 ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tarp šalių ginčo nėra – atsakovė visiškai pripažino patikslintą ieškinį, todėl minėti reikalavimai tenkintini (CK 4.80 str. 2 d., 4.81 str., CPK 140 str. 2 d., 185 str.)

Įvertinus ieškovo pateiktą UAB „OBER-HAUS“ turto vertės nustatymo pažymą, konstatuotina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), aktuali ginčo išsprendimui vidutinė rinkos vertė yra 58500 Eur, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 3510 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę buto dalį (CK 4.80 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsižvelgiant į tai, kad abiem šalims buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis šalims yra 100 procentų, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Ieškovas patyrė 130 Eur išlaidų už turto vertinimą, todėl patenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

Dėl sprendimo išdėstymo

Atsakovė nurodė, kad dėl savo blogos turtinės padėties (jos pajamas sudaro 132,93 Eur senatvės pensija, kitų pajamų neturi) negali iš karto sumokėti ieškovui nurodytos 3510 Eur kompensacijos. Prašo teismo atsižvelgti į jos turtinę padėtį ir atidėti teismo sprendimo įvykdymą 24 mėnesiams. Nurodo, kad gali mokėti kas mėnesį po 146,25 Eur. Ieškovas sutiko su atsakovės prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 24 mėnesiams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 3640 Eur priteistos sumos (3510 Eur kompensacijos ir 130 Eur bylinėjimosi išlaidų) mokėjimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, išdėstytinas per 2 metus, t.y. per 24 mėnesius, mokant 152,05 Eur už pirmąjį mėnesį ir po 151,65 Eur už likusius dvidešimt tris, pirmąjį išdėstyto mokėjimo įnašą atliekant įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 284 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 44/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise 56/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui V. G. 3510 Eur dydžio piniginę kompensaciją iš atsakovės J. G. už jai atitenkančią didesnę buto dalį.

Nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovas V. G. asmeniškai naudojasi 16,81 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu 12-3, atsakovė J. G. asmeniškai naudojasi 18,01 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu 12-2, ir 10,73 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu 12-4, ieškovas ir atsakovė bendrai naudojasi kitomis patalpomis – tualetu, plane pažymėtu 12-6, vonia, plane pažymėta 12-5, koridoriumi, plane pažymėtu 12-1, ir virtuve, plane pažymėta 12-7.

Priteisti ieškovui V. G. 130 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės J. G..

Iš atsakovės J. G. ieškovo V. G. naudai priteistos 3640 Eur sumos (3510 Eur kompensacijos ir 130 Eur bylinėjimosi išlaidų) mokėjimą išdėstyti per 2 metus, t.y. per 24 mėnesius, sumokant 152,05 Eur pirmąjį mėnesį ir po 151,65 Eur per likusius dvidešimt tris, pirmąjį išdėstyto mokėjimo įnašą atliekant įsiteisėjus teismo sprendimui.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.