- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 1S-723-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13215-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- S. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. S. bausmę atlieka pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir S. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis neatitinka vienos iš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų - jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis S. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi apylinkės teismas nesivadovavo teisės aktais, reikšmingais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neišnagrinėjo Komisijos nutarimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalies nuostatos, tik formaliai perrašė nutarimo duomenis, neatlikdamas išsamesnės jų analizės, sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą grindė neesminėmis aplinkybėmis, kurių pakeisti nuteistasis nebegali, pateikė tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes.
4.2. Nuteistasis pažymi, jog jis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Taip pat nurodo, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 72 balai, kas reiškia, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pirminio patikrinimo metu šios rizikos vertinimo rezultatas buvo 93 balai. Taip pat atkreipia dėmesį, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika niekada nebus žema, kadangi nekintančių balų suma sudaro daugiau kaip 40 balų. Teigia, jog stebimas reikšmingas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, kadangi vertinimo balas per pakankamai trumpą bausmės atlikimo laiką sumažėjo 21 balu. Toks sistemingas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, anot nuteistojo, leidžia daryti išvadą, jog jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme.
4.3. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo ankstesnių teistumų skaičių bei tai, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jis toliau darė naujus nusikaltimus. Toks vertinimas, anot nuteistojo, neturi teisinio pagrindo, kadangi BVK nuostatos lygtinio paleidimo sąlygas sieja išimtai su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, jo pokytis. Teisinio pagrindo neturi ir teismo motyvas, jog lygtinis paleidimas nuteistajam negali būti taikomas, kadangi jo neatlikta bausmės dalis dar pakankamai didelė. Toks išplėstinis BVK nuostatų taikymas neatitinka lygtinį paleidimą reglamentuojančių įstatymų principų. Nuteistojo manymu, teisinio pagrindo neturi ir kiti skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai – tai, kad jis praeityje buvo ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, bei tai, kad jis turi skolų, pagal priteistus civilinius ieškinius privalo sumokėti 6 074,78 eurus, o išskaičiuota tik 53,74 eurai. Anot nuteistojo, teismas jau įvertino jo padarytas nusikalstamas veikas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, todėl dar kartą traktuoti tas pačias aplinkybes kaip esmines, atsisakant tvirtinti Komisijos nutarimą, nėra loginio ir teisinio pagrindo. Tuo tarpu jo turimas įsiskolinimas, nors ir mažesnis, išliks net ir atlikus visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi dirbdamas pataisos namuose jis gauna mažą atlyginimą. Be to, dalį atlyginimo jis siunčia savo šeimai, trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Anot nuteistojo, taikytas lygtinis paleidimas bei garantuota darbo vieta laisvėje ženkliai įtakos įsiskolinimo mažėjimą ir bus vienas iš veiksnių, mažinančių jo pakartotinį nusikalstamumą.
4.4. S. S. skunde nurodo ir tai, jog pataisos įstaigos pareigūnai ir įvairių skyrių specialistai pažymėjo, jog teigiami jo pokyčiai fiksuojami išsilavinimo ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse, jog jo pažanga pasireiškia tuo, kad nuteistasis pataisos namuose įsidarbino, dengia žalą, nepalaiko kriminalinės subkultūros, stengiasi nebendrauti su neigiamai charakterizuojamais asmenimis, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas, nesielgia impulsyviai, stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes bei problemas spręsti konstruktyviai.
4.5. Apibendrindamas savo skundą, nuteistasis nurodo esantis įsitikinęs, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, ženklus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, socialinių ryšių su šeima, artimaisiais palaikymas, teigiama darbinė motyvacija, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje, aiškių perspektyvių planų turėjimas teismui turėjo sudaryti pagrįstą pagrindą manyti, jog jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo S. S. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą - tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir kiekį, ankstesnius teistumus, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį bei tai, kad nuteistajam buvo skirtos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau nuteistasis ir toliau darė naujus nusikaltimus, konstatavo apylinkės teismas.
8. Išvadą, jog nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas visų pirma motyvavo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais (teismas pažymėjo, jog šį rezultatą sudaro 12 dinaminių, t. y. kintančių, balų) bei keturių kriminogeninių veiksnių egzistavimu. Teismas taip suabejojo sėkminga nuteistojo reintegracija į visuomenę, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jis bausmę atlieka už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tuo tarpu jo turimi turtiniai įsiskolinimai šiuo metu siekia daugiau nei 6 000 eurų. Be to, suabejoti nuteistojo galimybėmis laisvėje savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būdais, apylinkės teismą privertė ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys - tai, kad S. S. neturi specialių planų kaip susidoroti su netikėtomis problemomis, apskritai, jo ateities planams trūksta konkretumo, be to, jis vis dar pasirenka situacijas, kurios padidina jo nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankamai nesudėtingai paveikiamas aplinkinių, o jo draugų rate yra ne tik socialų gyvenimo būdą gyvenančių asmenų. Apygardos teismo nuomone, visas skundžiamoje nutartyje akcentuotas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai laikė sudarančiomis pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakanka tam, kad jo pataisos procesas galėtų būti tęsiamas ne pataisos namuose, o vykdant jo atžvilgiu probaciją. Visiškai pritardamas apylinkės teismo motyvams, apygardos teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.
9. Kaip matyti iš skundo turinio, S. S. teigia, jog apylinkės teismas neturėjo vertinti šiuo metu jo turimų įsiskolinimų, kadangi jie nebus padengti ir jam atlikus visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Su tokiu skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Nors iš tiesų tikėtina, jog, net ir atlikus visą nuteistajam paskirtą bausmę, jam priteistas civilinis ieškinys nebus padengtas pilnai, tačiau taip pat akivaizdu, jog tuo atveju, jei S. S. pataisos įstaigoje ir toliau dirbs, įsiskolinimo suma, atsižvelgiant į tai, kad dalis jo gaunamo darbo užmokesčio yra išskaičiuojama pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius raštus, taps mažesnė. Kuo nuteistojo finansinė našta bus mažesnė, tuo didesnė tikimybė, jog, būdamas laisvėje, jis sugebės ją toliau mažinti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis skunde teigia, jog jis turi garantuotą darbo vietą laisvėje, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų teismui nebuvo pateikta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma tik tai, kad nuteistasis galimo lygtinio paleidimo metu dirbtų pagal verslo liudijimą statybų sektoriuje, tačiau akivaizdu, jog tai yra tik paties nuteistojo deklaratyvus teiginys.
10. Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, pagrįstai atsižvelgė ir į S. S. padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir pobūdį (jis bausmę atlieka už penkių apysunkių nusikaltimų turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą, praeityje jau yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas), ankstesnius teistumus (S. S. teistas trylika kartų), neatliktos bausmės dalį bei tai, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kurio metu jis padarė naują nusikalstamą veiką. Nors, įvertinusi galiojantį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija negali nepritarti nuteistajam, jog BVK nuostatos lygtinio paleidimo sąlygas sieja išimtai su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigoje, taigi, nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, kiekis, pobūdis ir pavojingumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesni teistumai ar teismo skirų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą (apylinkės teismo argumentai dar kartą išdėstyti šios nutarties 8 punkte), nuteistojo kriminogeninę praeitį apibūdinantys duomenys, nelėmė apylinkės teismo sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, jie tik buvo įvertinti kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.
11. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami S. S. elgesio pokyčiai - socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas mažėja, jis pataisos namuose dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo skatintas, tačiau šių aplinkybių visuma neatsveria išdėstytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog S. S. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę. Pagrindo manyti, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, nenusikals ir laikysis įstatymų, nesudaro ir tai, kad jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, teigiamai žiūri į darbą, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, kadangi šios aplinkybės egzistavo ir iki nuteistojo suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė.
12. Atsižvelgdamas į visa, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog S. S. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl jo atžvilgiu dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl šių priežasčių nuteistojo skundo atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuri yra teisėta ir pagrįsta, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.