Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-19 · Administracinė byla Nr. A-469-300-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-19
Bylos Nr.
A-469-300-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Pareiškėjas
A.G.
Atsakovas
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriui, Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A14–300/07Procesinio sprendimo kategorija 15.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.G. skundą atsakovui Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėjas paaiškino 2006 m. vasario 21 d. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūnų buvęs nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalį, t.y. už greičio viršijimą. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą už padarytą pažeidimą, buvo išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas. Pareigūnams N.R. ir D.T. jis paaiškinęs, kad vyksta į Latvijos Respublikos sostinę Rygą į labai svarbią komandiruotę (komandiruotas UAB „Pergamas“) ir kad jo su laikinu pažymėjimu gali nepraleisti pasienio pareigūnai (tai ir atsitiko). Kadangi nenuvyko į labai svarbų susitikimą (turėjo įvykti kelių šalių atstovų susitikimas dėl naujų parduotuvių tinklų atidarymo), pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą : buvo pažeista jo garbė ir orumas, patirti dideli nepatogumai, pabloginta verslo reputacija, suvaržyta judėjimo laisvė bei bendradarbiavimo galimybė. Pareiškėjas paaiškino, jog pareigūnai N. R. ir D.T. jam vairuotojo pažymėjimą grąžino tik grįžtant atgal į Klaipėdą, po to, kai jis paskambino Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus komisarui V.K. Grąžinant teises, priimtas nutarimas, kuriuo konstatuotas jo padarytas pažeidimas (jo jis neginčija) ir paskirta administracinė nuobauda (1250 Lt bauda, pažeidimą įvertinant 8 baudos balais). Nors pažeidimo neginčija, pareiškėjas mano, kad Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūnai pasielgė neteisėtai, sulaikydami jo vairuotojo pažymėjimą. Kadangi dėl to jis patyrė moralinę skriaudą, prašė priteisti iš Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovo Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus atstovas prašė pareiškėjo skundo netenkinti, nurodydamas, kad pareigūnų veiksmai neprieštaravo įstatymui.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, išklausęs liudytojų parodymų, konstatavo, kad, atlikdami tarnybines pareigas, Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūnai N.R. ir D.T. pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nes paimdami iš pareiškėjo vairuotojo pažymėjimą, neįsitikino, ar už A.G. padarytą pažeidimą bus galima skirti specialiosios teisės atėmimą. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus komisaras V.K. nurodė, kad pareigūnai privalėjo išsiaiškinti, ar vairuotojas turi galiojančių balų, ir tik tuo atveju, jeigu jis būtų turėjęs 10 ir daugiau baudos balų, buvo galima sulaikyti jo vairuotojo pažymėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir priimtas nutarimas. Apklaustas liudytoju N. R. paaiškino, kad įsitikinti, ar pažeidėjas neturi galiojančių balų, jie neturėjo galimybės, nes nebuvo ryšio. Teismas konstatavo, kad Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūnai, sulaikydami A. G. vairuotojo pažymėjimą, nusižengė įstatymui, neįsitikinę, ar pareiškėjas turi 10 ir daugiau balų galiojančių baudos balų. Tačiau kadangi pareiškėjas prašomos priteisti sumos jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė ( prie bylos pridėtas tik UAB „Pergamas“ išduotas komandiruotės lapas), teismas pareiškėjui iš Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus priteisė tik 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis).

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo manymu, teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nesirėmė administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-689-03). Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, pažymėdamas, jog teismas nepagrįstai taikė Viešojo administravimo įstatymo normas Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūnams, nes jų veiksmai, susiję su pareiškėjo vairuotojo pažymėjimo paėmimu, yra procesinė veikla, reglamentuojama ATPK normų. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas įrodymų apie patirtą turtinę žalą teismui nepateikė, o pagal administracinių teismų praktiką neturtinė žala, atsiradusi dėl neteisėtos valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, tarnybų ir pareigūnų veiksmų ar neveikimo, nesant turtinės žalos, neatlyginama (Administracinių teismų praktika Nr. 2, 202-206 psl.). Neturtinės žalos atlyginimas priteistas neteisėtai ir dėl to, kad Eismo priežiūros skyrius nėra juridinis asmuo ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas negali būti atsakovu.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas nurodo, jog apeliantas pripažino privaląs atlyginti jam padarytą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Pareiškėjas reikalavimus dėl žalos atlyginimo kildina iš Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūnų veiksmų, atliktų jiems vykdant tarnybines funkcijas- surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir šiuo pagrindu paimant vairuotojo pažymėjimą. Šie pareigūnų veiksmai yra reglamentuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 4 dalyje.

Šiaulių miesto Vyriausiasis policijos komisariatas yra vidaus tarnybos sistemai priklausanti valstybės valdymo įstaiga, kurios pareigūnai turi vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymas Nr. IX-1538) 2 straipsnyje nustatytą apibrėžimą vidaus tarnybos sistemos pareigūnas tai - statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja šis Statutas ir (ar) kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims.“.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 įstatymo redakcija, galiojusi ginčo santykių atsiradimo metu) 3 straipsnis apibrėžia viešąjį administravimą kaip įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamą valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomąją veiklą, skirtą įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.

Cituotų teisės normų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad eismo priežiūros pareigūnų veikla vykdant įstatymo jiems suteiktas eismo priežiūros funkcijas atitinka viešojo administravimo sampratą.

Viešojo administravimo įstatymas savo prigimtimi yra bendro pobūdžio įstatymas, reglamentuojantis viešojo administravimo santykius, todėl jo normos pagal bendrąsias įstatymų konkurencijos taisykles viešojo administravimo institucijoms ir pareigūnams taikomos tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja specialūs teisės aktai. Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis, nustatantis, kad ,,turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka“ būtent ir yra tokia bendro pobūdžio teisės norma; kadangi policijos pareigūnų veiklą reglamentuojantys teisės aktai kitaip jų atsakomybės nereglamentuoja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio normas nagrinėjamam ginčui.

Neturtinės žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.250 straipsnis, kuris nustato, bendrą taisyklę, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, su materialinės žalos padarymu aktualūs nagrinėjamam ginčui įstatymai neturtinės žalos atlyginimo nesieja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis yra priimta administracinėje byloje Nr.A-689-03, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo ginčo – toje byloje buvo nagrinėjami reikalavimai dėl žalos, padarytos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo administracinių bylų praktikos.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi įstatymas nustato nagrinėjamo ginčo šalį- subjektą, kuriam turi būti reiškiami reikalavimai dėl neteisėtais valdžios institucijų ir jų tarnautojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad tinkamu atsakovu nagrinėjamoje byloje yra ne Šiaulių miesto Vyriausiasis policijos komisariatas, o Lietuvos valstybė. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatų padarė materialinės teisės normų taikymo klaidą ir priteisė žalos atlyginimą iš subjekto, kuris pagal įstatymą neturi tokios prievolės.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalis ir 54 straipsnis numato, kokių procesinių veiksmų turi imtis pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad į bylą yra įtraukta akivaizdžiai netinkama šalis; to paties įstatymo 10 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė netinkamo atsakovo pakeitimo klausimo, dėl to byla buvo išnagrinėta neteisingai. Šis procesinės teisės pažeidimas sudaro sprendimo panaikinimo pagrindą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 4d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas