Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-08 · Civilinė byla Nr. e2A-1725-436/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
e2A-1725-436/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15984-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Iraklita“, Seesam Insurance AS Lietuvos Respublikoje
Civilinė byla Nr. e2A-1725-436/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15984-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.8.
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1625-894/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Iraklita“, Seesam Insurance AS Lietuvos Respublikoje veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, Giedrius Aželis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 971,24 Eur turtinės žalos atlyginimą, 45,50 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 24 d. transporto priemonės „Ford Mondeo“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas gatve nuo K. Baršausko g. žiedo R. Kalantos g. link, leidžiantis nuo kalno kliudė pravirą šulinio dangtį ir apgadino automobilį. Transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios kliūties ir jos apvažiuoti, nes ji nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju, išmokėta 1 058,11 Eur draudimo išmoka. Atsakovė, kaip vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių savininkė ir valdytoja, aptarnaujanti bei juos eksploatuojanti įmonė, yra atsakinga už atsiradusią žalą.

3. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog automobilio vairuotojas netinkamu būdu bandė išvengti įvykio, vis tiek kliudė ginčo šulinio dangtį, todėl dėl kilusios žalos yra kaltas ginčo automobilio vairuotojas. Atsakovė savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi Seesam Insurance AS Lietuvos filiale, todėl atsakyti už žalą turi draudikas, taip pat nesutiko ir su nustatytos žalos dydžiu, kuris jos nuomone, turėtų būti mažinamas iki 644 Eur.

4. Trečiasis asmuo Seesam Insurance AS Lietuvos Respublikoje veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad apie kilusią žalą sužinojo tik gavęs teismo pranešimą apie civilinės bylos nagrinėjimą, todėl suėjus pranešimo apie įvykį terminams draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos. Be to, ginčo automobilio vairuotojas privalėjo pasirinkti saugų važiavimo greitį, leisiantį sustoti prieš pastebėtą kliūtį. To nepadarius, vairuotojo veiksmai/neveikimas turėjo tiesioginę įtaką žalos transporto priemonei atsiradimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 971,24 Eur žalos atlyginimą, 45,50 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (971,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 480,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš atsakovės 9,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. UAB „Kauno vandenys“ yra tinkama atsakovė byloje, kadangi esant savanoriško civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai, kreditorius turi teisę ieškinyje reikalauti, kad žalą atlygintų abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek ją visą, tiek ir dalį.

1.2. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ginčo šulinio dangtis eismo įvykio metu buvo pakilęs virš kelio dangos (praviras), taigi neatitiko jam keliamų techninių reikalavimų. Atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo šuliniui aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais. Dėl atsakovės neteisėto neveikimo buvo sugadinta ieškovės draudėjui priklausanti transporto priemonė, kurios remonto išlaidas apmokėjo ieškovė. Esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos turtinės žalos, ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnio 1 dalį kilti bei subrogacijos pagrindu kylančiam reikalavimui pagrįsti.

1.3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, sąmata, žalos sureguliavimo bylos duomenys (draudiko žalų eksperto susirašinėjimas su UAB „Inchcape Motors“), nuotraukos), o taip pat liudytojo A. M. parodymai 2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje, kad ginčo transporto priemonę pakėlus su rankiniu keltuvu pamatė keturias sugadintas detales, kurias įrašė į apžiūros aktą, o transporto priemonę pakėlus pilnai, buvo pastebėti papildomi apgadinimai, esantys galinių padangos ir ratlankio vidinėje pusėje (2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 25 min. 50 s.), patvirtina ieškovės įrodinėtą žalos dydį.

1.4. Ieškovei priteistos 45,50 Eur kompensuojamosios palūkanos nuo priteisto žalos atlyginimo, nes atsakovės neįvykdyta prievolė ieškovei yra piniginė, atsakovė yra praleidusi ieškovės nustatytą piniginės prievolės įvykdymo terminą ir įstatyme nenustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą sumažinant iš atsakovės priteistą žalos dydį iki 144,81 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas be pagrindo sprendė dėl atsakovės tinkamumo, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė manė praleidusi sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams draudimo bendrovei pareikšti, todėl tikslingai pasirinko atsakove UAB „Kauno vandenys“. Tačiau draudimo paslaugų sutartis buvo pratęsta iki 2017 metų, taigi 3 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

1.2. Įvykis turėjo būti pripažintas draudžiamuoju ir iš atsakovės priteista tik dalis reikalavimų (frančizės ribose), t. y. 144,81 Eur.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ji nėra tinkamas atsakovas, kadangi ji pasirinko draustis savo civilinę atsakomybę savanoriškai, kas reiškia, jog ieškovė įgijo teisę pasirinkti, kuris iš šių subjektų (atsakovė ar draudimo kompanija) atlygins žalą.

2.2. Klausimas ar įvykis, sukėlęs žalą, pripažintinas draudžiamuoju, nėra šios bylos dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi su ieškiniu atsakovei UAB „Kauno vandenys“ dėl jos draudėjui išmokėtos draudimo išmokos (žalos) atlyginimo regreso teise. Ieškovė savo reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad žala kilo dėl atsakovės nuosavybėje, žinioje ir priežiūroje buvusio netvarkingo šulinio, todėl turi būti atlyginta. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ nurodė, kad ji yra sudariusi savanoriškojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu Seesam Insurance AS Lietuvos filialu, kuria buvo apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė už trečiojo asmens turto – transporto priemonių sugadinimą, įvykus eismo įvykiams, kurių priežastimi buvo vandentiekio – kanalizacijos šuliniai, esantys važiuojamojoje Kauno miesto gatvių tinklo dalyje, draudėjo aptarnaujamoje zonoje. Draudimo sutartyje buvo numatyta 144,81 Eur franšizė. Atsakovės vertinimu ji už padarytą žalą gali atsakyti tik franšizės ribose. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl padarytos žalos neprivalo atsakyti draudimo įmonė, o ieškovė, dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio (savanoriškojo draudimo), turėjo teisę pasirinkti atsakovu būtent UAB „Kauno vandenys“.

10. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad teismo sprendimas ginčijamas iš esmės tik dėl atsakovo byloje tinkamumo ir UAB „Kauno vandenys“ atsakomybės ribų. Dėl priteistos žalos dydžio apeliantė skunde prieštaravimų neišreiškė, todėl byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl atsakingo už žalą asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko atsakomybės

11. Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Civilinės atsakomybės draudimas yra viena draudimo rūšių. Šios rūšies draudimu draudžiami asmens turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe už nukentėjusiems tretiesiems asmenims ar jų turtui padarytą žalą.

12. Pagal šalių santykiams taikytino Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios įvykio metu) 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrąją civilinės atsakomybės draudimo sampratą pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje.

13. Ginčo atveju matyti, kad atsakovės ir trečiojo asmens Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2015 m. gruodžio 10 d. sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. 230 0004333/2015 priskirtina savanoriškam draudimui, kuriam kitaip, nei, privalomojo draudimo atveju, būdinga didesnė šalių laisvė nustatyti draudimo sutarties sąlygas.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad sudarius civilinės atsakomybės draudimo sutartį nukentėjęs trečiasis asmuo greta reikalavimo į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir teisę reikalauti draudimo išmokos iš civilinės atsakomybės draudiko. Abu šie reikalavimai turi savarankiškus pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2012). Šis aiškinimas aktualus ir taikytinas sprendžiant klausimą dėl galimybės išsiieškoti padengtą žalą regreso teise. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą į UAB „Kauno vandenys“, kildinamą iš delikto, tačiau pasirinko nereikšti reikalavimo Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, kuris galėtų būti kildinamas iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties kaip sutarties trečiojo asmens naudai.

15. Pažymėtina, kad savanoriškam civilinės atsakomybės draudimui būdinga tai, kad teisinis reguliavimas expressis verbis nenustato šių dviejų skirtingais pagrindais atsirandančių ir materialine teisine prasme savarankiškų reikalavimų santykio, šiuo klausimu pasisakoma tik teismų praktikoje. Prievolių teisės požiūriu, savanoriško draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad taip atsakingas už žalą asmuo (draudėjas) perkelia skolą draudikui išvengdamas savo prievolės nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) ar kaip nors kitaip apribodamas šio asmens teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltininko. Kartu tai taip pat nereiškia, kad abu (iš delikto ir draudimo sutarties) reikalavimai turi būti tenkinami juos sumuojant, nes tai neatitiktų civilinės atsakomybės paskirties ir reikštų nukentėjusio asmens nepagrįstą praturtėjimą gaunant dvigubą žalos atlyginimą. Dėl nurodytų materialinių teisinių santykių ypatumų savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju kreditoriaus reikalavimai įgyja solidariųjų skolininkų daugetui būdingą procesinę išraišką – kreditorius turi teisę ieškinyje reikalauti, kad žalą atlygintų abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek jas visas, tiek ir dalį. Kiekvieno iš reikalavimų pagrįstumas bei apimtis sprendžiami pagal jų pagrindus. Kai kreditorius reikalavimus pareiškia bendrai ir atsakingam už žalą asmeniui, ir draudikui, tai dėl tos dalies, dėl kurios sutampa, jie tenkinami solidariai. Tokią praktiką iš esmės panašiose bylose formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2003, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2012).

16. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką darytina išvada, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, turėjo įstatyme numatytą pagrindą pasirinkti reikalauti žalos atlyginimo tik iš atsakingo už žalą asmens, t. y. atsakovės. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad teismas pagrįstai nagrinėjo ieškinį, pareikštą tik atsakovės (apeliantės) atžvilgiu ir pagrįstai priteisė iš jos visą realiai patirtą žalą.

17. Kartu nurodytina, kad ginčas dėl įvykio kvalifikavimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju nebuvo šios bylos dalykas, kadangi reikalavimas draudikui buvo pareikštas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įvykio kvalifikavimu, nepasisako.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas