Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-09 · Byla Nr. ATP-721-582/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-09
Bylos Nr.
ATP-721-582/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-721-582/2014;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01087-2014-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimo G. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. A. už tai, kad šis 2014-01-28, 17.02 val., vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas jos nesustabdė ir atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę. Padaręs turtinę žalą ir neesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais G. A. pažeidė KET 9, 133, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

2014-05-09 Kauno apylinkės teismo nutarimu G. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą paskirta 100 litų bauda, o už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą paskirta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė nuobauda 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, panaikinti ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas teigia nepripažįstąs kaltės dėl jam inkriminuojamo ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo. Pagal minėto straipsnio nuostatas atsakomybė iškyla tik esant tyčiai, teismas privalėjo aiškintis ar asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Šiuo atveju teismas nevertino tų aplinkybių, kad pažeidėjas neturėjo jokio tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jo automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis buvo blaivus, be to, netinkamai buvo įvertintas ir vaizdo įrašas, nepagrįstai konstatuojant, kad nuo smūgio net pakilo kitas automobilis, todėl tokio kontakto nebuvo įmanoma nepajausti, kadangi pažeidėjo nuomone, iš vaizdo įrašo matosi tik kad jo automobilis nežymiai paliečia kito automobilio šoną, o jokio pakilimo į orą medžiagoje nematyti. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad buvo pasišalinta iš eismo įvykio ne tyčia, bet sąžiningai suklydus dėl savo veiksmų.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į padarytos žalos dydį, netinkamai įvertino kontakto pobūdį, nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinta tyčia. Skunde teigiama, kad pažeidėjas neslėpė kontakto žymių ant savo automobilio, o jų tiesiog nepastebėjo, iškviestas policijos pareigūnų iš karto pas juo atvyko, iš jų ir sužinojo apie eismo įvykį, susisiekė su nukentėjusiąją ir jai atlygino žalą geranoriškai. Apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad pažeidėjas buvo rastas tik po savaitės, kadangi jis niekur nesislapstė, o kaip minėjo, apie eismo įvykį sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d., o visos abejonės turi būti aiškinamos pažeidėjo naudai.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nesivadovavo LAT formuojama praktika, kurioje laikomasi nuomonės, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš eismo įvykio pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Institucija atsiliepime į G. A. apeliacinį skundą nurodo, kad byloje surinkti duomenys neginčijami ir pagrindžia tai, kad G. A. iš įvykio vietos pasitraukė tyčia. Prašoma skundo netenkinti kaip nepagrįsto, jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

G. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde G. A. nesutinka su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir nubaustas 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria G. A. patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. neskundžiama.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog G. A. įvykdė ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Nors G. A. savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina visuma įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokio smūgio į automobilį, kurį matyti vaizdo įraše, nebuvo galima nepajusti. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, automobilis stabtelėjo ir tik po kelių sekundžių pradėjo judėti. Iš nukentėjusiosios automobilio foto lentelių matyti, kad transporto priemonei padaryti apgadinimai yra akivaizdūs. Pažeidėjo automobilio techninės apžiūros aktas taip pat patvirtina, kad buvo apgadintas pažeidėjo automobilio galinis kairės pusės sparnas ir galinio bamperio kairės pusės šonas. Liudytojas J. J. pirmos instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam dirbant apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Iki“, atėjo nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad matė kaip automobilių stovėjimo aikštelėje buvo kliudytas automobilis, kaltininkas išvažiavo. Jis padavė užrašytus kaltininko automobilio numerius. Kaip nurodė teismo posėdžio metu nukentėjusioji, ji apsipirkinėjo prekybos centre kai prie jos priėjo apsaugos darbuotojas su kitu vyriškiu ir pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino ir padavė jai lapelį su pasišalinusios automobilio numeriais. Atėjusi į aikštelę pamatė, kad nubrozdintas jos automobilio visas vairuotojo pusės bamperis, žala 900 litų.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad jis neketino pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad jis nesuprato apgadinęs kitą transporto priemonę, nes tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš vaizdo įrašo matyti, kad po kontakto su nukentėjusiosios automobiliu, pastarasis smarkiai sujudėjo, todėl darytina išvada, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl G. A. negalėjo nesuprasti, kad atsitrenkė į kitą automobilį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad G. A. padarė ATPK 130 str. l d. numatytą pažeidimą. Iš foto lentelių matyti, kad sugadinimas padarytas kitam automobiliui buvo akivaizdus, be to pats įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kameromis ir iš vaizdo įrašo matyti, kad kontaktas buvo pakankamai stiprus, todėl G. A. neabejotinai privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taigi, apeliantas, būdamas eismo dalyvis, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o sukėlęs eismo įvykį, nepasišalinti iš įvykio vietos, padėtį jį išsiaiškinti. Taigi toks pažeidėjo elgesys, ignoravimas teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytų reikalavimų, vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas skirdamas administracinę nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailėjosi, atlygino žalą, į tai, kad praeityje ne kartą buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už šiurkštų pažeidimą - transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kas neigiamai charakterizuoja pažeidėją, kaip linkusį ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, atsižvelgė į proporcingumo ir teisingumo principus ir pagrįstai skyrė ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimalią nuobaudą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o G. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas