Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-562-462/2011

2011 m. birželio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. I. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 258 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

tai yra jis 2009 metų liepos mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, turėdamas tikslą realizuoti, Varšuvoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo pneumatinį šautuvą „HATSAN“ 90 modelio Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuris priskiriamas prie „C“ kategorijos nešaunamųjų ginklų, kuriems įsigyti reikalingas leidimas, ir Vilniuje esančioje Gariūnų turgavietėje iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo pneumatinį šautuvą „B3“ modelio, kuris priskiriamas prie „C“ kategorijos nešaunamųjų ginklų, kuriems įsigyti reikalingas leidimas. Neteisėtai įsigijęs išvardytus nešaunamuosius ginklus, juos parsivežė, neteisėtai nešiojo ir laikė, o 2009 m. rugpjūčio 9 d. rytą, turėdamas tikslą realizuoti, automobiliu „Ford Transit“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, atsivežė minėtus nešaunamuosius ginklus į UAB „Rietavo turgus“ teritoriją, esančią Drobstų k., Rietavo sav., laikė automobilyje bei apie 10.30 val. pasikėsino šiuos nešaunamuosius ginklus neteisėtai realizuoti - parduoti Telšių apskrities VPK Rietavo PK VTP tyrėjui G. M., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes policijos pareigūnų buvo sulaikytas.

Nuteistasis K. I. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo K. I. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas teigia, kad tai, jog jo veiksmuose esama nusikalstamos veikos požymių, o konkrečiai ginklų šaunamoji galia, nuo kurios priklauso jų priskyrimas konkrečiai kategorijai, paaiškėjo tik atliekant ikiteisminį tyrimą. Tiek Varšuvoje, tiek Gariūnų turgavietėje pneumatinius ginklus įsigijo atvirai. Todėl jam inkriminuojamam nusikaltimui trūksta vieno iš būtinųjų sudėties elementų – subjektyviosios pusės.

Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 258 str. 1 d., yra įrodyta visiškai.

Nuteistojo K. I. kaltė yra įrodyta visumos surinktų įrodymų ikiteisminio tyrimo metu ir ištirtų teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad apelianto veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 258 str. 1 d., sudėties požymiai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino turėdamas tikslą realizuoti arba realizavo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Neteisėtas disponavimas nešaunamaisiais ginklais ar kitokiais žmonėms žaloti pritaikytais įtaisais sudaro prielaidas sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl yra draudžiamas. Tiesioginis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo objektas yra disponavimo nešaunamaisiais ginklais tvarka ir visuomenės saugumas. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo dalykas yra nešaunamieji ginklai ir kitokie žmonėms žaloti pritaikyti įtaisai.

Minėto nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro neteisėtas nešaunamųjų ginklų ar kitokių žmonėms žaloti pritaikytų įtaisų gaminimas, turint tikslą juos realizuoti, arba realizavimas. Neteisėtas nešaunamųjų ginklų gaminimas arba realizavimas – jų gaminimas arba realizavimas nesilaikant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatytos tvarkos.

Įstatymo 5 str. išvardyti „C“ kategorijos ginklai. „C“ kategorijai priskiriami pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J (Įstatymo 5 str. 5 punktas). Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. numatyta, kad leidimus įsigyti A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos. Byloje esanti Klaipėdos apskrities VPK kriminalistinių tyrimų biuro 2009-10-06 specialisto išvada Nr. 815 patvirtina, kad pneumatinio šautuvo „HATSAN“ 90 modelio, Nr. „(duomenys neskelbtini)“ iššautų kulkų kinetinė energija yra 15,5 J; pneumatinio šautuvo „B3“ iššautų kulkų kinetinė energija – 17,5 J. Abu šie pneumatiniai šautuvai priskiriami „C“ kategorijos nešaunamiesiems ginklams (b. l. 12–15). Taigi iš nuteistojo paimtiems pneumatiniams šautuvams „HATSAN“ 90 modelio Nr. 050908936 ir „B3“ modelio įsigyti turėjo būti gautas leidimas iš policijos įstaigos.

Be to, Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose ir 5 straipsnio 4 punkte nurodytais ginklais, jų dalimis, A kategorijos ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas. Kitais B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, jų šaudmenimis, jų dalimis, ginklų priedėliais turi teisę prekiauti Ginklų fondas, Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais. Tokią licenciją Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas (Įstatymo 24 str. 1 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų turėjęs leidimą prekiauti „C“ kategorijos nešaunamaisiais ginklais.

Apeliantas nurodo, kad buvo tikras, jog specialaus leidimo tokių daiktų apyvartai nereikia – abu ginklai buvo įsigyti atvirai ir be jokių specialių procedūrų, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti šių šautuvų šaunamąja galia ar domėtis, kiek siekia pneumatinio ginklo kinetinė energija.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pats nuteistasis neneigia tos aplinkybės, kad minėtus pneumatinius šautuvus įsigijo neoficialiose jų pardavimo vietose. Tai yra vieną iš jų nenustatytomis aplinkybėmis Varšuvoje (Lenkijoje), o kitą Gariūnų turgavietėje, Vilniuje. Ta aplinkybė, kad nuteistasis jį įsigijo turgavietėje, o kitą apskritai neaišku kur ir kokiomis aplinkybėmis, leidžia daryti išvadą, kad taip apeliantas siekė įsigyti juos nelegaliai, nesilaikydamas įstatymų numatytų reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jis teiravosi dėl situacijos ir gavo atsakymą, jog specialus leidimas norint perleisti tokį daiktą nereikalingas, taip pat yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta Plungės rajono policijos Licencijavimo skyriaus specialistė L. J., kuri nurodė, jog „...tokio atvejo, kad kaltinamasis būtų atėjęs ir klausęs, ar reikia leidimo pneumatinių ginklų įsigijimui ir prekybai, nepamena...jeigu žmogus ateitų ir paklaustų, ar galima prekiauti pneumatiniais ginklais turguje, ji atsakytų, kad negalima, kadangi turguje nėra patalpų, kuriose būtų galima ginklais prekiauti. Ji taip pat būtų pasakiusi žmogui ir 2009 m., kadangi „C“ kategorijos nešaunamiesiems ginklams įsigyti ir prekiauti buvo reikalingas leidimas. Ji to žmogaus nepažįsta, tačiau tikrai kitaip jam nebūtų aiškinusi...“ (b. l. 87). Abejoti šios liudytojos duotais parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Apeliantas savo skunde taip pat prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad apylinkės teismas be pagrindo jam netaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 str. numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis aktyviai dalyvavo ir bendradarbiavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat prisipažino, bet teisėjų kolegija daro išvadą, kad atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės nėra (nebuvo) jokio pagrindo.

Teisiamojo posėdžio 2011-03-29 metu kaltinamasis nurodė, kad kuo kaltinamas, supranta, kaltu neprisipažįsta (b. l. 85). Be to, iš įtariamojo apklausos 2009-11-17 protokolo matyti, kad pateikus klausimą, ar įtariamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, jis parodė: neprisipažįstu (b. l. 21). Kitos įtariamojo apklausos 2010-04-28 metu K. I. nurodė, kad šioje ikiteisminio tyrimo byloje parodymus duoti atsisako, parodymus duos teisme (b. l. 53). Taigi darytina visiškai priešinga išvada, t. y. kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu visiškai nebendradarbiavo, be to, kaltu neprisipažino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirdamas bausmę nuteistajam K. I., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. K. I. nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. I. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė švelniausią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 1 d. numatytą bausmės rūšį – baudą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra per griežta. Apeliantą išteisinti, švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo K. I. apeliacinį skundą atmesti.