Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl 2007 m. kovo 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir nubaustas :

- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 2d., 5d. 1p. subendrinus šias bausmes apėmimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 11 d. apie 17.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į UAB (duomenys neskelbtini) viešbučio (duomenys neskelbtini), kambarinių persirengimo patalpas pagrobė I. Š. turtą: 50 Lt vertės rankinę, 20 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 15 litų ir jos asmens dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą bei vairuotojo pažymėjimą, taip pat R. P. turtą: mobilaus ryšio telefoną „S. E. T 200” 400 Lt vertės, piniginę 50 Lt vertės ir joje buvusius 360 litų.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skirdamas bausmę A. G., t.y. parinkdamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bei nustatydamas jos dydį tiek už atskiras veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas nepažeidė BK 41, 54, 61 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų ir sąlygų, nurodė išsamius ir iš esmės pagrįstus bylos duomenimis savo sprendimo argumentus. A. G. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą, abu jie yra tyčiniai, baigti, savanaudiški. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog apeliantas bendrai gali būti charakterizuojamas tik neigiamai – skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas jau šeštą kartą, šiuos nusikaltimus jis padarė praėjus vos keliems mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos – taigi, jis yra recidyvistas. Teismas atsižvelgė į A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurią jis nurodo savo apeliaciniame skunde – tai, kad jis iš esmės pripažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino ir nedidelę pagrobto turto vertę, bei tai, kad jis nusikalto esant sunkiai jo materialinei padėčiai. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskiras veikas yra mažesnės nei BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, todėl jos negali būti pripažintos neteisingomis.

Tai, kad nuteistasis serga tuberkulioze, jis žinojo ir prieš darydamas nusikaltimus ir tai nebuvo kliūtimi elgtis nusikalstamai. Kita vertus, ši liga gali būti ir yra gydoma laisvės atėmimo vietoje. Be to, byloje nėra duomenų, kad paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis bandė gydytis šią ligą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad apelianto minima liga negali būti laikoma kliūtimi jam atlikti nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus teismo motyvus, iš esmės neigiamą apelianto asmenybę, jo nenorą taisytis ir daryti išvadas iš savo ankstesnių teistumų, nėra pagrindo jam mažinti pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.