Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas V.Stankevičius Procesinio sprendimo kategorija: 42.9; 73.2.5.5; 121.15; 121.18;

2008 m. balandžio 25 d.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės B.U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B.U. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išieškojimo, tretysis asmuo K.U.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo K.U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2007-12-14 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės B.U. valstybės naudai 21 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms padengti. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2006-03-24 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį dėl automobilio Ford Maverick, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpiui nuo 2006-03-24 iki 2007-03-23 nuo transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo dėl avarijos, stichinių nelaimių ir nelaimingų įvykių bei trečiųjų asmenų neteisėtos veikos ir vagystės. Teismas nustatė, kad tretysis asmuo K.U. 2006-06-09 apie 21 val. 00 min. Taujūnų k., Ignalinos rajone vairavo ieškovei B.U. priklausantį automobilį nuvažiavo nuo kelio ir apgadino minėtą automobilį. Teismas laikė, kad atsakovo atsisakymas sumokėti draudimo išmoką, motyvuojant tuo, kad eismo įvykis yra nedraudiminis, teisėtas ir pagrįstas. Įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-19 nutartimi nustatyta, kad K.U. pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad K.U. nevykdė kelių eismo taisyklių reikalavimų, nesiėmė priemonių, kad policijai būtų pranešta nedelsiant po eismo įvykio, nors tuo metu dar nebuvo vėlyvas paros metas. Be to, K.U. patraukė automobilį iš įvykio vietos ir neužtikrino, kad būtų išsaugoti eismo įvykio tyrimui reikšmingi pėdsakai. Civilinėje byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, trečiojo asmens K.U. ir liudytojos I.K. paaiškinimai nepakeičia ir nepaneigia įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teismas atmetė ieškovės ir trečiojo asmens argumentus, kad įvykus eismo įvykiui K.U. įvykdė visas Kelių eismo taisyklėmis nustatytas vairuotojo pareigas, jo elgesys atitiko rūpestingo vairuotojo kriterijus. Teismas konstatavo, kad K.U., nusprendęs apie eismo įvykį informuoti policiją tik kitą dieną, pažeidė ne tik kelių eismo taisykles, bet elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad pasišalinimas iš įvykio vietos laiku nepranešant apie įvykį policijai yra nereikšmingas sutarties sąlygų pažeidimas ir neturi priežastinio ryšio su draudiminiu įvykiu. Teismas konstatavo, jog trečiojo asmens K.U. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir delsimas apie eismo įvykį pranešti policijai turi priežastinį ryšį konstatuojant draudiminio įvykio faktą, nes policija ir kiti eismo įvykiu suinteresuoti asmenys neteko galimybės išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Apeliacinio skundo esminis argumentas tai, jog teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į įvykio ypatybes.

Ieškovė ir atsakovas 2006-03-24 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį dėl automobilio Ford Maverick, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpiui nuo 2006-03-24 iki 2007-03-23 nuo transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo dėl avarijos, stichinių nelaimių ir nelaimingų įvykių bei trečiųjų asmenų neteisėtos veikos ir vagystės, Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 pagrindu.

Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, konstatavus, kad ji padaryta draudimo objektui. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str. 1 d.). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 II dalies 4.1.7 punkte numatyta, jog nedraudiminiu įvykiu laikoma, jei atsitikus įvykiui apdraustasis pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas kelių eismo taisykles. Ši draudimo sutarties sąlyga aiški ir nedviprasmiška, nesudaro pagrindo ją aiškinti nei siaurinamai, nei plečiamai.

Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, įskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėms, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Kolegijos vertinimu, atsakovas leistinomis priemonėmis įrodė, jog remiantis policijos pateikta informacija, administracinės bylos medžiaga bei Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, pagrįstai laikė įvykį nedraudiminiu ir atsisakė mokėti draudimo išmoką.

Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad pasišalinimas iš įvykio vietos laiku nepranešant apie įvykį policijai yra nereikšmingas sutarties sąlygų pažeidimas ir neturi priežastinio ryšio su draudiminiu įvykiu. Trečiojo asmens K.U. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir delsimas apie eismo įvykį pranešti policijai turi priežastinį ryšį konstatuojant draudiminio įvykio faktą, nes policija ir kiti eismo įvykiu suinteresuoti asmenys neteko galimybės išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes. Konstatuotina, jog K.U. taip pat tinkamai neįvykdė Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 I dalies 2.6.7 punkto b papunktyje nustatytos draudėjo pareigos – apie draudiminį įvykį nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar autoįvykį – policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.); o tai pagal taisyklių I dalies 7.12.1 punktą taip pat yra pagrindas draudimo išmokos mažinimui ar nemokėjimui.

Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai padarė išvadą, jog civilinėje byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, trečiojo asmens K.U. ir liudytojos I.K. paaiškinimai nepakeičia ir nepaneigia įsiteisėjusia Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teismas atmetė ieškovės ir trečiojo asmens argumentus, kad įvykus eismo įvykiui K.U. įvykdė visas Kelių eismo taisyklėmis nustatytas vairuotojo pareigas, jo elgesys atitiko rūpestingo vairuotojo kriterijus. Kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, kad K.U., nusprendęs apie eismo įvykį informuoti policiją tik kitą dieną, pažeidė ne tik kelių eismo taisykles, bet elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai. Vyriausiojo administracinio teismo nutartis neturi prejudicinės galios, tačiau ji nustato faktą, jog tretysis asmuo K.U. yra nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, šio fakto ieškovė nesugebėjo paneigti.

Pagal CPK 185 str. teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą. Tai reiškia, kad teisėjas, tiesiogiai dalyvavęs tiriant įrodymus ir išklausęs šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų baigiamosiose kalbose išsakytų įrodymų įvertinimų bei argumentų, vadovaudamasis turimomis žiniomis, savo sąžine, įstatymų ir etikos taisyklių reikalavimais, padaro nešališkas išvadas. Todėl kolegija nesutinka su apeliantės nuomone, jog teismas sprendimą grindžia Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų bylos nagrinėjimo metu pateiktų įrodymų: šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų.

Kolegijos vertinimu apeliantės minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl kolegija dėl jos plačiau nepasisako.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti arba pakeisti, todėl jis paliekamas galioti, o ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.