Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-619/2011

Teisėja Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00830-2010-1

2011 m. birželio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą, t. y. tuo, kad jis 2010 metų kovo mėnesį, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo metalinę teleskopinę lazdą, priskiriamą smogiamojo triuškinamojo poveikio šaltajam nešaunamajam D kategorijos ginklui ir ją neteisėtai nešiojo su savimi iki 2010 m. gegužės 8 d., kai apie 11.10 val., Pylimo g. 19, Vilniuje, su minėtu įkalčiu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas (toliau - prokuroras) prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendį ir T. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. paskiriant jam 6 MGL dydžio, t. y. 780,00 Lt baudą.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus įrodymus dėl ginklo įsigijimo aplinkybių, nepagrįstai rėmėsi liudytojos M. A. parodymais, o ginklų parduotuvės darbuotojo Š. M. parodymus vertino kritiškai. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant M. A. parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad ji yra buvusi išteisintojo draugė. M. A. ir išteisintąjį siejo artimi santykiai, dėl šios priežasties liudytoja gali duoti jam palankius parodymus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas Š. M. paaiškino, jog T. D. teleskopinės lazdos nepardavė. Teigė, kad su išteisintuoju yra bendravęs darbiniais reikalais. T. D. liudytojo klausė, kaip parduodamos teleskopinės lazdos, kokia pardavimo tvarka. Prokuroras teigia, kad liudytojas Š. M. šioje byloje nėra suinteresuotas asmuo, o jo parodymai yra objektyvūs, nuoseklūs ir patikimi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jais vadovautis.

Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. atsiranda tada, kai asmuo neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Pas kaltinamąjį rastas daiktas yra teleskopinė lazda – smogiamosios-triuškinamosios grupės šaltasis nešaunamasis ginklas, priskiriamas prie D kategorijos ginklų.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinas veikos požymis.

Prokuroras tvirtina, kad nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. D. veiksmuose yra ginklo gabenimo, bet ne nešiojimo požymių. Apeliantas nurodo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. išskiria šaunamųjų ginklų nešiojimo ir gabenimo sąvokas, tačiau su D kategorijos ginklais tai neturi nieko bendra.

Prokuroro nuomone, nuosprendyje neatsižvelgta ir į tai, kad pats T. D. yra paaiškinęs, jog teleskopinę lazdą jis nešiojosi savigynai, nes ne kartą viešoje vietoje buvo užpultas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodyta, kad T. D. neteisėtai įsigijo metalinę teleskopinę lazdą, priskiriamą smogiamojo triuškinamojo poveikio šaltajam nešaunamajam D kategorijos ginklui. Pats T. D. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad metalinę teleskopinę lazdą pirko specializuotoje parduotuvėje (t. b. l. 145, 97). Tokius T. D. parodymus patvirtino ir liudytoja M. A.. Pirmosios instancijos teisme liudytoja parodė, jog T. D. lazdą pirko parduotuvėje. Apie lazdos naudojimo taisykles pardavėjas nieko nesakė, taip pat nieko nesakė, kad yra tam tikros sąlygos kaip galima naudoti lazdą (b. l. 150-151). Netikėti tokiais T. D. bei liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad T. D. ir liudytoją sieja draugystė, nėra pakankamas pagrindas abejoti liudytojos parodymais.

Prokuroras teisus nurodydamas, kad T. D. ir liudytojos M. A. parodymai prieštarauja liudytojo Š. M. parodymams. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis išaiškino T. D. teleskopinės lazdos įsigijimo, laikymo sąlygas, tačiau tokios lazdos pastarajam nepardavė (b. l. 143-144). Tokie parodymai kategoriškai nepaneigia nei paties T. D., nei liudytojos M. A. parodymų.

Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad liudytojas Š. M. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, davė nuoseklius parodymus, todėl jo parodymų patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo. Visgi, tokie skundo teiginiai nėra visiškai pagrįsti. Kaip matyti iš liudytojo Š. M. parodymų, jam yra žinomos metalinės teleskopinės lazdos pardavimo sąlygos bei su tuo susijusios pardavėjo pareigos. T. D. bei liudytojos M. A. parodymai leidžia daryti išvadą, jog parduodant teleskopinę lazdą galimai nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Taigi, Š. M., siekdamas išvengti galimų neigiamų pasekmių, gali būti suinteresuotas teleskopinės lazdos pardavimo fakto neigimu. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ginklo pardavimo faktas nėra užfiksuotas žurnale taip pat nepaneigia T. D. ir liudytojos M. A. parodymų, tuo pačiu nepatvirtina ir liudytojo Š. M. teiginių.

Įvertinus visa, kas aptarta, konstatuotina, jog neteisėtas metalinės teleskopinės lazdos įgijimo faktas nėra įrodytas. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju byloje yra tik vieni kitiems prieštaraujantys T. D., M. A. ir Š. M. (kaip jau minėta, šio liudytojo parodymų teisingumo kategoriškai nepatvirtina jokie kiti įrodymai) parodymai. Kolegijos įsitikinimu, prieštaravimų pašalinimui buvo išnaudotos visos galimybės, todėl jos aiškintinos T. D. naudai. Pažymėtina, kad teleskopinės lazdos pardavimo faktą patvirtinančių įrodymų (pvz., mokėjimo sąskaitos) nebuvimas nepaneigtų T. D. ir liudytojos M. A. paaiškinimų. Tokių pirkimo faktą patvirtinti galinčių įrodymų nebuvimas leistų tik iškelti versiją, jog teleskopinė lazda buvo parduota neteisėtai, tačiau nepatvirtintų T. D. kaltės dėl tokios lazdos neteisėto įsigijimo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pas T. D. rasta metalinė teleskopinė lazda yra draudžiama civilinėje apyvartoje. Iš tikrųjų, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 str. 3 d. 7 p. yra nustatyta, kad civilinėje apyvartoje draudžiami kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai. Tuo pačiu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo 1 str. 4 d. nustatyta, kad daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija. Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti posėdžio protokole Nr. 7 2 p. nurodyta, kad kieto metalo teleskopinės lazdos yra priskirtos D kategorijos nešaunamiesiems ginklams. Jų prekyba yra galima. Ši nuostata nesikeitė ir vėlesniuose komisijos priimtuose dokumentuose. Specialisto išvadoje, remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo nuostatomis bei minėtu komisijos protokolu, buvo padaryta išvada, jog T. D. turėta lazda yra smogiamosios-triuškinamosios grupės šaltasis ginklas, priskiriamas prie D kategorijos ginklų. Apskritai nesuprantamas prokuroro bandymas paneigti teismo argumentą, kad teleskopinė lazda nėra civilinėje apyvartoje uždraustas ginklas. T. D. nebuvo inkriminuotas civilinėje apyvartoje uždrausto ginklo įsigijimas, jam buvo inkriminuotas tik neteisėtas ginklo įgijimas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, aplinkybė dėl neteisėto teleskopinės lazdos įsigijimo T. D. iš kaltinimo šalintina.

Visgi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino T. D. dėl metalinės teleskopinės lazdos nešiojimo.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad ginklas šio įstatymo prasme yra įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti. Minėto įstatymo 2 str. 12 d. nurodyta, kad ginklo ir šaudmenų gabenimas yra ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio), o įstatymo 2 str. 13 d. nurodoma, jog ginklo ir šaudmenų nešiojimasis yra ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartos įstatymo nuostatos taikytinos ne tik šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims, o visiems ginklams, nepriklausomai nuo ginklo rūšies. Tokia išvada grindžiama tuo, kad aptartose normose nėra išskiriama ginklo rūšinė priklausomybė (pvz., šaunamasis, šaltasis, templinis ar pan.), t. y. ginklo nešiojimo ir gabenimo sąvokos apima visas ginklų rūšis.

Pirmosios instancijos teismas, atskirdamas ginklo nešiojimo ir gabenimo sąvokas, netinkamai aiškino jų turinį. Ginklo gabenimo sąvoka yra siejama su ginklo transportavimu, kurio metu turi būti užtikrinama, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant.

Sąvoka „transportavimas“ sietina su ginklo bu­vi­mo, lai­ky­mo vie­tos pa­kei­ti­mu, pervežimu, pernešimu iš vienos vietos į kitą. Taigi tam, kad būtų galima pripažinti tai, jog ginklas buvo gabenamas, būtina nustatyti ne tik tai, kad ginklas buvo laikomas taip, kad jo nebūtų galima nedelsiant panaudoti, bet ir tai, kad jis buvo transportuojamas. Liudytojas E. Š. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog T. D. buvo su kitais jaunuoliais. Prie jaunuolių grupės ant žemės buvo pastebėti daiktai, panašūs į sprogstamąsias medžiagas. T. D. (kartu su kitais jaunuoliais) buvo sulaikytas prie buvusio kino teatro „Lietuva“ (b. l. 144-145). Pats T. D. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog jis pasiėmė lazdą savigynos tikslais (b. l. 146). Liudytoja M. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad T. D. lazdą laikė namuose, ją pasiimdavo tais atvejais, kai žinodavo, kad teks grįžti vėlai (b. l. 151). Taigi, aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog T. D. metalinę teleskopinę lazdą nešiojo, o ne turėjo tikslą ją transportuoti iš vienos vietos į kitą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad T. D., pasak M. A., įprastai lazdą laikydavo namuose.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog aplinkybę, kad teleskopinė lazda buvo gabenama, o ne nešiojama patvirtina tai, jog ji buvo laikoma specialiame dėkle, nematoma pašaliniams asmenims. Čia įvertintina, kad pats T. D. nurodė, jog lazdą nešėsi savigynos tikslais. Be to, jos laikymo vieta, t. y. įdėklas su lazda buvo prisegtas prie diržo, rodo, kad ši lazda esant reikalui be jokių didesnių trukdžių galėtų būti panaudota. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog T. D. neturėjo tikslo jos panaudoti, nėra reikšminga jo padarytos veikos teisinam vertinimui.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad D kategorijos ginklo savininkui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus, dujinius ginklus.

Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. D. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatyto laiko ir vietos neteisėtai nešiojo su savimi metalinę teleskopinę lazdą, kuri pagal specialisto išvadą Nr. 140-(4053)-IS1-7887 yra smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, kuris priskiriamas D kategorijos ginklams, iki 2010 m. gegužės 8 d., maždaug 11 val. 10 min., t. y. iki prie Pylimo g. 19-ojo namo, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taigi, T. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d.

Paaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio straipsnio dispozicijoje yra numatytos alternatyvios veikos, kurios visos kartu ar atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl pagal minėtą įstatymą atsako tas, kas padarė bent vieną iš alternatyvių veikų.

T. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. jis neneigė, jog teleskopinę lazdą nešiojo, ją nešiojo savigynos tikslais. Skiriant T. D. bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, savo veiksmais jokios žalos padaryti nesiekė, be to, jis studijuoja, administracine tvarka nebaustas, neteistas. Kolegija mano, kad T. D. skirtina pati švelniausia Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 1 p. numatytam baudos dydžiui.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas teleskopinė lazda, perduota pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos 2010-12-28 nutarimą (b. l. 21), saugoma Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato saugojimo patalpoje (2010-12-29 kvitas R serija BBC Nr. 014554) (b. l. 22), konfiskuotina (BK 72 str. 2 d. 2 p.) ir perduotina Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

T. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. ir nubausti 2 MGL dydžio, t. y. 260,00 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimties litų) bauda.

Kardomąją priemonę T. D. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą - teleskopinę lazdą, perduotą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos 2010-12-28 nutarimą, saugomą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato saugojimo patalpoje (2010-12-29 kvitas R serija BBC Nr. 014554), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti (BK 72 str. 2 d. 2 p.) ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.