Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-485/2015

Teisėja: Edita Dambrauskienė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00505-2013-1

2015 m. gegužės 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistajai V. R., jos gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2014 m. spalio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo

V. R. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. buvo kaltinama ir išteisinta pagal BK 260 str. 1 d., už tai, kad ji iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, tyrimu nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdama tikslą R. R. perduoti psichotropinę medžiagą - metamfetaminą, paslėptą avimuose batuose po vidpadžiais laikė du paslėptus paketus su psichotropine medžiaga - metamfetaminu, kurio svoris 2,2905 g, 2013-01-29 apie 11.45 val. juos atgabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) pasimatymų kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau psichotropinės medžiagos neperdavė, nes šią medžiagą surado ir paėmė Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas, prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį, išklausiusi išteisintąją bei jos gynėją, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, padarydamas išvadą, jog surinktų įrodymų nepakanka V. R. kaltei dėl neteisėto psichotropinės medžiagos amfetamino laikymo, gabenimo, turint tikslą platinti, pagrįsti, pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą, prioritetą suteikdamas išteisintosios parodymams. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje iškeltos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik išteisintosios V. R. teisme duotais parodymais, neįvertino liudytojų L. P. ir V. S. parodymų, šių parodymų nesiejo su specialisto išvadomis bei padarė nemotyvuotas išvadas dėl reikšmingų bylos duomenų. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. R. iš kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. išteisino nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis toje dalyje naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė:

Aprašomoji dalis

V. R. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, tyrimu nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdama tikslą R. R. perduoti psichotropinę medžiagą - metamfetaminą, paslėptą avimuose batuose po vidpadžiais laikė du paslėptus paketus su psichotropine medžiaga - metamfetaminu, kurio svoris 2,2905 g, 2013-01-29 apie 11.45 val. juos atgabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) pasimatymų kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau psichotropinės medžiagos neperdavė, nes šią medžiagą surado ir paėmė Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos.

V. R. kalta neprisipažino ir apklausiama pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad datos tiksliai neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2013 m. sausio 29 d., ji nuvyko pas sūnų, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, į ilgalaikį pasimatymą. Eidama į pasimatymą su sūnumi, avėjo šviesiais sportiniais bateliais, kuriuos prieš pusę metų iki vykimo pas sūnų, jos gyvenamosios vietos adresu atnešė apie 20 m. amžiaus, tamsių, vidutinio ilgio plaukų, vilkėjusi juoda striuke jai nepažįstama moteris, kuri padavė sportinius batelius su lagaminėliu bei paprašė juos perduoti sūnui. Kokio dydžio buvo perduotini sūnui sportiniai batai, nežino. Sūnus nešioja 43 dydžio batus, ji pati – 41 dydžio. Žinodama, kad sūnus tokių batų nenešios, maždaug po trijų mėnesių, vykdama į trumpalaikį pasimatymą į sūnumi, šių batų į siuntinį jam nedėjo, taip pat apie juos sūnui nieko nesakė. Vykdama į ilgalaikį pasimatymą, apsiavė atneštus sūnui perduoti skirtus batus, kadangi pagalvojo, jog bus patogiau vairuoti, be to, batai buvo nauji, jai tiko, ji neatkreipė dėmesio į tai, jog su batais būtų kas nors negerai. Į pasimatymą vyko savo automobiliu, vairavo pati. Ketino pasimatyme būti dvi paras bei vėliau važiuoti pas dukrą, todėl krepšyje nešėsi kitus batelius. Jai nuvykus į ilgalaikį pasimatymą, patikrinimo metu pareigūnai iš batelių ištraukė paketėlius, kuriuose buvo metamfetaminas. Jai apie miltelius bateliuose nieko nebuvo žinoma. Ji žinojo, kad vykstant į pasimatymą pas nuteistąjį, asmenys ir jų daiktai yra tikrinami, todėl žinodama apie tai, kad bateliuose yra narkotinės medžiagos, nebūtų taip rizikavusi.

Apklausiama apeliacinės instancijos teisme, V. R. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Patikslino, kad sportinius batelius sūnui perdavė draugas, mergina tik atnešė jai į namus. Sportinių batelių neapžiūrėjo, tik matė, kad jie ne firminiai, todėl pagalvojo, kad sūnus jų nenešios ir neketino jų jam perduoti. Kad sportiniai bateliai klijuoti ji nematė, nes yra toliaregė. Važiuodama į ilgalaikį pasimatymą su sūnumi skubėjo, koją skaudėjo, pagalvojo, kad bus patogiau su tais sportiniais bateliais. Kartu buvo pasiėmusi demisezoninius batus persiauti, nes po to ketino į Vilnių važiuoti pas dukrą. Viską susimetė į krepšį, nebuvo laiko persimauti, skubėjo, todėl nepersimovė kitų batų. Sportiniai bateliai buvo patogūs, kadangi ji turi problemų su pėdomis, deformuojasi dešinės pėdos pirštai, todėl batai turi būti platūs, o tie sportiniai bateliai puikiai tiko, pagalvojo, kad su jais bus šilčiau. Paprastai tokiu metų laiku važiuoja su veilokiukais, tačiau šį kartą nenorėjo su tokiais važiuoti. Sportiniai bateliai buvo pas ją miegamajame spintoje, dukra tik matė tuos batelius, kadangi prieš Kalėdas kai viešėjo pas ją, ieškodama dovanoms popieriaus rado tuos sportinius batelius spintoje. Ji juos išėmė iš spintos ir padėjo prie lovos, kur jie pragulėjo iki jos išvažiavimo pas sūnų.

Liudytoja L. P. pirmos instancijos teisme parodė, jog 2013 m. sausio 29 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja pasimatymų biure. 2013 m. sausio 29 d., apie pietus, pas nuteistąjį R. R. į ilgalaikį pasimatymą atvyko mama V. R. Ji buvo įspėta dėl draudžiamų daiktų nuteistiesiems įnešimo į pataisos įstaigą. Tikrinant V. R. pasimatymų kambaryje bei apžiūrint daiktus, kilo įtarimas dėl jos nešamų maišelyje aulinių batų su pakulne. Apžiūrėjus V. R. avimus sportinius batus, kurie pastarajai buvo per dideli, po kulnu, po vidpadžiu pastebėjo klijus. Pralupus batų vidpadį, kiekviename bate rado po paketėlį su baltos spalvos milteliais, kuriuos išėmė matant V. R. V. R. sakė, kad batai yra vyresniojo sūnaus, juos apsiavė, kad būtų patogiau nešti krepšius.

Liudytoja V. S. pirmos instancijos teisme parodė, kad 2013 m. sausio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja pasimatymų skyriuje. 2013 m. sausio 29 d., apie pietus pas nuteistąjį R. R. į pasimatymą atvyko mama V. R., kuri buvo įspėta dėl draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų perdavimo. Jai pasirašius, ilgalaikio pasimatymo kambaryje buvo atliekama V. R. ir jos turimų daiktų apžiūra. Ji tikrino V. R. daiktus bei maisto produktus. V. R. maišelyje nešėsi apie 5 cm dydžio pakulne batus, kitus – jos manymu, vyriškus, per didelius sportinius batus, V. R. buvo apsiavusi. Patikrinus V. R. avimus sportinius batus bei atplėšus vidpadžius, buvo rasti maišeliai. Iš pažiūros matėsi, kad sportinių batų vidpadžių kraštai batų viduje buvo klijuoti.

Liudytojas R. R. pirmos instancijos teisme parodė, kad žino, jog 2013 m. sausio 29 d. į pasimatymą atvykusios mamos V. R. batuose, atneštuose mamai kažkokios merginos kartu su jam skirtais drabužiais, kuriuos jis paprašė surinkti draugų, buvo rastos narkotinės medžiagos. Kada jam buvo atvežti drabužiai, neprisimena, tačiau sportiniai batai kartu su drabužiais jam atvežti nebuvo, kadangi jis tokių sportinių batų nenešioja. Mama žino, kokius sportinius batus jis nešioja. Mamos nešiojamų batų dydžio jis nežino, galvoja, kad nėra skirtumo, kokio dydžio batus nešioti. Jo nešiojamų batų dydis yra 42.

Liudytoja S. R. apklausta apeliacinės instancijos teisme parodė, kad V. R. yra jos mama, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo grįžusi Kūčioms į namus pas mamą ir ieškodama dovanoms popieriaus rado mamos miegamajame ant lovos, kur buvo sukrauti drabužiai iš spintos, minimus sportinius batelius. Jie įtarimo jai nesukėlė. Jai tik buvo keista, kodėl tarp drabužių mama laikė batus. Mama paaiškino, kad perdavė kažkokia mergaitė tuos sportinius batus R., tačiau ji galvojo jų nevežti, nes jie prasti ir R. jų nenešios. Mama paskambino jai, kad jau nuvyko pas brolį įvykio dieną, tačiau po kelių valandų jau skambino verkdama, kad jos neįleido pas brolį. Liudytoja paaiškino, kad mamai tie sportiniai bateliai tiko. Ji žino, kad mamai reikia didesnės ir platesnės avalynės, jos dydis svyruoja nuo 40 iki 42. Mama užsidėjo tuos sportinius batus, nes turėjo dvi dienas būti pas brolį, o jie buvo patogūs. Taip pat nurodė, kad mama nenešioja batų su kailiu ir žiemą, nes kaista jos kojos, todėl ir esant minusinei temperatūrai ji vaikšto ne kailiniais batais. Be to, sportinių batelių lygus padas, todėl su jais patogiau. Mama viską visada pasiima su savimi eidama pas brolį ir mašinoje nieko nepalieka. Po apsilankymo pas brolį mama turėjo atvykti pas ją į Vilnių. Paaiškino, kad kiek ji žino, brolis iki sulaikymo nevartojo narkotikų, o dabar mažai su juo bendrauja, tik laiškais. Tarp jų nėra tvirto ryšio, didelis metų skirtumas. Mama ortopedinės avalynės nenešioja, kadangi ji brangiai kainuoja, paprastai nešioja sportinius batelius.

2013-01-29 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) pasimatymų biuro patalpų, ilgalaikių pasimatymų kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 15-18).

2013-01-29 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti du sportiniai bateliai, kurių viduje po vidpadžiais rasti stačiakampio formos polietileniniai paketai su baltos spalvos medžiaga. (b. 1. 19-22).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateikti milteliai, esantys dvejose plastiko pakuotėse sportiniuose bateliuose yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino - milteliai. Šių metamfetamino miltelių svoris yra 44,0482 g, juose yra 2,2905 g (5,2 %) gryno metamfetamino (b. 1. 23-25).

Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų - Atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) įspėjimo - perspėjimo matyti, kad V. R. buvo pasirašytinai perspėta dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už neteisėtą, nuslėptą nuo patikrinimo perdavimą arba bandymą perduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, draudžiamas turėti medžiagas ir daiktus (b. l. 45-46).

Iš 2012-02-01 Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkių paketų su spauda apskaitos kortelės (b.l. 30-33) matyti, kad iki 2013-01-29 įvykio V. R. 3 kartus buvo pasimatymuose su sūnumi R. R., kiekvieną kartą ji buvo pasirašytinai perspėta dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už neteisėtą, nuslėptą nuo patikrinimo perdavimą arba bandymą perduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, draudžiamas turėti medžiagas ir daiktus.

2015-03-19 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2013 m. sausio 29 d. tarp 8.00 val. ir 14.00 val. oro temperatūra buvo nuo -4,9 laipsnių šalčio iki – 2,4 laipsnių šalčio, nuo 7.20 val. iki 11.30 val. stebėta lijundra. Vidutinis sniego dangos storis meteorologinėje aikštelėje buvo 14 cm. (b.l. 142)

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę, t.y., kad V. R. žinojo, jog sportiniuose bateliuose, kuriais ji avėjo vykdama į pasimatymą su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu sūnumi R. R., buvo paslėptos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, neatliko išsamios įrodymų analizės. Teismo išvados pagrįstos iš esmės vien tik išteisintosios V. R. parodymais, jog apie tai, jog sportiniuose bateliuose gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ji sužinojo, kai batelius patikrino ir juose maišelius su baltais milteliais rado pataisos namų pareigūnės, netinkamai įvertinti byloje jokio suinteresuotumo neturinčių liudytojų L. P. ir V. S. parodymai.

Nors V. R. neigia padariusi jai inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, t. y. neigia, kad tikslu platinti, laikė ir gabeno narkotines medžiagas – metamfetaminą, tačiau iš surinktų įrodymų galima neginčytinai konstatuoti faktą, kad V. R. laikotarpiu iki 2013-01-29 laikė ir atgabeno šias narkotines medžiagas tikslu platinti, t. y. jos veiksmai buvo susiję su šių medžiagų disponavimu, turėjimu savo žinioje ir jos tyčia buvo nukreipta narkotines medžiagas perduoti į pataisos namus, nuteistajam R. R. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad yra pakankamai objektyvių įrodymų paneigti V. R. iškeltą versiją, kad ji nežinojo, jog jos avimuose sportiniuose batuose, su kuriais ji atvyko pas pataisos namuose kalintį sūnų, po vidpadžiais yra paslėptos narkotinės medžiagos. Pažymėtina, kad šiuo atveju V. R. yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuota šio proceso baigtimi, todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, mažindama savo atsakomybės laipsnį, tuo tarpu kolegijai nėra pagrindo abejoti tiesioginių liudininkų parodymais ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Pagal BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Ši veika padaroma tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad įgyja, laiko, gabena, parduoda ar kitaip platina psichotropines ar narkotines medžiagas ir nori tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 37, 17 p.). Taigi pagrindinis kriterijus, vertinant ar buvo padaryta nusikalstama veika numatyta BK 260 str. 1 d. yra asmens elgesio subjektyviosios pusės elementas – tikslas. Tik nustačius šį būtinąjį požymį, galima kvalifikuoti asmens veiką pagal BK 260 str. 1 d.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. R., vykusios į ilgalaikį pasimatymą su sūnumi R. R., apžiūros metu sportiniuose bateliuose po vidpadžiais buvo rasti paketai su baltos spalvos medžiaga – metamfetamino milteliais. V. R. tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir apklausta apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad tikslo platinti psichotropines medžiagas neturėjo, kadangi nežinojo, kad jai perduotuose sportiniuose bateliuose yra narkotinių medžiagų, jei būtų žinojusi tikrai nebūtų taip rizikavusi. Ji patvirtino, kad ne kartą yra lankiusi sūnų pataisos namuose ir žino kaip akylai yra tikrinama. Apie tai, kad batuose po vidpadžiais buvo paslėptos narkotinės medžiagos sužinojo, tik tada kai batelius patikrino ir juose maišelius su baltais milteliais rado pataisos namų pareigūnės. Patvirtino, kad buvo pasirašytinai supažindinta su draudimu perduoti nuteitiesiems narkotines, psichotropines medžiagas ar kitus draudžiamus turėti nuteistiesiems daiktus. Nurodė, kad vyko su sportiniais bateliais, nes jai su jais buvo patogiau, o kitus moteriškus batus nešėsi su savimi, nes žadėjo vėliau vykti pas dukrą į Vilnių. Prieš pusę metų į jos namus atnešti ir nepažįstamos merginos jai perduoti sportiniai bateliai jokių įtarimų jai nesukėlė. Kas toji mergina ji nežino ir nebandė aiškintis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus ir įvertinus visą baudžiamosios bylos medžiagą, V. R. teiginiai laikytini prieštaringais ir prasilenkiantys su kitais byloje esančiais įrodymais.

V. R. parodymai dėl priežasčių, kodėl ji atvyko, į pataisos namus avėdama sūnui skirtais perduoti sportiniais bateliais, laikytini prieštaringais. Iš pradžių ji nurodo, kad sportinius batelius atnešė jai nepažįstama mergina perduoti jos sūnui R. R. į pataisos namus, todėl ji pasidėjo juos ir laikė spintoje iki ilgalaikio pasimatymo. Vėliau ji nurodo, kad tų batų neketino perduoti sūnui, nes jie nefirminiai, todėl sūnus jų nenešios, tačiau pati ji juos užsidėjo, nes jie pasirodė jai patogūs vairuoti. Apeliacinėje instancijoje ji aiškino, kad sportinius batus užsidėjo todėl, kad deformuojasi jos pėdos ir jai reikalinga patogi avalynė. Dar vėliau ji nurodo, kad nespėjo persiauti sportinių batų, nes labai skubėjo pas sūnų, todėl nuėjo jais apsiavusi į pataisos namus. Kitus moteriškus batus ji buvo pasiėmusi su savimi ir nešėsi į pataisos namus, nes po ilgalaikio pasimatymo ketino vykti pas dukrą į Vilnių, todėl reikėjo kažkuo persiauti. Nors V. R. ir teigia, kad nežinojo apie sportiniuose bateliuose paslėptas narkotinės ar psichotropinės medžiagas, tačiau atsižvelgus į jos parodymų prieštaringumą ir kitus bylos duomenis, tai vertintina tik kaip pasirinkta gynybinė versija.

Kaip matyti iš liudytojų pareigūnių L. P. ir V. S. parodymų, atliekant V. R. daiktų patikrinimą, įtarimų joms sukėlė tai, kad kartu su savimi V. R. turėjo įsidėjusi kitus moteriškus batus su pakulne, o tie sportiniai batai, kuriuos atėjo apsiavusi V. R., buvo akivaizdžiai jai per dideli. Apžiūrėjus šiuos batus, buvo pastebėta, kad jų vidpadis yra suteptas klijais. Pažymėtina, kad pareigūnės L. P. ir V. S. dirba šį darbą ir asmenų, einančių į pasimatymus su nuteistaisiais, ir jų daiktų patikrinimus atlieka nuolat, yra apmokytos šį darbą dirbti. Netikėti šių liudytojų parodymais, teismas neturi pagrindo. Be to, pati V. R. patvirtino, kad pas ją namuose sportiniai bateliai prabuvo apie pusę metų, todėl teismas laiko neįtikima tai, kad per tokį laiko tarpą ji neapžiūrėjo svetimos merginos jai į namus atneštų batų, kuriuos buvo prašoma perduoti pataisos namuose esančiam sūnui.

Neįtikima atrodo ir V. R. versija, kad į pataisos namus pasimatyti su sūnumi, ji vyko su sūnui perduoti skirtais sportiniais bateliais, nes su jais jai buvo patogiau. Pati V. R. nurodė, kad ji turi problemų su pėdomis, deformuojasi dešinės pėdos pirštai, todėl jai reikia platesnių batų. Tai patvirtino ir liudytoja S. R. Akivaizdu, kad asmuo, turėdamas problemų su pėdomis, visada avi platesnę avalynę, todėl neįtikima atrodo V. R. versija, kad ji, vykdama, į pataisos namus avėjo ne savo įprastą avalynę, o naujus, sūnui skirtus sportinius batelius. Tai paneigia ir byloje esanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie oro sąlygas 2013 m. sausio 29 d., kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) tą dieną buvo minusinė temperatūra ir sniego dangos storis buvo apie 14 cm, todėl nelogiška, kad asmuo tokiomis oro sąlygomis eitų apsiavęs sportiniais bateliais guminiu padu, kuris traukia šaltį. Be to, pati V. R., apklausiama apeliacinės instancijos teisme yra nurodžiusi, kad paprastai tokiu metu laiku nešioja vailokiukus.

V. R. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, nes sportinius batus, kuriuose buvo paslėptos narkotines medžiagos ji saugojo savo namuose. Tai patvirtino pati V. R. duodama parodymus, kad sportiniai bateliai buvo pas ją spintoje apie pusę metų. Tokius parodymus patvirtino ir liudytoja S. R., nurodžiusi, kad kai viešėjo pas mamą, tarp jos drabužių rado minėtus sportinius batelius, o įtarimą jai sukėlė tai, kad batai buvo paslėpti tarp drabužių. V. R. taip pat ir gabeno narkotines medžiagas, nes jas neteisėtai paslėptas avimuose batuose po vidpadžiais atgabeno į (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) pasimatymų kambarį. Tai patvirtina liudytojų L. P. ir V. S. parodymai, kad V. R. avimuose paduose buvo rastos narkotinės medžiagos, specialisto išvada, daiktų apžiūros ir įvykio vietos protokolas. Fakto, kad jos avimuose sportiniuose batuose buvo rasta narkotinių medžiagų nuo pat pradžių neneigė ir pati V. R..

V. R. veikoje buvo tikslas platinti psichotropines medžiagas - ji suvokė, kad šią medžiagą veža sūnui į pataisos namus, medžiagos perdavimui ji ruošėsi, vykdama į pataisos namus pati apsiavė sportinius batelius, nors iš pradžių ir teigė, kad jie buvo skirti perduoti jos sūnui, pasiėmė kartu kitus savo batus persiauti, kuriuos su savimi nešėsi į pataisos namus. V. R. žinojo, kokia atsakomybe gresia už tokią veiką, nes visų jos pasimatymų su pataisos namuose kalinčiu asmeniu metu ji buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už draudžiamų daiktų perdavimą nuteistiesiems.

Visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami V. R. veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad V. R. neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas turint tikslą jas platinti, veikdama tiesiogine tyčia. Todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d.

Skirdamas V. R. bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.) ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.). V. R. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą. Padaryta veika yra baigtas nusikaltimas. Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 d.). Už veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymą įstatymas numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. R. anksčiau neteista, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, psichikos sveikatos centre nesigydė, ištekėjusi. Ją neigiamai charakterizuojančių aplinkybių byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. R. artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo („Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55,56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas“ Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d.)

Vertinant BK 75 str. taikymo V. R. galimybes, pažymėtina, kad V. R. teisiama pirmą kartą, po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, dirba, charakterizuojama teigiamai. Nors V. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į aplinkybę, kad nebuvo padaryta žalos – narkotinė medžiaga nebuvo išplatinta. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, tai yra, padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininkės asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. R. taikant BK 75 str. (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.) bei paskiriant jai BK 75 str. numatytus įpareigojimus.

Daiktai – sportiniai bateliai, saugomi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje esančioje daiktinių įrodymų saugykloje (b.l. 19-20), 43,8581 g. po tyrimo likę amfetamino milteliai, saugomi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje esančioje saugykloje (b.l. 19-20, 34-37), sunaikintini BPK 94 str. 1 d. 2 p. pagrindu; batai, saugomi pas V. R. (b.l. 39-41, 42), grąžintini savininkui V. R. BPK 94 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. R. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad V. R. paskirta gynėja advokatė Marytė Vietaitė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 32,78 Eur. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų valstybės paskirta gynėja nė viename teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo ir jokių gynybos veiksmų neatliko, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. R. gynė advokatas Mindaugas Dūda, su kuriuo V. R. sudarė susitarimą. Esant tokioms aplinkybėms Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidoms ir iš V. R. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendį, kuriuo V. R. pagal BK 260 str. 1 d. išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir priimti naują nuosprendį:

V. R. pripažinti kalta pagal BK 260 str. 1 d. ir skirti jai 2 (dvejų) metų ir 6 ( šešių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų ir 6 ( šešių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. R. atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Daiktus – sportinius batelius, saugomus (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje esančioje daiktinių įrodymų saugykloje, 43,8581 g po tyrimo likusius amfetamino miltelius, saugomi (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje esančioje saugykloje, sunaikinti, batus, saugomus pas V. R., grąžinti savininkui V. R.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu V. R., netenkinti.