Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, su 7 klasių išsilavinimu, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teistas 1) 2010-05-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. – 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas, vadovaujantis LR BK 92 str. atidėtas 2 metams. 2010-11-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. Š. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, 2) 2011-04-05 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. – 6 mėn. l/a bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinė bausmė D. Š. paskirta – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. 2012-01-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 4 mėn. 27 d. l/a bausmės. 2012-06-07 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistasis D. Š. pasiųstas atlikti likusią neatliktą 4 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, nuo 2014-05-12 Lukiškių tardymo izoliatoriuje atlikinėja likusią 4 mėn. 20 d. l/a bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2012 m. kovo 27 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, asmeninio konflikto metu sumušė A. J., t.y. kumščiu sudavė 5 kartus ir ne daugiau 6 kartų spyrė į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kraujosruvas burnos, skruostų srityse, kas sukėlė nukentėjusiajam A. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo A. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis D. Š. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2012-03-27, dienos metu, galėjo būti apie 15.00 val. Viskas įvyko virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), buto nepamena, tačiau tuo adresu gyveno apie 2 – 3 mėnesius. Virtuvėje vyko muštynės tarp jo ir A. J.. A. J. atžvilgiu jis 5 kartus sudavė iš kumščio ir 6 kartus – iš kojos į veidą. Tuo metu jis buvo blaivus. Konfliktas įvyko, nes A. J. buvo prišnekėjęs nesąmonių, todėl jis norėjo išsiaiškinti. Jis atsiprašė nukentėjusiojo ir dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Jis sutinka su Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštu 855,61 Lt civiliniu ieškiniu, tačiau dabar jo atlyginti negali, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja advokatė ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Iš įtariamojo D. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. Š. patvirtino parodymus įvykio vietoje. (1 t., b.l. 108-111)

Nukentėjusiojo A. J. parodymais, kuris paaiškino, kad 2012-03-27 apie 12 val. jam būnant pas draugės R. M. seserį I. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), į butą užėjo jam iš matymo pažystami D. Š., jo pusbrolis E. Ž. ir A. V.. Visiems būnant virtuvėje, konflikto metu D. Š. tris kartus kumščiu sudavė jam į galvos sritį bei galva du kartus sudavė į nosį. Po minėtų smūgių jam nugriuvus ant žemės D. Ž. kartu su A. V. kartu spyrė jam ne daugiau 6 kartų į galvos sritį, po kurių smūgių visi trys pabėgo iš minėto buto. Tuo metu kai jis buvo mušamas kartu buvusios I. K. ir R. M. buvo išvestos į kitą kambarį, kad nematytų viso konflikto. Jei neklysta, merginas į kitą kambarį nuvedė E. Ž. (1 t., b.l. 12, 18, 22).

Iš A. J. protokolo – pareiškimo matyti, kad A. J. kreipėsi į policijos įstaigą dėl sumušimo (1 t., b.l. 12)

Iš specialisto išvados Nr. G 999/12(04) matyti, kad A. J. nustatyta nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruvos burnos, skruostų srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą. (1 t., b.l. 61)

Liudytojos I. K. parodymais, kuri paaiškino, kad 2012-03-27 jai būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), po pietų, tai galėjo būti apie 13 val., pas ją į svečius atėjo jos sesuo R. M. su savo draugu A. J., kurie pas ją atsinešė 2 butelius sidro. Begeriant sidrą, pas ją į namus atėjo du pažįstami, tai D. Š. ir jos pusbrolis E. Virtuvėje, visiems vartojant alkoholį, kažkur apie 14 val. D. Š. pradėjo ginčytis su A. J. dėl kažkokių pinigų ir ginčo metu tarp minėtų vaikinų įvyko konfliktas, dėl ko jie abu susimušė. Muštynių metu (duomenys neskelbtini) ją ir jos sesę R. virtuvėje nustūmė į šoną, kad muštynių metu jos nenukentėtų ir jas abi išstūmė į kitą kambarį. Būnant kitame kambaryje (duomenys neskelbtini) visą laiką buvo kartu su jomis ir stovėjo tarpduryje neleisdamas joms išeiti iš kambario, bet jos vis tiek brovėsi per E. E nepavykus jas sulaikyti, jos nubėgo į virtuvę raminti D su A, kurie dar tebesimušė. Tuo metu pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) išbėgo iš buto, o jai su R nutraukus muštynes, D. Š. taip pat išbėgo iš buto. Tuo visas konfliktas ir baigėsi (1 t., b.l. 31).

Liudytojos R. M. parodymais, kuri paaiškino, kad 2012-03-27 ji kartu su savo draugu A. J. buvo atėjusi pas sesę I. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Kažkur apie 12 val. pas Ingą į namus atėjo jos draugas D. Š. kartu su savo pusbroliu E. Ž. ir dar vienu jai nepažįstamu vaikinu, kurio vardas kaip vėliau sužinojo yra A. Visiems geriant alų D. Š. dėl jai nesuprantamų priežasčių staiga pakilo nuo kėdės ir priėjęs prie A. J. pradėjo jį mušti suduodamas smūgius kumščiais A. J. į galvos sritį. Tuo metu kai D. Š. pradėjo mušti A. J., E. Ž. ją ir sesę I. K. išvedė į kitą kambarį, kad muštynių metu vaikinai jų neužgautų. E. Ž. jas nuvedęs į kitą kambarį uždarė duris ir visą laiką buvo su jomis, neleido jai su Inga nueiti į virtuvę. Kambaryje kartu su Inga ir E. Ž. pabuvus gal kokias 5 minutes, bet tikrai ne ilgiau, E. Ž. išėjo iš kambario ir vėl uždarė duris. Tada ji atidarė duris ir kartu su I išėjo iš kambario, tuo metu virtuvėje muštynių jau nebebuvo, D. Š., kito vaikino vardu A irgi nebematė, kaip suprato visi vaikinai jau buvo išėję iš buto. Virtuvėje buvo tik sumuštas A. J. (1 t., b.l. 32).

Nepilnamečio liudytojo A. V. parodymais, kuris paaiškino, kad 2012 metų pavasarį, tikslaus laiko nurodyti negali, jis būdamas (duomenys neskelbtini) po pamokų laukė autobuso važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Belaukdamas autobuso sutiko D. Š., kurį pažįsta, kadangi jis taip pat yra (duomenys neskelbtini) gyventojas. D jo klausė, kada jam autobusas, kadangi autobusas buvo tik už 2 valandų, jis jam pasiūlė nueiti pas jo draugę I, išgerti arbatos. Jis sutiko nueiti kartu su D pas jo draugę, tačiau adreso jis neprisimena, tik pamena, kad buvo daugiabučio namo antras aukštas, tiesiai baltos durys. Nuėjus į minėtą butą pas I, bute buvo jos sesuo R su draugu A ir jei neklysta dar buvo E. Ž., kurie visi virtuvėje gėrė alų. D gėrė alų, o jam padarė arbatos. Visiems begeriant alų D. Š. pradėjo dėl kažko priekaištauti A ir jie apsižodžiavo. Tada D kumščiu keletą kartų sudavė A į galvos sritį, tuo metu kiek pamena D. Ž. iš virtuvės išvedė I ir R į kitą kambarį. Po D suduotų smūgių A į galvos sritį, pastarasis nugriuvo ant grindų ir tada D keletą kartų spyrė gulinčiam Aurimui į galvos sritį. Jis tada puolė prie D. Š. norėdamas jį atitraukti nuo A, kad daugiau jo nebemuštų ir šaukė, kad A bėgtų iš buto, tačiau jis niekur nebėgo. Pamatęs, kad vyksta tokie dalykai, jis pasiėmė savo kuprinę ir išėjo iš buto, o visi kiti pasiliko bute. Kas ten vyko toliau, jis nebežino. Ar įvykio metu A mušė ir E. Ž. jis nematė, kiek matė tai A mušė tik D. Š.. Jis A nemušė, kadangi jis yra jo pažįstamas, taip pat kilęs iš (duomenys neskelbtini), jis norėjo jį apginti nuo D, tačiau D yra daug stambesnis už jį ir jis negalėjo A apginti. Kodėl A nurodo, kad ir jis jį mušė jis nežino ir nieko pasakyti negali, nesupranta dėl ko jis jį apkalba (1 t., b.l. 40-41).

Liudytojo E. Ž. parodymais, kuris paaiškino, kad 2012 metų pavasarį, kažkur kovo - balandžio mėnesį, jis kartu su D. Š. atėjo pas I. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Bute buvo dar I sesuo R, ar bute buvo dar ir A. J. neatsimena. Jis galėjo ateiti vėliau. Pas I vartojo alkoholį. Bute jis tai vaikščiojo į balkoną parūkyti, tai eidavo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, kelis kartus buvo išėjęs iš buto vienas. D irgi kelis kartus buvo išėjęs iš buto. Ar bute be jų buvo dar ir jaunas vaikinas vardu A, pasakyti negali, neatsimena. Tikėtina, kad toks vaikinas galėjo būti, bet kadangi praėjo daug laiko, jis jau neprisimena. Tarp A. J. ir D. Š. kilo žodinis konfliktas dėl neva pavogtų pinigų, tai galėjo būti apie 14-15 val. D vienu momentu atsistojo, nuvertė stalą, nuo stalo nukrito stiklainis, kuris sudužo. Kadangi viena iš merginų buvo basa, jis nusprendė išvesti merginas iš virtuvės, kad nei viena nenukentėtų. Kad kažkas kažkam smūgiuotų, to jis nematė. Nuvedęs merginas į kambarį, atsistojo tarpdury, neleido merginom išeiti. Jos bandė prasibrauti, bet jis jų neleido. Girdėjo, kad virtuvėje vyksta grumtynės, girdėjosi, kad D ir A mušasi, bet tai jis tik girdėjo. Po to jis nusprendė grįžti į virtuvę, pasižiūrėti, kas darosi. Įėjęs į virtuvę pamatė, kad A sėdėjo prie dujinės, jo rankos, veidas buvo kruvini, taip pat buvo kruvinos užuolaidos. Tuo momentu, kai jis įėjo į virtuvę, jokių muštynių jau nebebuvo, D ir A kalbėjosi apie pinigus. Išgirdęs kalbas apie policiją, jis greitai pabėgo iš buto (1 t., b.l. 42-43).

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

LR BK 138 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Baudžiamajame įstatyme tai yra įvardijama dvejomis alternatyviomis veikomis – sužalojimu ar susargdinimu. Pagal 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas taisykles „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 str. numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas vertinami atvejai, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį, tai yra daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų, savo profesinio ar bendro darbingumo.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. visiškai įrodyta.

Kaltinamasis D. Š. teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino ir nurodė, kad jis A. J. 5 kartus sudavė iš kumščio ir 6 kartus – iš kojos į veidą. Minėtus kaltinamojo parodymus patvirtina Nukentėjusysis A. J., liudytojai I. K., R. M., A. V., E. Ž.. Be to, kaltinamojo D. Š. kaltė yra įrodyta parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei specialisto išvada Nr. G 999/12(04), kas liudija, kad D. Š. 2012 m. kovo 27 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, kumščiu sudavė 5 kartus ir ne daugiau 6 kartų spyrė į galvos sritį A. J., padarydamas jam nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kraujosruvas burnos, skruostų srityse, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo D. Š. kaltė, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis D. Š. nusikalto būdamas teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu (1 t., b.l. 62-81), nedirba (1 t., b.l. 82), darbo biržoje neregistruotas (1 t., b.l. 84), VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre neregistruotas (1 t., b.l. 89), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija nusiskundimų D. Š. elgesiu negavo (1 t., b.l. 91), baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 92-99)

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. Š. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už nusikalstamą veiką jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 str. 1 d., 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.

Kadangi kaltinamasis D. Š. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su 2011-04-05 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. nuostatomis.

Kaltinamajam D. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 885,61 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiajam A. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b.l. 49-52). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkinamas visiškai. Nustatyta, kad žala nukentėjusiojo A. J. sveikatai buvo padaryta D. Š. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 855,61 Lt – priteistina iš kaltinamojo D. Š..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, D. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2011-04-05 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš D. Š. 855,61 Lt (aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių litų 61 cento) civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.