Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą su Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. vengė išlaikyti savo dukrą A. M., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. pagal 2000 m. rugsėjo 28 d., Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. AV-409-05/2000 nesumokėjo įsiskolinimo už laikotarpius: nuo 2002 m. sausio 28 d. iki 2002 m. balandžio 28 d., nuo 2002 m. liepos 28 d. iki 2002 m. spalio 28 d., nuo 2003 m. kovo 28 d. iki 2004 m. lapkričio 28 d., nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2005 m. vasario 28 d., nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2008 m. liepos 28 d., nuo 2008 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. liepos 28 d., nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. liepos 28 d., t.y. nesumokėjo priteistų periodinių išmokų – po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį iki savo dukros A. M. pilnametystės.

Kaltinamasis S. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 164 str., padarymo, kaltu prisipažino visiškai, ir parodė, kad jam su darbais nesisekė, todėl niekaip negalėjo mokėti alimentų dukros A. M. išlaikymui. Laikotarpiu nuo 2002 m. vasario iki balandžio dirbo kažkur privačiai, gautus pinigus už darbą išleisdavo pragyvenimui, alimentų dukros A. M. išlaikymui nemokėjo, kadangi tų pinigų vos pačiam užteko pragyvenimui, gaudavo gal po kelis šimtus per mėnesį. Nuo 2002 m. rugpjūčio dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau nemokėjo alimentų, nes greičiausiai nepranešė valdžiai, kad jam priklauso mokėti alimentus. Neatsimena kuo dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat buvo ir su kitomis darbovietėmis, t.y. su (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2003 m. kovo iki 2004 m. birželio buvo Lietuvoje, niekur nebuvo išvykęs, tačiau nepamena ką dirbo, kuo užsiėmė. Jei tuo metu ir turėjo pajamas, tai jos tikrai buvo mažokos, todėl tuo laikotarpiu ir nemokėjo dukros išlaikymui pinigų. Jei neklysta, šiuo laikotarpiu kovą, balandį, gegužę buvo Prahoje, ten dirbo statybose, tačiau darbo užmokestis buvo labai mažas, vos užteko pragyvenimui ir būsto nuomai, todėl grįžo į Lietuvą. Lietuvoje buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini), bet trumpai, todėl pajamų gavo tikrai mažai, tikrai neužteko pragyvenimui. Vėliau įsidarbino (duomenys neskelbtini), tai buvo 2004 m. gal nuo rugsėjo iki lapkričio, tačiau irgi dirbo neilgai, nes mažai mokėjo algos, todėl išėjo iš darbo. Tada kelis mėnesius nedirbo, po to 2005 m. nuo vasario iki spalio Pravieniškėse atliko laisvės atėmimo bausmę už vagystę, ten dirbo statybose, gaudavo gal tik 12 centų už dieną. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos labai trumpai dirbo, buvo registruotas darbo biržoje, vėliau išvažiavo į Italiją, jei gerai pamena, tai buvo 2006 m. sausį. Italijoje darbas buvo prastai apmokamas, neturėjo galimybės mokėti alimentų, nes reikėjo pačiam pragyventi. Grįžęs į Lietuvą 2007 m. nuo sausio dirbo (duomenys neskelbtini), ten dirbo tik du mėnesius, nes šioje įmonėje jį apgavo, nemokėjo algos. Po to vėl išvyko į Italiją, ten dirbo statybose, 2008 m. liepą grįžo į Lietuvą. Keletą dienų gulėjo ligoninėje, tačiau neatsimena dėl ko ten gydėsi. Vėl išvažiavo į Italiją, paskui buvo išvykęs į Islandiją, Ameriką, Rusiją – į Lietuvą grįžo tik 2011 m. spalį. Negali pasakyti kada ir kokioje šalyje buvo, nes tai buvo seniai ir viskas susimaišė. Darbo tikrai visur buvo, daug dirbo, bet užsienyje labai brangus pragyvenimas, tam ir išleisdavo gautus pinigus. Kai grįžo į Lietuvą, buvo įsidarbinęs į (duomenys neskelbtini), ten dirbo nuo 2011 m lapkričio iki 2012 m. vasario, paskui vėl kažkiek nedirbo, nes buvo išvykęs į užsienį, kur dirbo mažai apmokamą darbą. Į Lietuva grįžo 2012 rugsėjį. Taigi su darbais nesisekė, todėl niekaip negalėjo mokėti pinigų dukros A. M. išlaikymui. Labai gailisi, kad taip išėjo. Sutinka, kad ši byla būtų pabaigta baudžiamuoju įsakymu (b.l. 168-171).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios D. V. apklausų protokolais, iš kurių matyti, kad su S. M. susituokę nebuvo, kartu gyveno apie 5 metus, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. M.. Iš pradžių gyveno jos bute (duomenys neskelbtini), po to šį butą pardavė ir nusipirko sodybą Pakruojo rajone ir užregistravo ją S. M. vardu. S. skolinosi iš Pakruojo kredito unijos pinigus, užstatė jų sodybą, po to pinigų negrąžino ir taip prarado sodybą. Persikraustę į Panevėžį nuomavosi butą, maždaug po metų išsiskyrė su S. M.. S. M. oficialiai niekur nedirbo, tačiau kartais uždarbiaudavo atlikdamas santechnikos darbus. Maždaug 1998 m., tikslios datos nepamena, ji kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo. S. M. buvo skirta kas mėnesį dukters A. išlaikymui sumokėti po 125 Lt. Nuo alimentų priteisimo S. nei karto nėra sumokėjęs pinigų dukters A. išlaikymui. Po to, kai jie nebegyveno kartu, S. M. kelis kartus buvo oficialiai įsidarbinęs firmose. S. M. pas juos užsukdavo, pabendraudavo su dukra, keletą kartų buvo davęs pinigų smulkiom išlaidom, gal po 100 litų. Žino, kad maždaug prieš šešis metus S. M. buvo išvykęs dirbti į Italiją, ten buvo apie metus laiko. Tuo metu per savo pažįstamą S. M. keletą kartų jai buvo perdavęs pinigų, maždaug apie 1000 Lt. Po darbo Italijoje, S. M. grįžo į Lietuvą, po to jis buvo dar išvykęs į Angliją, Islandiją, Ameriką. Ten jis padirbdavo apie metus laiko ir vėl grįždavo trumpam į Lietuvą. Gal kokius 4 kartus buvo pervedęs pinigų, datų ir sumų neatsimena, pervedė nuo 100 iki 300 JAV dolerių. Lauktuvių parveždavo saldainių, kartą dukrai buvo atsiuntęs kuprinę. Nežino, kur jis gyvendavo ir ką veikdavo grįžęs į Lietuvą. Pastaruoju metu S. M. gyveno Anglijoje. Paskutinį kartą su juo telefonu kalbėjo 2013-08-05, S. M. pasakojo, kad jam sekasi gerai, o paprašius atsiųsti pinigų dukros išlaikymui, S. M. pradėjo dejuoti. Jei gerai atsimena, tai antstolis tik vieną kartą buvo atsiuntęs 125 Lt (b. l. 27-33).

Nukentėjusiosios A. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad su savo tėčiu S. M. bendrauja labai retai. Paskutinį kartą jį matė maždaug prieš du metus, kai buvo grįžęs iš užsienio ir atėjo jos aplankyti. Abu pasikalbėjo buitinėmis temomis ir jis išėjo, dovanų neatnešė, pinigų nedavė. Maždaug prieš ketverius metus tėtis jai buvo padovanojęs mobiliojo ryšio telefoną „LG“, tačiau jokių telefono dokumentų neturi, nežino, kokia telefono vertė. Keletą kartų tėtis buvo jai davęs pinigų mažomis sumomis, tai yra po 10 ar 20 litų. Tėtis jau maždaug apie 8 metus išvažiuoja gyventi ir dirbti į užsienį ir į Lietuvą grįžta tik trumpam. Grįžęs apsistoja arba pas savo mamą, arba pas draugus. Kartais tėtis jai paskambina. Yra buvę atvejų, kai ji paprašo atsiųsti pinigų, tai tėtis nukreipia kalbą kita tema. Tėčio giminaičiai nėra dovanoję jai dovanų ar davę pinigų (b.l. 35-36).

Iš 2013-07-31 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (4.2) D2-20388 matyti, kad 2009-09-08 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją kreipėsi D. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Fondo administracija 2009-11-06 priėmė sprendimą Nr. 1.35-14926 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriuo nusprendė A. M. nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. kiekvieną mėnesį mokėti 130 litų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. 2011-04-29 Fondo administracija registruotu laišku išsiuntė S. M. priimto sprendimo nuorašą. Laiškas grąžintas su prierašu „neatsiėmė“, todėl apie sprendimą ir jo pasekmes skolininkas informuotas „Valstybės žiniose“. Atsisakoma reikšti civilinį ieškinį (b.l. 18- 25).

Iš 2000-09-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo Nr. AV-409-05/2000 matyti, kad iš S. M. nutarta išieškoti alimentus D. V. naudai jų dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 2000-09-13 iki dukters pilnametystės (b.l. 44).

Iš 2013-08-16 antstolio M. A. pažymos Nr. S-10795 matyti, kad alimentų įsiskolinimas iki 2011-03-14 sudaro 14896,50 litų. Iš S. M. darbo užmokesčio 2004-12-17 buvo išieškota ir pervesta D. V. 125 litai (b.l. 46).

Iš 2013-08-26 Panevėžio darbo biržos rašto Nr. S(P27)-958-(8.16) ir 2014-11-20 rašto Nr. S(P27)-2431-(8.16) matyti, kad S. M. darbo biržoje buvo registruotas sekančiai:

nuo 2000-06-06 iki 2001-01-29. Darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu. Nuo 2000-06-21 iki 2000-08-21 dirbo viešuosius darbus, už kuriuos jam buvo mokamas atlyginimas. 2001-01-29 darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu;

nuo 2001-03-28 iki 2001-06-29. Darbo paieška nutraukta dėl kitų priežasčių. Per minėtą laikotarpį darbas jam nebuvo pasiūlytas;

nuo 2001-11-15 iki 2001-11-23. Darbo paieška nutraukta dėl kitų priežasčių. Per minėtą laikotarpį darbas jam nebuvo pasiūlytas;

nuo 2002-01-02 iki 2002-01-12. Darbo paieška nutraukta dėl kitų priežasčių. Per minėtą laikotarpį darbas jam nebuvo pasiūlytas;

įsiregistravo 2002-05-13. 2002-05-23 darbo paieška nutraukta įsidarbinus;

įsiregistravo 2002-11-04. 2002-12-18 darbo paieška nutraukta įsidarbinus;

įsiregistravo 2003-02-25. 2003-03-28 darbo paieška nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 76 “Dėl bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ 35.1 punktu “ bedarbiams, nevykdantiems šios Tvarkos 34 punkte nustatytų pareigų, darbo biržos paslaugos nutraukiamos. Tokie asmenys pakartotinai gali registruotis darbo biržoje po 6 mėnesių. Per minėtą laikotarpį darbas jam nebuvo pasiūlytas;

įsiregistravo 2004-07-07. 2004-07-16 darbo paieška nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 76 “Dėl bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ 35.1 punktu “ bedarbiams, nevykdantiems šios Tvarkos 34 punkte nustatytų pareigų, darbo biržos paslaugos nutraukiamos. Tokie asmenys pakartotinai gali registruotis darbo biržoje po 6 mėnesių. Per minėtą laikotarpį darbas jam nebuvo pasiūlytas;

įsiregistravo 2005-09-27. Bedarbiui pateiktas darbo pasiūlymas (duomenys neskelbtini), nuo 2005-10-02 darbo paieška nutraukta įsidarbinus;

įsiregistravo 2011-10-25. Bedarbiui buvo pasiūlytas darbas 2011-11-02 UAB (duomenys neskelbtini), tačiau neįdarbintas (pasirinktas kitas kandidatas). 2011-11-22 darbo paieška nutraukta įsidarbinus.

Minėtais laikotarpiai bedarbio socialinio draudimo išmokos negavo.

Paskutinį kartą S. M. Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje įsiregistravo 2014-10-14 (b. l. 61, 63-64).

Iš 2013-08-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos Nr. R30-1435 ir duomenų bazės išrašo matyti, kad S. M. nuo 2001-11-23 iki 2001-11-27 dirbo B. individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), gavo pajamų 33,58 Lt; nuo 2001-10-01 iki 2001-10-15 dirbo R. K. įmonėje, gavo 206,00 Lt pajamų; nuo 2001-01-29 iki 2001-03-06 dirbo (duomenys neskelbtini), gavo 1945,00 Lt pajamų; nuo 2002-05-24 iki 2002-07-02 dirbo (duomenys neskelbtini), gavo 414,43 Lt pajamų; nuo 2002-12-19 iki 2002-12-31 dirbo (duomenys neskelbtini), gavo 794,00 Lt pajamų; nuo 2002-08-23 iki 2002-09-10 dirbo (duomenys neskelbtini), gavo 200,00 Lt pajamų; nuo 2003-01-01 iki 2003-02-04 dirbo (duomenys neskelbtini), gavo 1285,00 Lt pajamų; nuo 2004-06-14 iki 2004-06-23 dirbo (duomenys neskelbtini), gavo 203,76 Lt pajamų; nuo 2004-09-08 iki 2004-10-28 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gavo 808,71 Lt pajamų; nuo 2005-10-03 iki 2005-10-24 dirbo (duomenys neskelbtini), gavo 393,00 Lt pajamų; nuo 2005-05-25 iki 2005-09-30 dirbo Pravieniškių I-uosiuose pataisos namuose, gavo 591,41 Lt pajamų; nuo 2005-03-01 iki 2005-04-30 dirbo VĮ prie Pravieniškių I-ųjų pataisos namų, gavo 192,79 Lt pajamų; nuo 2007-02-05 iki 2007-03-05 dirbo (duomenys neskelbtini), gavo 791,89 Lt pajamų; nuo 2011-11-23 iki 2012-02-02 dirbo (duomenys neskelbtini), gavo 1605,62 Lt pajamų, nuo 2012-10-15 iki 2013-02-08 dirbo (duomenys neskelbtini), gavo 3060,55 (b.l. 67-70). Informacija apie darbo laikotarpius pateikta už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2013-08-14.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2014-11-17 pažymos Nr. (9.70) 3-42890 matyti, kad skyriuje nėra duomenų apie S. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2014-11-17 išduotus nedarbingumo pažymėjimus (b.l. 74).

Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013-08-21 pažymos Nr. Sr-3338 matyti, kad S. M., gim. (duomenys neskelbtini), apskaitytas prie Panevėžio miesto savivaldybės, socialinių išmokų nuo 1995 m. sausio 1 d. nėra gavęs (b.l. 78).

Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2013-08-29 pažymos Nr. 12-2535 matyti, kad S. M. neturėjo ilgalaikių sveikatos sutrikdymų, dėl ko būtų jam teiktos med. paslaugos, ilgiausias laikotarpis - gydymasis VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nuo 2008-08-15 iki 2008-08-28 (b.l. 76).

2014-10-30 S. M. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų - LR piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 172-176).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo S. M. kaltė neginčijamai nustatyta ištirtų įrodymų visetu: S. M. apklausoje duotais parodymais, kad savo dukros A. M. išlaikymui kaltinime nurodytais laikotarpiais nemokėjo teismo sprendimu priteistų pinigų, nukentėjusiųjų D. V. ir A. M. apklausų metu duotais parodymais, kad kaltinamasis neteikė dukrai išlaikymo ir ja nesirūpino, antstolio M. A. pažyma dėl išlaikymo įsiskolinimo, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais dokumentais, teismo sprendimu, kuriuo iš S. M. A. M. priteistas išlaikymas, kitais rašytiniais bylos įrodymais, kurie sutampa ir neprieštarauja tarpusavyje. Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.), veika baigta, tyčinė. Kaltinamasis neteistas (b.l. 85-86); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 89-90); S. M. priklausomybės ligų kabineto įskaitoje buvo nuo 1997 m. iki 2004 m., 2008 rugpjūčio 15- 28 dienomis buvo gydytas RPL psichiatrijos skyriuje, 2009 m. nuimtas nuo įskaitos, skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos konsultaciją netikslinga (b.l. 82-84). Pagal gyvenamąją vietą kaimynų ((duomenys neskelbtini)) buvo charakterizuojamas teigiamai, pastaruoju metu šiuo adresu negyvena (b.l. 88); kaltinamasis nedirba, registruotas darbo biržoje (b.l. 63-64), prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir su prokurorės siūloma bausme (b.l. 185), todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas prieina išvados, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima įstatymo numatytam šios bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis LR BK 64¹ str., jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal LR BK 164 str. ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, paskiriant S. M. galutinę - 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų - LR piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti, ir S. M. grąžinti LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti S. M., kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.