- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-445-603/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12757-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- UAB „Vinipeks“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui UAB „Vinipeks“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmu, tretieji asmenys Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, VĮ „Registrų centras“ ir S. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vinipeks“, prašydamas įpareigoti atsakovą pašalinti trūkumus ieškovo žemės sklypo Nr. 115 kadastrinių matavimų bylose; įpareigoti trečiąjį asmenį Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių per teisės aktais nustatytą terminą atlikti derinimo (tvirtinimo) veiksmus; įpareigoti trečiąjį asmenį VĮ „Registrų centrą“ pašalinti žemės sklypų Nr. 115, Nr. 114 ir statinių registravimo klaidas; įpareigoti trečiąjį asmenį S. K. atitaisyti savo žemės sklypo Nr. 114 ribas kadastro bylose.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo M. M. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad vienas iš ieškovo pareikštų reikalavimų yra įtraukti trečiaisiais asmenimis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, S. K. ir Sodininkų bendriją „Energija“. Pažymėjo, kad tinkamus byloje dalyvaujančius asmenis bei jų rekvizitus turi nurodyti ieškovas, o ne teismas. Nurodė, kad S. K. turėtų būti įtrauktas į procesą atsakovu. Atkreipė dėmesys, kad pagal CPK 31 straipsnį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas yra Gurių sodų 14-oje gatvėje, Vilniuje, todėl pažymėjo, jog ieškinys teismingas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu M. M. prašo pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad ieškovas buvo kreipęsis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vinipeks“, tačiau teismas atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad nebuvo tiksliai nurodytas atsakovo buveinės adresas, todėl ieškinys teismingas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Sutikdamas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, ieškovas padavė ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, tačiau ieškinį teismas atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles. Ieškovui neaišku, kodėl teismingumas siejamas su daiktinėmis teisėmis, kadangi ieškovas nereikalauja daiktinių teisių, o reikalauja ištaisyti kadastrinių matavimų klaidas, todėl mano, kad reikalavimas susijęs su atsakovo sutartiniais įsipareigojimais. Pažymi, kad nereikalauja įtraukti trečiaisiais asmenimis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir S. K., o tik prašė įtraukti juos trečiaisiais asmenimis manydamas, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Nurodo, jog apskritai neprašė įtraukti trečiuoju asmeniu sodininkų bendrijos „Energija“. Pažymi, jog ieškovo reikalavimas UAB „Vinipeks“ nesusijęs su S. K. teisėmis, nes prie patikslinto ieškinio yra pridėti dokumentai, liudijantys apie šio savininko sutikimą mainais įsiterpti 0,25 m į jo žemės sklypo ribas, užimant 1,61 m².
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 31 straipsnis numato išimtinį teritorinį teismingumą, kuris reiškia, kad yra įstatymo įsakmiai nurodytas teismas, kuris turi nagrinėti bylą. Esant imperatyvioms išimtinio teritorinio teismingumo taisyklėms, ginčo šalys neturi teisės rinktis, į kurį teismą kreiptis – jos privalo kreiptis į teismą, kuriam byla yra teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles. Iš CPK 31 straipsnio dispozicijos, galiojusios pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną, matyti, kad įstatymas griežtai reglamentuoja, kokios bylos nagrinėjamos laikantis išimtinio teismingumo, t. y. ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, dėl arešto panaikinimo nekilnojamam daiktui ir palikėjo kreditorių ieškiniai pareikšti įpėdiniams prieš priimant palikimą. Nurodytas sąrašas yra baigtinis ir jo aiškinti plečiamai negalima. Ieškiniams, nenumatytiems CPK 31 straipsnyje, taikomos bendrojo teritorinio teismingumo taisyklės (CPK 29 str.).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą UAB „Vinipeks“ pašalinti trūkumus ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylose bei iš šio reikalavimo sekančius reikalavimus tretiesiems asmenims – pašalinti žemės sklypų ir statinių registravimo klaidas, atlikti derinimo veiksmus, atitaisyti žemės sklypo ribas kadastro bylose. Lietuvos teismų praktikoje, sprendžiant išimtinio teritorinio teismingumo klausimą, yra išaiškinta, kad esminis kriterijus, leidžiantis atriboti, ar ieškinio reikalavimai yra kilę iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ar dėl prievolinių teisnių santykių, ir atitinkamai priimti sprendimą dėl tokios bylos nagrinėjimo teismingumo, yra perspektyvinis pasekmių proceso šalims ieškinio tenkinimo atveju prognozavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-26 c. b. Nr. 2-507/2009, 2009-05-14 c. b. Nr. 2-427/2009, 2009-06-04 c. b. Nr. 2-581/2008). Ieškovas nagrinėjamu atveju nurodo, kad jo reikalavimas susijęs su sutartiniais atsakovo UAB „Vinipeks“ įsipareigojimais, todėl teigia, jog pareikštas ieškinys nėra susijęs su daiktinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs ieškovo reiškiamus reikalavimus, konstatuoja, jog atsakovui UAB „Vinipeks“ reiškiamas ieškinys yra kilęs iš prievolinių teisinių santykių (sutartis dėl kadastrinių matavimų), tačiau savo esme yra tiesiogiai susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamuosius daiktus. Teismas pažymi, jog patenkinus ieškinio reikalavimus būtų įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str.), pakeistos žemės sklypo ribos. Be to, reikalavimas įpareigoti trečiąjį asmenį S. K. atitaisyti savo žemės sklypo ribas kadastro bylose taip pat yra tiesiogiai susijęs su šio asmens daiktinėmis teisėmis, kadangi ieškinio patenkinimo atveju būtų keičiamos ne tik ieškovo, bet ir S. K. žemės sklypų ribos, atitinkamai pakeičiant M. M. ir S. K. teisių į nekilnojamuosius daiktus apimtis, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. K. turėtų būti traukiamas byloje atsakovu. Atskirojo skundo argumentai, kad S. K. sutinka mainais įsiterpti į žemės sklypo ribas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi ieškinio priėmimo stadijoje teismas nevertina pateiktų įrodymų, o šios aplinkybės turi būti išsiaiškintos bylą nagrinėjant iš esmės.
Taigi įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomos išimtinio teritorinio teismingumo taisyklės (CPK 31 str. 1 d.), o ieškinys reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Kadangi sklypai nagrinėjamu atveju yra Gurių sodų 14-oje gatvėje, Vilniuje, ieškinys teismingas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui, S. Batoro g. 41, Vilnius.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, savo procesinį sprendimą tinkamai motyvavo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.