Kauno apylinkės teismo nutarimas

2013-10-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-900-550/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
A2.6.-900-550/2013
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00740-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalijus Kondratjevas
Pažeidėjas
D. B.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. A2.6.-900-550/2013
Proceso Nr. 4-22-3-00740-2013-8Procesinio sprendimo kategorija
45.4.4.; 52.3.; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. spalio 18 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), lietuvei, LR pilietei, pensininkei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nebaustai,

surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nustatantis, kad ji, 2013 m. rugsėjo 2 d. apie 8 val. 52 min., vairuojamu automobiliu Fiat Bravo, v.n. (duomenys neskelbtini), Kėdainių miesto Rasos gatvėje važiuodama ties pastatu Nr. 6A, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtu saugus, kliudė stovintį automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. K., ir jį apgadinusi iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 321.1., 234 punktų reikalavimus.

Pažeidėja D. B. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad ji neginčija aplinkybės, kad vairuojamu automobiliu galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, kadangi nesuvokė sukėlusi autoįvykį. Nurodė, kad ji 2013 m. rugsėjo 2 d. ryte automobiliu Fiat Bravo, v.n. (duomenys neskelbtini), važiavo Kėdainių miesto Rasos gatve pro PSPC [astatą, esantį Rasos g. 6A. Gatvėje buvo pristatyta daug automobilių ir pravažiuoti pro juos buvo sudėtinga. Nurodė, kad važiuodama Rasos gatve, pamačiusi priešpriešais atvažiuojantį automobilį, siekdama saugiai prasilenkti su juo, pasuko kiek dešiniau, kuomet ir galėjo kliudyti automobilį VW Golf, tačiau teigia kontakto su šalikelėje stovėjusiu automobiliu nepajutusi. Tuo metu buvo įjungusi langų apipūtimą, kuris veikė garsiai, ir ji jokio pašalinio garso, kuris leistu manyti, kad ji savo vairuojamu automobiliu kliudė kitą automobilį, neišgirdo. Apie tai, jog apgadino kitą automobilį, sužinojo tik atvykusi į policiją. Tvirtina, jog nejuto, kad užkabino kitą automobilį, motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo.

Nukentėjusioji G. K. paaiškino, jog ji 2013-09-02 apie 8 val. 45 min. savo automobiliu VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) atvyko į Kėdainių m. Rasos gatvėje esanti PSPC. Palikusi automobilį Rasos gatvėje, nuėjo link klinikos. Automobilį paliko stovint dešiniu šonu prie šaligatvio. Paėjus apie 10 žingsnių išgirdo keistą garsą, panašų ir brėžimo ir lūžtančio plastiko garsą. Atsisukusi į automobilį pamatė prie jos automobilio labai arti pravažiuojantį mėlynos spalvos automobilį, kurio modelio neįsidėmėjo, tačiau užsirašė jo valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Suprato, kad šis automobilis kliudė jos paliktą mašiną. Tai matė ir pro šalį ėjusi moteris, kurios duomenų ji nepaprašė. Matė kaip jos automobilį kliudęs automobilis nesustodamas pavažiavo į priekį, po ko stabtelėjo ir nuvažiavo toliau. Kodėl stabtelėjo nuvažiuojantis automobilis negali pasakyti, galėjo būti jog stabtelėjo, kad prasilenkti su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, arba kad pajuto susidūrimą su jos automobiliu. Nuėjusi prie automobilio ji pamatė, kad automobilio išorinis kairės pusės atgalinio vaizdo veidrodis užlaužtas į priekį , t.y. link automobilio priekio, nulinkęs, jo stiklas suskilęs, o plastikinė dalis nulaužta. Iškvietė policiją. Atvykęs jos vyras padarė keletą apgadinto automobilio nuotraukų. Paaiškino, jog vėliau, meistrams tvarkant automobilį pastebėjo, kad buvo nubrauktas ir priekinis kairės pusės bamperis, tačiau negali tvirtinti, kad šis apgadinimas buvo padarytas nurodyto autoįvykio metu. Paaiškino, jog žalą atlygino draudimas, pats automobilis šiuo metu yra atremontuotas, perdažytas, veidrodėlis pakeistas. Mano, jog pažeidėja galėjo ir turėjo girdėti bei jausti, kad važiuodama kliudė jos automobilį.

Liudytojas M. R. paaiškino, kad 2013-09-02 apie 8 val. 52 min. gavus pranešimą iš Kėdainių rajono PK PVP budėtojo apie eismo įvykį Kėdainių m. Rasos gatvėje, nuvyko pagal nurodytą adresą. Įvykio vietoje jis rado apgadintą automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja G. K. jam paaiškino, kad palikusi savo automobilį Rasos gatvėje nuėjo į PSPC (privačią kliniką). Eidama pamatė kaip pro šalį važiuojantis mėlynos spalvos automobilis, kurio v.n. (duomenys neskelbtini), kliudė jos automobilį ir nesustodamas nuvažiavo toliau. Apžiūrėjęs automobilį užfiksavo apgadintą automobilio VW Golf galinio vaizdo kairės pusės veidrodėlį. Įvykio vietoje sudarė autoįvykio schemą. Nurodė, kad toje gatvės vietoje, kur buvo apgadintas automobilis pakanka vietos prasilenkti trims automobiliams. Negali pasakyti į kurią pusę buvo užlikęs apgadintas veidrodėlis, kodėl nėra autoįvykio nuotraukų negali paaiškinti, nepamena aplinkybių. Pažeidėjos automobilio Neapžiūrinėjo. Mano, kad pažeidėja prasilenkiant su nukentėjusiosios automobiliu ir kliudydama veidrodėlį turėjo girdėti kontakto garsą.

Byloje pateiktas M. R. tarnybinis pranešimas nurodo į aplinkybes, kurias M. R. nurodė savo apklausoje (b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktos eismo įvykio vietos schemos matyti, kad Rasos gatvėje priešais pastatą Rasos g. 6A, Kėdainių m., kuriame įsikūręs PSPC, užfiksuotas gatvėje prie pat šaligatvio dešiniu šonu į šaligatvį stovintis automobilis VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio apžiūros metu fiksuotas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis sugadinimas. Gatvės plotis įvykio vietoje 6 m. (b.l. 4).

Byloje esantys transporto priemonės Fiat Bravo, v.n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas ir prie jo esančios fotonuotraukos nurodo į tai, jog apžiūrimam automobiliui nustatyti sekantys defektai: braukimo žymė ant priekinio dešinio sparno, užklijuotas dešinio posūkio rodiklis ant priekio dešinio sparno, braukimo žymė ant dešinio išorinio galinio vaizdo veidrodžio (b.l. 8, 9-10).

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo baudžiamas už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.

Dėl eismo įvykio. Administracinėn atsakomybėn traukiama D. B. neigia pasišalinusi iš įvykio vietos, nurodydama, jog nejuto, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau iš esmės D. B. neneigia paties fakto, jog važiuodama Rasos gatve automobiliu Fiat Bravo, pamačiusi priešpriešais atvažiuojantį automobilį, siekdama saugiai prasilenkti su juo, pasuko kiek dešiniau, kuomet ir galėjo kliudyti automobilį VW Golf, tačiau teigia kontakto su šalikelėje stovėjusiu automobiliu nepajutusi. Byloje pateiktų įrodymų visumos pagrindu neginčytinai nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. apie 8 val. 52 min., D. B., vairuojamu automobiliu Fiat Bravo, v.n. (duomenys neskelbtini), Kėdainių miesto Rasos gatvėje važiuodama ties pastatu Nr. 6A, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtu saugus, kliudė stovintį automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. K., ir jį apgadino. Be D. B. kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodoma ir nukentėjusiosios G. K. bei liudytojo M. R. pateiktais paaiškinimais, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais: eismo įvykio vietos schema bei įvykio vietoje užfiksuotu automobilio VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės išorinio galinio vaizdo veidrodėlio apgadinimu, pateiktomis iš įvykio vietos fotonuotraukomis su detalizuotu veidrodėlio apgadinimu, taip pat transporto priemonės Fiat Bravo, v.n. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros aktu ir prie jo esančiomis fotonuotraukomis, fiksavusiais apgadinimus ant automobilio, tame tarpe ir braukimo žymę ant dešinio išorinio galinio vaizdo veidrodžio. Išdėstytų įrodymų visumos pagrindu nekyla abejonių, jog D. B., vairuojamu automobiliu Fiat Bravo, pamačiusi priešpriešais atvažiuojantį automobilį ir siekdama saugiai prasilenkti su juo, pasuko kiek dešiniau bei tuo metu kliudė lenkiamą automoblį VW Golf, vairuojamo automobilio dešinės pusės veidrodėliu kliudydama stovinčio automobilio kairės pusės veidrodėlį, t.y. įvykdė jai inkriminuojamą teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Teismas laiko, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, patikimų ir neginčytinų įrodymų, jog D. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, Nr. N575-2198/2009 ir kt.). 2012-06-12 nutartyje (byla Nr . 2AT-10/2012) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija, atkreipė dėmesį į tai, kad kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administraciniu teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl jie turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Taikant ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti, kad pažeidėjas iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Kaip matyti ir administracinėn atsakomybės traukiamo asmens D. B. paaiškinimų, ji tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad D. B. suprato, jog pravažiuodama ties automobiliu VW Golf kliudė ir apgadino jį. Pati D. B. tvirtina nepajutusi kontakto su kitu automobiliu, garso, kuris leistu suprasti, jog kliudė kitą automobilį taip pat negirdėjo (dėl kaip nurodė tuo metu buvo įjungtas langų apiputėjas, kuris veikia garsiai ir triukšmingai). Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji girdėjo autoįvykio sukeltą garsą nėra pagrindu laikyti, jog šį garsą galėjo ir turėjo girdėti ir pažeidėja. Pažymėtina, jog nukentėjusioji autoįvykio metu buvo lauke, greta (10 žingsnių atstumu) nuo įvykio vietos ir neturėjo kliučių garso priėmimui, gi pažeidėja įvykio metu buvo stename (1997 m. registracijos ), garsiai veikiančiame automobilyje, kuriame veikė ir langų apiputėjęs, be to, pažymėtinas ir pažeidėjos amžius – 69 metai, jos dėmesio koncentracija į eismo sąlygas – prasilenkimas gatvėje esant 3 automobiliams, kas taip pat galėjo sąlygoti tą aplinkybę, jog pažeidėja negirdėjo kontakto su kitu automobiliu. Teismas, byloje ištirtų įrodymų pagrindu daro išvadą, jog D. B. iš eismo įvykio vietos, t.y. po susidūrimo su automobiliu VW Golf, nuvažiavo nežinodama ir nesuvokdama, jog su juo kontaktavo, t.y. byloje nėra pateikta duomenų, jog D. B. nuvažiuodama nuo eismo įvykio vietos turėjo ketinimą (tikslą) tyčia nuslėpti eismo įvykį ar išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Apie tai, jog ji kliudė kitą automobilį D. B. sužinojo tik iš policijos pareigūnų, praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio.

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Teismas daro išvadą, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių D. B. kaltę (tyčios forma) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo, administracinė byla šioje dalyje D. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kalta padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą iš esmės prisipažino, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. B. administracine tvarka bausta nebuvo, yra pensininkė. Atsižvelgiant į išdėstyta pažeidėjai skirtina ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d., 1 ir 2 p., teismas

nutaria:

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti vieno šimto (100) litų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus KondratjevasIšaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Baudos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos turi būti pateiktas protokolą surašiusiai institucijai – Kėdainių rajono PK.Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos, nes baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.