Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, sekretoriaujant K. Stamulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. J. , jo atstovei pagal susitarimą-advokatei R. Šaltinienei ir suinteresuotiems asmenims-nukentėjusiosioms R. Š. ir K. K. ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkui N. B. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pil. S. J. , a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, išsiskyrusio, senatvės pensininko, ūkininkaujančio, gyv. (duomenys neskelbtini), duomenų apie teistumą nėra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015m. spalio 01d., apie 15³⁵ val., dienos metu, pažeidėjas S. J. , vairuodamas jam priklausantį automobilį „ Toyota Land Cruiser “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu: Kauno gt. Nr. 18, Ukmergės m., kliudė dešinėje pusėje paliktą stovėti automobilį „ BMW 520 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. K. K. vardu, o po to, bandydamas išmanevruoti savo vairuojamą automobilį, važiuodamas atbuline eiga, kliudė dar vieną aikštelėje paliktą stovėti automobilį „ T. C. Verso “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. R. Š. vardu, ko pasekoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos visos trys transporto priemonės, po ko jis(pažeidėjas S. J. ), pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. apie eismo įvykį nepranešęs policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo S. J. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra įrodyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų nukentėjusiųjų-transporto priemonės savininkių K. K. ir R. Š. bei liudytojų K. K. ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK policijos pareigūnų S. L. ir R. N. parodymais ir kitais administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu(b.l. 2), tarnybiniu pranešimu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos(b.l. 3), eismo įvykio vietos schemomis, viena iš kurių yra juodraštinė(b.l. 4-5) ir fotolentelėmis prie minėtų schemų(b.l. 12-19), pil. D. Š. , K. K. ir R. Š. , dviejų pastarųjų kaip nukentėjusiųjų, paaiškinimais ir priedu prie pil. D. Š. paaiškinimo, t.y. iš mobilaus ryšio telefono daryta fotonuotrauka, užfiksavusia išvažiuojantį eismo įvykį sukėlusį automobilį(b.l. 7-10), VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę(b.l. 11), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. J. rašytu pasiaiškinimo dėl eismo įvykio(b.l. 6) ir visa kita medžiaga.

LR ATPK 127 str. 2d. yra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą(apgadinimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad, nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007m. sausio 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-320/2007 ir kt.).

LR ATPK 130 str. 1d. yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu-tyčia. Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 str. 1d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, o pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, yra būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir pasišalino iš įvykio vietos. Be to, Kelių eismo taisyklių 234 punkte yra nurodyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015m. spalio 01d., apie 15³⁵ val., dienos metu, pažeidėjas S. J. , vairuodamas jam priklausantį automobilį „ Toyota Land Cruiser “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu: Kauno gt. Nr. 18, Ukmergės m., kliudė dešinėje pusėje paliktą stovėti automobilį „ BMW 520 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. K. K. vardu, o po to, bandydamas išmanevruoti savo vairuojamą automobilį, važiuodamas atbuline eiga, kliudė dar vieną aikštelėje paliktą stovėti automobilį „ T. C. Verso “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. R. Š. vardu, ko pasekoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos visos trys transporto priemonės, padarytus apgadinimus į įvykio vietą atvykusiems Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio patruliams užfiksavus braižytoje eismo įvykio vietos schemoje(b.l. 4-5, 12-19). Patį eismo įvykį, kurį sukėlė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. J. vairuojamas automobilis „ Toyota Land Cruiser “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, betarpiškai pro langą savo darbo vietoje matė pil. D. Š. , rašiusi paaiškinimą dėl sukelto eismo įvykio, kuri iš savo mobilaus ryšio telefono spėjo nufotografuoti ir išvažiuojantį eismo įvykį sukėlusį automobilį, vėliau apie įvykį pasakydama ir prie aikštelėje paliktų automobilių pasirodžiusioms jų savininkėms, ką pastarosios išdėstė jų rašytuose paaiškinimuose. Šias aplinkybes patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 7-10), tiek ir teisme apklaustų nukentėjusiųjų-transporto priemonės savininkių K. K. ir R. Š. bei liudytojų K. K. ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK policijos pareigūnų S. L. ir R. N. parodymai. Pasak paties pažeidėjo S. J. , jis, išvažinėdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, manevruodamas tarp kitų stovėjusių automobilių, girdėjo kažkokį garsą, lyg į kažką būtų atsitrenkęs, tačiau, galvodamas, kad nieko blogo neatsitiko, net neišlipęs iš automobilio pasižiūrėti, išvažiavo iš įvykio vietos, nes labai skubėjo pas vieną savo pažįstamą, kad pastarąjį morališkai palaikyti dėl šeimos nario mirties. Pažeidėjo S. J. žodžiais, kad automobilių stovėjimo aikštelėje jo vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs ir į kitą automobilį, jis nepastebėjo ir nepajuto.

Kadangi sukelto eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių savininkų eismo įvykio vietoje nebuvo, įvertinus visų bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad pažeidėjas S. J. , sukėlęs eismo įvykį ir tyčia sąmoningai pasišalindamas iš įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 231.1 ir 234p. reikalavimus, savo neteisėtais veiksmais padarė tiek administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2d., t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą(apgadinimą), tiek ir administracinį teisęs pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1d., t.y. pasitraukimas iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Skiriant galutinę nuobaudą už padarytus kelis administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgtina į tai, kad pažeidėjas S. J. jau nebe pirmą kartą yra baudžiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuris ir šiuo metu dar turi vieną galiojančią nuobaudą, nes metų bėgyje jau buvo baustas už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, t.y. nepraleido į pėsčiųjų perėją išėjusios pėsčiosios, pagal LR ATPK 124¹ str. 1d., kas ne tik neigiamai charakterizuoja pažeidėjo S. J. asmenybę, bet ir sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, pažeidėjas S. J. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio ir eismo įvykio metu sukeltų pasekmių, kas lengvina pažeidėjo atsakomybę. Tokiu būdu, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir jų sukeltas pasekmes, ir į paties pažeidėjo S. J. asmenybę, pažeidėjui, kaip dėl amžiaus jau nedarbingam, bet dar ūkininkaujančiam asmeniui, tačiau jau ne vieną kartą buvusiam baustam už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už abu padarytus administracinius teisės pažeidimus yra paskirtinos numatytos nuobaudų rūšys-baudos, paskiriant sankcijose numatytų baudų minimumus.

Pažeidėjui S. J. , kaip asmeniui, padariusiam kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinė nuobauda yra paskirtina LR ATPK 33 str. 2d. pagrindu.

Sankcijoje už vieną iš pažeidėjo S. J. padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 130 str. 1d., kaip privaloma papildoma nuobaudos rūšis, yra numatytas ir specialiosios teisės atėmimas, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t.y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų(LR ATPK 20 str.).

Vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, kurios yra detalizuotos LR ATPK 284 str., pagal kurį organas(pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti(LR ATPK 248 str., 284 str. 1d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti(Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008m., sausio 21d., 2011m. sausio 31d., 2012m. rugsėjo 25d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatsitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Kartu Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs tai, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, t.y. proporcingumo principas yra betarpiškai susijęs su LR ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda yra laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-331/2007m., N5-542/2007m., N9-827/2007m. ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Šios bylos kontekste pažymėtina tai, kad pažeidėjas S. J. jau yra garbaus amžiaus, gim. 1935m., tačiau jis, nors dėl amžiaus ir būdamas nedarbingas asmuo, dar ūkininkauja(b.l. 32-34). Pasak paties pažeidėjo S. J. , jis vienas gyvena vienkiemyje, todėl teisės vairuoti transporto priemonės praradimas ilgam laikui sukeltų jam didelių rūpesčių kasdieniniame gyvenime sprendžiant įvairius ūkio ir buities klausimus(b.l. 31). Kadangi dėl pažeidėjo S. J. sukelto eismo įvykio atsiradusios pasekmės, kurios buvo nežymios, yra visiškai pašalintos, ką apgadintų transporto priemonių savininkės-nukentėjusiosios K. K. ir R. Š. , išdėsčiusios savo rašytuose paaiškinimuose(b.l. 29-30), nurodė ir administracinės bylos nagrinėjimo metu, pasak kurių, pažeidėjas jų atsiprašė, dėl eismo įvykio padarytus nuostolius atlygino ir jos daugiau jokių pretenzijų neturi, atsižvelgiant į byloje esančią pažeidėjo S. J. asmenį teigiamai charakterizuojančią medžiagą(b.l. 35, 49-50) ir į administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu išreikštą apgadintų transporto priemonių savininkių-nukentėjusiųjų K. K. ir R. Š. poziciją dėl administracinės atsakomybės nuostatų pažeidėjui taikymo, laikytina, kad nagrinėjamu atveju ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones pažeidėjui S. J. atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab, kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ATPK straipsnį pažeidėjui yra paskirtina administracinė bauda. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo atveju LR ATPK 20 str. nurodyti administracinės nuobaudos tikslai pažeidėjui S. J. gali būti pasiekti, nustačius ir ženkliai trumpesnį įstatymo numatytos specialiosios teisės atėmimo, t.y. atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, kaip privalomos papildomos nuobaudos, terminą(LR ATPK 27 str., 30¹ str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30¹ str. 2d., 33 str. 2d., 127 str. 2d., 130 str. 1d., 302²-302⁴ str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Paskirti S. J. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 127 str. 2d. 28,- Lt.(dvidešimt aštuonių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

Paskirti S. J. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 130 str. 1d., pritaikius LR ATPK 30¹ str., 868,- Eur.(aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.

LR ATPK 33 str. 2d. pagrindu S. J. paskirti galutinę nuobaudą-868,- Eur.(aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjui S. J. , kad bauda turi būti sumokėta per 40(keturiasdešimt) dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, banko kodas 73000, nuo nutarimo nuorašo įteikimo jam dienos, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-6-517/2016m. ir įmokos kodą 1001. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą, po vieną nutarimo egzempliorių pasiunčiant pažeidėjo-pil. S. J. , gyv. (duomenys neskelbtini), advokatės R. Šaltinienės kontoros, kurios buveinė yra adresu: Klaipėdos gt. Nr.5, Ukmergės m., nukentėjusiųjų-pil. K. K. , (duomenys neskelbtini), ir pil. R. Š. , gyv. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., žiniai.

Teisėjas R. Adamonis