Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

kaltinamojo atstovei pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje patarėjai Olgai Vaičiūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nesimoko, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, teistas;

1) Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 4 metams; remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmė atidėta 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą bei uždrausti be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi papildomai paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurių darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant nemokamus darbus išdirbti per 4 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2019 m. kovo 21 d. apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su plyta tyčia išdaužė L. R. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambario lango stiklą ir prieš savininkės L. R. valią per išdaužtą langą įsibrovė į nukentėjusiajai L. R. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią D. B. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. B. 2019 m. kovo 21 apie 1.00 val. L. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia tris kartus pagaliu smogė L. R. į galvą, taip nukentėjusiajai L. R. sukeldamas fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią D. B. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.

ikiteisminio tyrimo metu liudytojo P. B. duotais parodymais, kad jo sūnus D. B. blaivus sugrįžo į namus 2019 m. kovo 20 d. apie 19.00 val., tikslaus laiko neatsimena. Nuo 2019 m. kovo 20 d. 19.00 val. iki 2019 m. kovo 21 d. 2.45 val., sūnus iš namų nebuvo išėjęs, buvo savo kambaryje prie kompiuterio, vienas pats ir jis negalėjo to nematyti. Pirmas miegoti nuėjo sūnus, po to jis, galėjo būti apie 24.00 val. (t. 1, b. l. 75-76);

ikiteisminio tyrimo metu liudytojos T. Z. duotais parodymais, kad jos sūnus D. B. sugrįžo į namus neblaivus 2019 m. kovo 20 d. apie 19.30 val., tikslaus laiko neatsimena. Nuo 2019 m. kovo 20 d. 19.30 val. iki 2019 m. kovo 21 d. 2.45 val. sūnus iš namų nebuvo išėjęs, miegojo savo kambaryje vienas pats ir ji negalėjo nematyti, kad jis išėjo iš kambario (t. 1, b. l. 84-85);

2019 m. balandžio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G421/2019(04), kurioje nurodyta, kad L. R. kūne sužalojimų nėra, galvos sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis (t. 1, b. l. 94);

2019 m. balandžio 17 d. Daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašyti ir nufotografuoti iš įvykio vietos paimti nusikalstamų veikų padarymo įrankiai – medinis pagalys ir plyta (t. 1, b. l. 113, 115-116);

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nukentėjusiajai L. R. (t. 1, b. l. 120-122);

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. kovo 21 d. 3.30 val. nukentėjusioji L. R. buvo blaivi (0,00 prom.) (t. 1, b. l. 126-128);

asmens blaivumo testo rezultatų šaknele, iš kurios matyti, kad 2019 m. kovo 21 d., 3.23 val., D. B. buvo nustatytas 1,12 promilių girtumas (t. 1, b. l. 162).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo D. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje. D. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, kadangi D. B. išdaužė L. R. priklausančio gyvenamojo namo kambario lango stiklą ir prieš nukentėjusios valią per išdaužtą langą įsibrovė į nukentėjusiajai priklausantį namą bei tyčia tris kartus jai pagaliu smogė į galvą, taip nukentėjusiajai L. R. sukeldamas fizinį skausmą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet taip pat ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai, teisingas bausmes. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta, negalima nustatyti tokios bausmės ir tokio jos dydžio, kuris būtų akivaizdžiai neadekvatus nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnio numatytiems pagrindams.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas D. B. padarė būdamas nepilnametis, pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra ne tik riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo šiems asmenims galimybes, bet ir padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis ir bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 91 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-222/2017).

Kaltinamojo D. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskirtinos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Teismas vertina, kad nors kaltinamasis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, D. B. nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, o tai laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir pripažintina dar viena D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 134-136), tris kartus baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 156-157), nebesimoko, nedirba (t. 1, b. l. 158), apie registraciją užimtumo tarnyboje byloje duomenų nėra.

Vienas bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 90 straipsnis), įvertinęs ir tai, kad D. B. naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės neatlikęs, bausmės vykdymo atidėjimo terminas nėra pasibaigęs, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamų veikų įvykdymą sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, lygias pusei straipsnio sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkio (BK 91 straipsnio 3 dalis). Skirdamas laisvės atėmimo bausmes kaltinamajam teismas vertina tai, kad švelnesnių bausmių skyrimas nepilnamečiui prieštarautų bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumams, bauda neskirtina, nes kaltinamasis neturi pajamų ir jam priklausančio turto (BK 90 straipsnio 3 dalis); o kitos švelnesnės bausmės bendrinant būtų keičiamos griežtesne, jau anksčiau kaltinamajam paskirta, laisvės atėmimo bausme. Manytina, kad ši bausmė padės kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės mažintinos vienu trečdaliu, nes byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskiriant laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu D. B. paskirta bausme, prie 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

BK 92 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, įstatyme numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, yra dvi: 1) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus; 2) teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmoji sąlyga priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rūšies, tikslų bei motyvų ir kitų BK 54 ir 91 straipsniuose išvardintų aplinkybių, susijusių su tinkamu veikos kvalifikavimu ir bausmės paskyrimu. Antroji sąlyga priklauso nuo nepilnamečio asmenybės, jo gyvenimo ir auklėjimo aplinkybių. Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turi apsvarstyti šios priemonės taikymo tikslingumą.

Šiuo atveju teismas vertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, sulaukęs 17 metų amžiaus, teisiamas yra antrą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų įvykdymo, nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino jai padarytą turtinę žalą, supranta savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir pažada ateityje taip nesielgti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad yra galimybė dar vieną kartą patikėti nepilnamečio kaltinamojo pažadu laikytis įstatymų, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad bausmės tikslai D. B. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tikslinga dar kartą taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti D. B. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatomas iš naujo, paskiriant kaltinamajam maksimalų įstatyme numatytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam skirtinos baudžiamajame įstatyme numatytos auklėjamojo poveikio priemones, padėsiančios kontroliuoti D. B. elgesį laisvėje, ne tik ribojančias kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Įvertinus visas šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė nakties metu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to šiuo metu nesimoko ir nedirba, D. B. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė –elgesio apribojimas, įpareigojant D. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val.; mokytis arba dirbti ar būti registruotam užimtumo tarnyboje ir dalyvauti nepilnamečių elgesio pataisos programoje (BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktai); bei draudžiant D. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 87 straipsnio 4 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju paskirta laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 21 d. 2.45 val. iki 2019 m. kovo 21 d. 11.31 val., todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę ir laikytina, kad D. B. yra atlikęs 1 laisvės atėmimo dieną.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2019 m. liepos 9 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo 15,26 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, nes, kaip nurodyta ieškinyje, nukentėjusiajai L. R. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 15,26 Eur (t. 1, b. l. 97-98). Civilinį ieškinį grindė nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 100-101). Kaltinamasis ir civilinė atsakovė neginčijo civilinio ieškinio dydžio, žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų prieš nukentėjusiąją L. R., todėl Šiaulių teritorinės ligonių civilinis ieškinys dėl 15,26 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo D. B. priteistina 15,26 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

2019 m. liepos 10 d. ikiteisminio tyrimo metu priimti nutarimai įtraukti P. B. ir T. Z. (t.1, b. l. 79-80, 88-89) civiliniais atsakovais. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamajam D. B. neturint lėšų (turto) žalai atlyginti 15,26 Eur turtinė žala subsidiariai priteistina iš civilinių atsakovų P. B. ir T. Z..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su nepilnametės liudytojos V. S. nuotolinės apklausos vaizdo ir garso įrašu, esantis prie bylos viršelio antrame bylos tome, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje; kompaktinis diskas su skaitmenine skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo kopija, esantis prie bylos viršelio antrame bylos tome, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje; pagalys ir plyta, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje (t.1, b. l. 119), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, 87 straipsnio 4 dalimi, 90-91 straipsniais, 92 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti D. B. galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu D. B. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. B. atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, 87 straipsnio 4 dalimi, D. B. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą visam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui:

įpareigojant D. B. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti nepilnamečių elgesio pataisos programose;

uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmės laiką D. B. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 21 d. 2.45 val. iki 2019 m. kovo 21 d. 11.31 val., ir laikyti, kad D. B. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. palikti nepakeistas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Priteisti iš D. B. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 15,26 Eur (penkiolika eurų 26 ct) turtinės žalos atlyginimo už L. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, lėšas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB banko kodas 73000.

Nepilnamečiui D. B. neturint asmeninių lėšų ir turto, civiliniu ieškiniu priteistą 15,26 Eur žalos atlyginimą iki nepilnamečiui kaltinamajam sueis 18 metų, subsidiariai išieškoti iš civilinių atsakovų P. B. ir T. Z..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su nepilnametės liudytojos V. S. nuotolinės apklausos vaizdo ir garso įrašu, esantį prie bylos viršelio antrame bylos tome, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

- kompaktinį diską su skaitmenine skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo kopija, esantį prie bylos viršelio antrame bylos tome, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

- pagalį ir plytą, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.