Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-19 · Civilinė byla Nr. e2-31397-918/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
e2-31397-918/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
UAB „Julianus Inkaso“
Atsakovas
R. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-31397-918/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25210-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 60 Eur negrąžintą kreditą, 12,14 Eur sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo paskutinio mokėjimo dienos (2019-03-01) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019-08-22), 42,31 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019-08-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,40 Eur delspinigius ir 90,84 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priimti spendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti darbovietės adresu, taip pat deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies taisyklėmis. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad UAB „Nordecum“ (toliau – Pradinis kreditorius) su R. T. 2018-07-09 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP458770, pagal kurią UAB „Nordecum“ suteikė atsakovui 200 Eur vartojimo kreditą 8 mėn. terminui, o atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą paskolos sumą bei 28,59 Eur metines palūkanas. Atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl pradinis kreditorius 2018-11-28 nutraukė sutartį su atsakovu.

2017 m. birželio 1 d. pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ ir ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, o ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą. Po reikalavimo perleidimo atsakovas atliko dalį mokėjimų, tačiau visiškai su nauju kreditoriumi neatsiskaitė ir liko skolingas 60 Eur negrąžinto kredito sumą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku 2018-09-27 pranešimu.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 60 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 12,14 Eur sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo paskutinio mokėjimo dienos (2019-03-01) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019-08-22) ir 42,31 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019-08-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Pažymėtina, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, jog ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, silpnesnioji sutarties šalis, turinti ribotas galimybes keisti sutarties sąlygas. 2018 m. liepos 9 d. kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad palūkanų norma yra 42,31 proc. Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. 1 p. pažymėta, kad vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma laikoma neprotingai didelė bei nepagrįsta tuo atveju, jei ji yra didesnė kaip 75 procentai. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, laikytina, kad ieškovo reikalavimai dėl prašomų priteisti 12,14 Eur sutartinių palūkanų, paskaičiuotų nuo atsakovo atlikto paskutinio mokėjimo dienos (2019-03-01) iki ieškinio parengimo teismui dienos (2019-08-22) bei 42,31 proc. metinių palūkanų, paskaičiuotų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019-08-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįstos, todėl priteistinos.

Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 5.4, 8.3 p. nutraukus sutartį atsakovas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo mokėti dienos. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti 5,40 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 d. nuo 2018-11-28, taikant 0,05 proc. normą. Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 5,40 Eur delspinigius tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą bei 75,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti – iš viso 90,84 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 7,52 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 7,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, naudai 60 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) negrąžinto kredito, 12,14 Eur (dvylika eurų 14 ct) sutartinių palūkanų, 42,31 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019-08-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,40 Eur (penki eurai 40 ct) delspinigių ir 90,84 Eur (devyniasdešimt eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,52 Eur (septyni eurai 52 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė