Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4178-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-02-03
Bylos Nr.: I-4178-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04582-2015-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Ernestas Spruogis, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas: S. A. Z.
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos ambasadai
Atsakovas: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Advokatai: Kazys Rakauskas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-4178-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04582-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.3.5; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo S. A. Z. (S. A. Z.) atstovui advokatui Kaziui Rakauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovei šios institucijos pareigūnei Agnei Karalienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. Z. (S. A. Z.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) Respublikoje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pareiškėjas S. A. Z. (S.A. Z.) (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Kazio Rakausko (2015 m. rugsėjo 15 d. atstovavimo sutartis) (b. l. 5)), pateikė teismui skundą, kuriame prašo teismą (b. l. 1–2):

1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 64.5.1.9.-64 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ (toliau – ir sprendimas Nr. 64.5.1.9.-64);

1.2. įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir atsakovė, ir Ministerija, ir URM) imtis priemonių, kad pareiškėjui nedelsiant ir be papildomo mokesčio būtų išduota viza atvykimui į Lietuvos Respubliką.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Ambasados sprendimas Nr. 64.5.1.9.-64, kuriame atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką, motyvuojant tuo, jog nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas, yra nepagrįstas, pareiškėjo teisė atvykti į Lietuvą apribojama neteisėtai, įstatymuose draudžiamais administraciniais metodais trukdomi jo reikalai Lietuvoje, taigi, sprendimas Nr. 64.5.1.9.-64 turi būti panaikintas. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjui nepateikta jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų dėl atsisakymo motyvų. Pareiškėjo nuomone, tokių įrodymų iš viso nėra, vizą atsisakyta išduoti tik dėl subjektyvios nagrinėjusių pareigūnų nuomonės. Ambasadoje taip pat nebuvo leista pačiam pareiškėjui teikti kokius nors, net žodinius, paaiškinimus, kad būtų galima panaikinti nepagrįstus įtarimus dėl jo.

2.2. Pareiškėjas turi įregistravęs Lietuvoje įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ketino vykdyti realų verslą Lietuvoje. Pareiškėjui Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) buvo išdavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2.3. Pareiškėjo nuomone, jo prašymas dėl vizos buvo išnagrinėtas atsainiai, pernelyg piktnaudžiaujant užsienyje dirbantiems suteikta diskrecijos teise, ją laikant aukščiau už įstatymą. Pareiškėjo nesąžiningumas ar jo būsimi veiksmai ne įrodomi, o iš karto kaip neteisėti preziumuojami. Pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo nagrinėję pareigūnai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus: individualiame teisės akte remiamasi ne įstatyme reikalaujamais juridinę galią turinčiais įrodymais ar teisės normomis, o tik savo pačių subjektyviu faktų ir turimų duomenų įvertinimu. Pareiškėjas, be to, turi teisę reikalauti, kad šalių lygybės ir pagarbos jo asmeniui principo būtų laikomasi. Pareiškėjui neturi būti sukeliamos abejonės dėl galimos diskriminacijos prieš jį, kaip ne Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės pilietį.

II

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno valstybių ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 12–18).

1. Dėl faktinių aplinkybių

1.1. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 19 d. pateikė Ambasadai specialios formos prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: prašymo pagrindas – įforminti leidimą gyventi Lietuvoje, prašoma buvimo trukmė – 17 dienų, kviečiantis asmuo – J. T., (duomenys neskelbtini) tarnautoja, kelionės ir gyvenimo lėšas padengs pareiškėjas. Pareiškėjas su prašymu pateikė, be kita ko, šiuos dokumentus, pagrindžiančius kelionės tikslą ir buvimo sąlygas: paso kopiją, kelionės sveikatos draudimo dokumentą, Migracijos departamento pranešimą dėl sprendimo leisti laikinai gyventi Lietuvoje, T. T. (T. T.) 2015 m. vasario 25 d. sutikimą leisti pareiškėjui gyventi bute.

1.2. Prašymo pateikimo dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 19 d., Ambasadoje su pareiškėju buvo atliktas pokalbis–interviu anglų kalba. Pareiškėjas nurodė, kad dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pateikė Migracijos departamentui per tarpininkaujantį advokatą S. R., su jo pagalba buvo įsteigta įmonė (restoranas), kuri teiktų maitinimo paslaugas. Paklaustas apie tai, kokiu adresu registruotas jo įmonės biuras, konkretaus adreso nurodyti negalėjo, neturėjo jokios informacijos apie patalpų dydį, įrangą, baldus, kas yra nuomotojas, kokio dydžio nuomos mokestis ir pan. Pareiškėjas nežinojo, kokie reikalavimai keliami tokiai maitinimo įstaigai, nieko nežinojo apie mokesčių sistemą; įmonė neveikianti, darbuotojų joje nėra: paaiškino, kad ketina pirkti (duomenys neskelbtini) mėsą ir kitus produktus (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo dėdė ir pusbroliai (kiti jo pusbroliai gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kaip ketina konkuruoti su kitais panašaus pobūdžio restoranais, įsigydamas maisto produktus (duomenys neskelbtini), kur kainos yra didesnės. Pareiškėjas taip pat negalėjo nurodyti, kokiu adresu apsigyvens, teigė, jog apsistos advokato bute (nors jokių patvirtinančių dokumentų nepateikė).

1.3. Tikrindama pareiškėjo pateiktus dokumentus konsulė atkreipė dėmesį į tai, kad pateiktame T. T. pareiškime nurodyta, kad šis asmuo sutinka, jog pareiškėjas deklaruotų savo gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nepateikė jo apgyvendinimą (vietą, sąlygas) pagrindžiančių dokumentų: apie gyvenamojo ploto tinkamumą apgyvendinti pareiškėją, apie kviečiančiojo asmens pajamas, apie nurodytoje vietoje tinkamas pareiškėjui gyvenimo sąlygas kartu su kviečiančiuoju asmeniu (ir / ar jo šeima). Ambasados konsulė 2015 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi konsultacijos į Lietuvos specialiąsias tarnybas, 2015 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) atsakymą, kad rekomenduojama pareiškėjui vizos neišduoti, nes užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.

1.4. Ambasados konsulinis darbuotojas, įvertinęs visą turimą medžiagą dėl pareiškėjo prašymo išduoti vizą bei turimą informaciją, 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendime Nr. 64.5.1.9.-64 atsisakė išduoti pareiškėjui vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio pagrindu (užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ar sąlygas, turimas lėšas gyvenimui buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis)

2. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, konsulinis pareigūnas vadovavosi šiomis teisės normomis Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodeksą (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalies c punktu; Vienos konvencija dėl konsulinių santykių (toliau – ir Vienos konvencija), jos 5 straipsnio d punktu, 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo Konsulinio statuto (toliau – ir Konsulinis statutas) 10 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsniu, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamente (EB) Nr. 810/2009 patvirtintu Vizų kodeksu, be kita ko, jo preambulės 3 straipsniu, Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime patvirtinta Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka (toliau – ir Tvarka), be kita ko, jos 6.2.2, 7.5 punktais, Įstatymu, be kita ko, jo 2 straipsnio 10, 33 dalimis, 6 straipsniu, 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsniu, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsniu. Nurodytas teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato URM konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą / atsisakyti išduoti vizą. ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę, įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų, nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Paminėti teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis, priimdamas dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, vertinant pareiškėjo skundo pagrįstumą, aktuali ši teismų praktika: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) didžiosios kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-84/12 Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-73/2014, 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184/2014, 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014.

4. Remiantis bylos medžiaga darytina išvada, kad URM konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Pokalbio (interviu) metu gauta informacija bei pareiškėjo pateikti duomenys buvo nepakankami pagrįsti pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslą ir sąlygas. Pareiškėjas neteisus teigdamas, kad jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimų, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, kad turi pakankamai vykimui ir gyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamąją vietą. Konsulas neturi pareigos neapibrėžtą ilgą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizą, iki pastarasis surinks ir konsului pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus, kurių pagrindu būtų priimtas sprendimas išduoti vizą. Pareiškėjas, pateiktų dokumentų pagrindu negavęs prašomos vizos, turi teisę vėl kreiptis į Ambasadą dėl vizos gavimo, pateikdamas papildomus duomenis ir dokumentus.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad Ambasada skundžiamą sprendimą priėmė pagal kompetenciją, vadovaudamasi galiojančiais ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagristas, VSD pritaria Ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytą poziciją, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 37–38).

VSD nagrinėjamu atveju, įvertinęs visas aplinkybes ir turimus duomenis apie pareiškėją, teikė tik konsultaciją (informaciją), kuri galėjo būti reikšminga priimant sprendimą Nr. 64.5.1.9.-64. VSD 2015 m. rugsėjo 3 d. konsultacija teikta atsižvelgiant į turimus duomenis, kurie yra įslaptinti slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjo S. A. Z. atstovas adokatas Kazys Rakauskas rėmėsi pareiškėjo skundu ir prašė tenkinti pareiškėjo reikalavimus.

Atsiliepimas

2. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovė šios institucijos pareigūnė Agnė Karalienė (2013 m. gruodžio 11 d. įgaliojimas Nr. (K)-12-19 (b. l. 54)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 19 d. pateikė Ambasadai prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis; dabartinė profesinė veikla – vadybininkas, darbdavys – (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini); prašymo pagrindas (kelionės tikslas) – įforminti leidimą gyventi Lietuvoje; pagrindinio kelionės tikslo valstybė – Lietuva; kviečiantis subjektas – (duomenys neskelbtini) departamentas, jo kontaktinis asmuo – J. T.; kelionės ir gyvenimo lėšas padengs pareiškėjas, lėšos – grynieji pinigai; taip pat pasirašytinai patvirtino, jog jam žinoma, kad, kiek jam žinoma, visi pateikti duomenys yra teisingi ir išsamūs, kad dėl melagingų pareiškimų šis prašymas gali būti atmestas arba panaikinta suteikta viza, o jis pats gali būti patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; su prašymu pateikė, be kita ko, šiuos dokumentus: kelionės dokumentą, kelionės sveikatos draudimo dokumentą, Migracijos departamento pranešimą dėl sprendimo leisti laikinai gyventi Lietuvoje, T. T. (T. T.) 2015 m. vasario 25 d. sutikimą leisti pareiškėjui gyventi bute (prašymo forma (b. l. 19–21 ); Užsieniečių registro Vizų modulio duomenys (b. l. 25–27, 39–41); URM atsiliepimas (b. l. 12–18)).

2. Remiantis T. T. (T. T.) 2015 m. vasario 25 d. pareiškimu, šis asmuo įsipareigojo pasirūpinti, kad pareiškėjas būtų tinkamai apgyvendintas ir sutiko, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) deklaruotų savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje jam, T. T., priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

3. Migracijos departamentas 2015 m. gegužės 26 d. pranešime Nr. (15/4-7) 10K-27440 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ informavo pareiškėją elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kad Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2015 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas), galiojantį 1 metus, be kita ko, nurodė, kad sprendimas išduoti Leidimą galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., nepateikus dokumentų iki nurodytos datos, sprendimas netenka galios ir šio leidimo išdavimo klausimas nagrinėjamas iš naujo Įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nurodė, kad, pateikiant dokumentus dėl Leidimo įforminimo, buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas (b. l. 28).

4. Ambasados pareigūnas 2015 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi konsultacijos (rūšis – labai skubi) į VSD, nurodydamas, kad pareiškėjo pateikta informacija yra nepatikima, tikrasis tikslas galimai skiriasi nuo deklaruojamo, taip pat, be kita ko, nurodė: pareiškėjas kreipėsi dėl nacionalinės vizos išdavimo teigiamo Migracijos departamento sprendimo dėl Leidimo pagrindu, teigia dėl sveikatos būklės negalėjęs kreiptis anksčiau, patvirtinančius dokumentus per advokatą persiuntė Migracijos departamentui; pasak pareiškėjo, jis ketina vykti su broliu, kuris taip pat yra įmonės akcininkas; pareiškėjas teigė ketinąs Lietuvoje atidaryti restoraną, gaminantį (duomenys neskelbtini) greitą maistą, (duomenys neskelbtini) mėsą ir kitus maisto produktus ketinąs importuoti iš (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena jo dėdė ir pusbroliai (kiti pusbroliai gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); pasak pareiškėjo, kurti verslą Lietuvoje jam pataręs dėdė, gyvenantis (duomenys neskelbtini); pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kaip ketina konkuruoti su panašiais restoranais, įsigydamas maisto produktus (duomenys neskelbtini), kur maisto produktų kainos yra labai didelės; pareiškėjas dėl Leidimo kreipėsi Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini); pasak pareiškėjo, jo įmonės biuras yra (duomenys neskelbtini), tačiau konkretaus adreso negalėjo nurodyti, taip pat nežinojo apie patalpas, kuriose įkūrė įmonę: jų dydžio, kokia įranga ir baldai jose yra, iš ko išsinuomojo patalpas, kokį nuomos mokestį moka; pasak pareiškėjo, viskuo rūpinasi jo advokatas S. R.; pareiškėjas nurodė, kad restoraną ketina atidaryti (duomenys neskelbtini) gatvėje; pareiškėjas nežino, kokie sertifikatai reikalingi ir kokie reikalavimai keliami viešojo maitinimo įstaigoms Lietuvoje, taip pat nežino mokesčių sistemos Lietuvoje; pasak pareiškėjo, šiuo metu įmonė neveikia, darbuotojų nėra; pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokiu adresu ketina apsigyventi Lietuvoje, negalėjo nurodyti patalpų (Užsieniečių registro Vizų modulio duomenys (b. l. 25–27, 39–41)).

5. VSD 2015 m. rugsėjo 3 d. pateikė konsultacijos atsakymą, kad remdamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu (Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktu) rekomenduoja neišduoti Lietuvos Respublikos vizos (Užsieniečių registro Vizų modulio duomenys (b. l. 25–27, 39–41)).

6. Remiantis VSD 2015 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. (08)-164-1475RN „Dėl užsieniečių prašančių Lietuvos Respublikos vizų“, be kita ko, nurodyta (b. l. 42–51; papildoma medžiaga):

6.1. Pareiškėjas ir kitas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis S. Z. (S. Z.) (toliau – ir užsieniečiai) kreipėsi į Ambasadą ir pateikė prašymus išduoti Lietuvos Respublikos vizas, t. y. D rūšies (nacionalines) vizas, šių užsieniečių kelionės tikslas – leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) atsiėmimas. Pasak Ambasadoje dirbančio konsulo, vizų prašantys užsieniečiai yra giminaičiai, turintys Lietuvoje registruotą juridinį asmenį.

6.2. Vizų prašantys (duomenys neskelbtini) (t. y. ir pareiškėjas) Lietuvoje ketina atidaryti restoraną „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje, (duomenys neskelbtini), kuriame gamintų (duomenys neskelbtini) greitą maistą. Pasak užsieniečių, jų turimos įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini), bet konkretaus adreso, kur registruota įmonė, nežinojo, taip pat nežino, kokio dydžio patalpos, kokia įranga, baldai yra patalpose, kokia patalpų nuomos kaina. Pokalbių su vizų prašančiais užsieniečiais metu paaiškėjo, kad jie nežino reikalavimų, keliamų viešojo maitino įstaigoms Lietuvoje, nieko nežino apie mokesčių sistemą Lietuvoje. Konsulas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo nurodyti, kur gyvens (negalėjo pasakyti, kokios patalpos) Lietuvoje vizų ir LLG galiojimo laikotarpiu, nors pateikė Lietuvos Respublikos piliečio T. T. sutikimą dėl apgyvendinimo bute, kuris yra (duomenys neskelbtini).

6.3. Būsimoji gyvenamoji vieta vizų galiojimo laikotarpiu – Butas – neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos įsakymo „Dėl dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininkavimo akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašo“ 11.1 punkte nurodyto reikalavimo („<...>atvykstantis užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas (tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, kurioje kiekvienam pilnamečiui asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, įskaitant ir kviečiamą užsienietį tenka ne mažiau kaip 7 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto arba viešbutyje, motelyje ar kitoje apgyvendinimo paslaugų tiekėjo siūlomoje vietoje“. Kita užsieniečių gyvenamoji vieta vizų galiojimo laikotarpiu nežinoma.

6.4. Konsulas informavo, kad užsieniečiai turi giminių (duomenys neskelbtini) – dėdę ir pusbrolius.

6.5. Užsieniečių atstovas Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos pilietis S. R., kuris žinomas kaip asmuo teikiantis tarpininkavimo paslaugas trečiųjų šalių piliečiams Lietuvoje, t. y. organizuodamas legalų užsieniečių atvykimą su vizomis ir LLG gavimą Lietuvoje.

6.6. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 265/2010, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir Reglamento (EB) Nr. 562/2006, kiek tai susiję su ilgalaikes vizas turinčių asmenų judėjimu, 21 straipsnio 2a punkte nurodoma, kad 1 dalyje nustatyta laisvo judėjimo teisė taikoma ir užsieniečiams, turintiems vienos iš valstybių narių išduotą galiojančią ilgalaikę vizą, nes to paties reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad užsieniečiai, turintys vienos iš valstybių narių išduotą galiojanti leidimą gyventi, naudodamiesi tuo leidimu ir galiojančiu dokumentu, gali ne ilgiau kaip 3 mėnesius per bet kurį 6 mėnesių laikotarpį keliauti kitų valstybių teritorijose, jeigu jie atitinka 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), 5 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktuose nurodytas atvykimo sąlygas. Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punkto viena iš nustatytų sąlygų trečiųjų šalių piliečiams yra reikalavimas pagrįsti numatomo buvimo tikslą ir sąlygas. Todėl remiantis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu siūloma rekomenduoti Migracijos departamentui neišduoti Lietuvos Respublikos vizų užsieniečiams, t. y. ir pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. A. Z. (S. A. Z.).

7. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) Respublikoje, išnagrinėjusi pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio, 2015 m. rugpjūčio 19 d. pateiktą prašymą išduoti nacionalinę vizą, 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendime Nr. 64.5.1.9.-64 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsniu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, kadangi pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, taip pat pareiškėjas, norėdamas gauti vizą, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas lėšas gyvenimui buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; sprendimo Nr. 64.5.1.9.-64 kopija įteikta 2015 m. rugsėjo 4 d.(b. l. 3–4, 22–23).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. Z. (S. A. Z.) skundą sprendžiama, ar Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 64.5.1.9.-64 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ (b. l. 3-4, 22-23) yra teisėtas ir pagrįstas.

2. Vizų (taip pat ir nacionalinių vizų) išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-421/2014, 2014 m. sausio 16 d. nutartį adm. byloje Nr. A822-1/2014, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį adm. byloje Nr. A-4046-756/2015 ir kt.).

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančią vizą), nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Taip pat vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad, be kita ko, vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 punktas), arba norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (2 punktas). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 28 d.) 80 punkte numatyta, kad nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (9 priedas); su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą. LVAT yra pažymėjęs, kad minėta nuostata reiškia tai, jog priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, tačiau nėra pateikiama išsami informacija apie nustatytas aplinkybes (žr., LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį adm. byloje Nr. A-2613-822/2015, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį adm. byloje Nr. A-4046-756/2015).

Kita vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12) išaiškino, kad kompetentingos institucijos gali atsisakyti išduoti vizą tik tais atvejais, kai gali remtis vienu iš Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 6 dalyje išvardytų atsisakymo pagrindų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Vizų kodekso nuostata, kad sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą, nereiškia, kad patį sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti, nes šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-421/2014, 2012 m. sausio 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-35/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) V skirsnyje ,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“ nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausiai patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su ,,rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį. Taip pat galima reikalauti papildomų patvirtinamųjų dokumentų, dėl kurių sutarta vietos konsulinio bendradarbiavimo srityje, jei toks bendradarbiavimas vykdomas. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga taip pat turi pasitelkti vietos konsulinį bendradarbiavimą, kad sustiprintų savo pajėgumus nustatant padirbtus ar suklastotus dokumentus, pateikiamus kaip patvirtinamieji dokumentai su kai kuriais prašymais išduoti vizą. Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Pagal šio skirsnio 2.2 punktą diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga priima sprendimus remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būtų pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizai (žr., LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-619/2014).

3. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo skundo teiginius, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o todėl skundžiamas sprendimas, esą, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatų (turėtų būti 8 straipsnio 1 dalies nuostatų). Pasak pareiškėjo, jis Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus ir todėl jo prašymas išduoti nacionalinę vizą turėjo būti tenkinamas. Teismas pabrėžia, kad vizą išduodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumą, įskaitant ir Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalyje numatytame pokalbyje su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu pateiktą informaciją. Tik įvertinęs visumą faktinių aplinkybių kompetentingas subjektas priima atitinkamą sprendimą, o prašymą pateikusį asmenį informuoja naudodamas aptartą standartinę formą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išvardintų nuostatų, Ambasadai priimant ginčo sprendimą, buvo laikytasi tinkamai.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ginčijamas Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 64.5.1.9.-64 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ priimtas motyvuojant tuo, kad „užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų: užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų“ (b. l. 3-4, 22-23). Ši aplinkybė atitinka Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje (taip pat Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 papunkčiuose) nustatytą atsisakymo išduoti vizą pagrindą. Su atsisakymu išduoti vizą pareiškėjas supažindintas 2015 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 3-4, 22-23) pateikiant jam 2015 m. rugsėjo 4 d. standartinės atsisakymo išduoti vizą formos dokumentą.

Nors nagrinėjamu atveju minėtoje standartinėje formoje nuoroda daroma tik į Vizų kodeksą (nenurodant konkrečios šiuo atveju taikytinos kodekso nuostatos) ir Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnį (nenurodant atitinkamos šio straipsnio dalies), šis trūkumas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (jos toliau bus aptariamos šiame teismo procesiniame sprendime), konkrečiu atveju nelaikytinas esminiu. Tokia išvada neprieštarauja šios kategorijos bylose administracinių teismų formuojamai praktikai (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2613-822/2015, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį adm. byloje Nr. A-4046-756/2015).

Iš Užsieniečių registro vizų modulio duomenų (b. l. 25-27, 39–41) matyti, jog ginčijamas Ambasados sprendimas priimtas atsižvelgiant į šias prašymo tyrimo metu nustatytas aplinkybes: pareiškėjas kreipėsi dėl nacionalinės vizos išdavimo teigiamo Migracijos departamento sprendimo dėl Leidimo pagrindu, teigia dėl sveikatos būklės negalėjęs kreiptis anksčiau, patvirtinančius dokumentus per advokatą persiuntė Migracijos departamentui; pasak pareiškėjo, jis ketina vykti su broliu, kuris taip pat yra įmonės akcininkas; pareiškėjas teigė ketinąs Lietuvoje atidaryti restoraną, gaminantį (duomenys neskelbtini) greitą maistą, (duomenys neskelbtini) mėsą ir kitus maisto produktus ketinąs importuoti iš (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena jo dėdė ir pusbroliai (kiti pusbroliai gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); pasak pareiškėjo, kurti verslą Lietuvoje jam pataręs dėdė, gyvenantis (duomenys neskelbtini); pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kaip ketina konkuruoti su panašiais restoranais, įsigydamas maisto produktus (duomenys neskelbtini), kur maisto produktų kainos yra labai didelės; pareiškėjas dėl Leidimo kreipėsi Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini); pasak pareiškėjo, jo įmonės biuras yra (duomenys neskelbtini), tačiau konkretaus adreso negalėjo nurodyti, taip pat nežinojo apie patalpas, kuriose įkūrė įmonę: jų dydžio, kokia įranga ir baldai jose yra, iš ko išsinuomojo patalpas, kokį nuomos mokestį moka; pasak pareiškėjo, viskuo rūpinasi jo advokatas S. R.; pareiškėjas nurodė, kad restoraną ketina atidaryti (duomenys neskelbtini) gatvėje; pareiškėjas nežino, kokie sertifikatai reikalingi ir kokie reikalavimai keliami viešojo maitinimo įstaigoms Lietuvoje, taip pat nežino mokesčių sistemos Lietuvoje; pasak pareiškėjo, šiuo metu įmonė neveikia, darbuotojų nėra; pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokiu adresu ketina apsigyventi Lietuvoje, negalėjo nurodyti patalpų. Remiantis VSD 2015 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. (08)-164-1475RN „Dėl užsieniečių prašančių Lietuvos Respublikos vizų“, be kita ko, nurodyta (b. l. 42–51; papildoma medžiaga): Pareiškėjas ir kitas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis S. Z. (S. Z.) kreipėsi į Ambasadą ir pateikė prašymus išduoti Lietuvos Respublikos vizas, t. y. D rūšies (nacionalines) vizas, šių užsieniečių kelionės tikslas – leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) atsiėmimas. Pasak Ambasadoje dirbančio konsulo, vizų prašantys užsieniečiai yra giminaičiai, turintys Lietuvoje registruotą juridinį asmenį. Vizų prašantys (duomenys neskelbtini) (t. y. ir pareiškėjas) Lietuvoje ketina atidaryti restoraną „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje, (duomenys neskelbtini), kuriame gamintų (duomenys neskelbtini) greitą maistą. Pasak užsieniečių, jų turimos įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini), bet konkretaus adreso, kur registruota įmonė, nežinojo, taip pat nežino, kokio dydžio patalpos, kokia įranga, baldai yra patalpose, kokia patalpų nuomos kaina. Pokalbių su vizų prašančiais užsieniečiais metu paaiškėjo, kad jie nežino reikalavimų, keliamų viešojo maitino įstaigoms Lietuvoje, nieko nežino apie mokesčių sistemą Lietuvoje. Konsulas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo nurodyti, kur gyvens (negalėjo pasakyti, kokios patalpos) Lietuvoje vizų ir LLG galiojimo laikotarpiu, nors pateikė Lietuvos Respublikos piliečio T. T. sutikimą dėl apgyvendinimo bute, kuris yra (duomenys neskelbtini). Būsimoji gyvenamoji vieta vizų galiojimo laikotarpiu – Butas – neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos įsakymo „Dėl dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininkavimo akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašo“ 11.1 punkte nurodyto reikalavimo „<...>atvykstantis užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, kurioje kiekvienam pilnamečiui asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, įskaitant ir kviečiamą užsienietį tenka ne mažiau kaip 7 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto arba viešbutyje, motelyje ar kitoje apgyvendinimo paslaugų tiekėjo siūlomoje vietoje“. Kita užsieniečių gyvenamoji vieta vizų galiojimo laikotarpiu nežinoma. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsisakymo išduoti nacionalinę vizą aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos, nes jis negalėjo paaiškinti nei savo apsigyvenimo, nei verslo vietų. Todėl ir tariamas minėtų aplinkybių nežinojimas nesutrukdė pareiškėjui efektyviai realizuoti teisę į, jo manymu, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo teismas nenustatė.

5. Pasisakydamas dėl ginčo esmės – Ambasados atsisakymo pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme Ambasadai išduoti nacionalinę vizą (b. l. 19-21) kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė įforminti leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau, kaip minėta, jis nealėjo apibūdinti nei verslo, nei apsigyvenimo vietų, be to, nurodė, kad pragyvens iš grynųjų pinigų. Dar daugiau, minėta, jog VSD nustatė, kad būsimoji gyvenamoji vieta vizų galiojimo laikotarpiu – Butas – neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos įsakymo „Dėl dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininkavimo akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašo“ 11.1 punkte nurodyto reikalavimo „<...>atvykstantis užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, kurioje kiekvienam pilnamečiui asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, įskaitant ir kviečiamą užsienietį tenka ne mažiau kaip 7 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto arba viešbutyje, motelyje ar kitoje apgyvendinimo paslaugų tiekėjo siūlomoje vietoje“.

Įvertinęs nurodytų dokumentų turinį bei atsižvelgęs į aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Ambasada galėjo turėti pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo kelionės tikslo bei sąlygų. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja konsultavosi su VSD, kuris pateikė duomenis apie netinkamą gyvenamąją vietą. Todėl darytina išvada, jog skundžiamas Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 64.5.1.9.-64 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją imtis priemonių, kad pareiškėjui nedelsiant ir be papildomo mokesčio būtų išduota viza atvykimui į Lietuvos Respubliką yra išvestinis, todėl, palikus nepakeistą Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 64.5.1.9.-64 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“, šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. A. Z. (S. A. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Henrikas SadauskasErnestas SpruogisMargarita Stambrauskaitė